- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-629-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. 10 000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. už tai, kad ji, būdama UAB „A (duomenys pakeisti)“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktore, laikotarpiu nuo 2011-09-08 iki 2011-09-29 bendrovės darbuotojams tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 1 097,29 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: A. D. 2011-09-15 ir 2011-09-29 išmokėjo atitinkamai 486,36 Lt ir 419,46 Lt, D. S. 2011-09-22 išmokėjo 138,19 Lt ir R. E. 2011-09-08 išmokėjo 71,28 Lt, kurie nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinius dokumentus.
Šalies argumentai
A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teigia, kad jai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog ji 2011-09-15 A. D. išmokėjo 468,36 Lt, tuo tarpu teismas nutarime konstatavo, jog šiam 2011-09-15 buvo išmokėta 486,36 Lt. Taigi, teismas akivaizdžiai peržengė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą bei apibrėžtas administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pasak A. K., teismas nutarime nurodė, jog ji pripažino, kad kai kuriems darbuotojams išmokėjo didesnes sumas nei nurodyta buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tai darė iš savo pinigų. Teismas savo nutarimą motyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu dėl padaryto teisės pažeidimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu tokio prisipažinimo nebuvo. Ji nesipripažino ir neprisipažįsta dėl pareikšto kaltinimo. Tai, kad nebuvo prisipažinimo, patvirtina tai, jog teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, tokia aplinkybė nėra užfiksuota ir teismo posėdžio protokole.
Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę dėl inkriminuoto teisės pažeidimo. Byloje esantys darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai neįrodo, kada konkrečiai ir kokios sumos buhalteriniuose dokumentuose neapskaitytų pinigų buvo išmokėtos. Mokesčių inspekcijos pareigūnai pripažino, kad jokių neapskaitytų pinigų bendrovės kasoje nerasta. Kitaip sakant, nėra nustatyta jokių UAB „A“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo požymių, kas reiškia, jog bendrovė neturi neapskaitytų lėtų, iš kurių tariamai galėjo būti mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ji, pažeisdama darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, išmokėjo A. D., D. S. ir R. E. darbo užmokesčius, neįtrauktus į buhalterinės apskaitos dokumentus. Kita vertus, iš teismo posėdžio protokolo ir buvusių darbuotojų rašytinių paaiškinimų matyti, kad D. S. ir R. E. teigė, jog tariamai neapskaitytą darbo užmokestį joms mokėjo ne A. K., o I. K.. Iš byloje surinktos medžiagos akivaizdu, kad pastaroji negalėjo mokėti darbo užmokesčio, nes direktorės pareigas ėjo A. K., o I. K. net nebuvo bendrovės darbuotoja. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir nepašalino prieštaravimų.
Be to, D. S., R. E. ir A. D. nurodytos aplinkybės yra prieštaringos. R. E. 2012-02-10 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad ji gavo atlyginimą tik vieną kartą, t. y. 2011-09-08 700 Lt, kuriuos išmokėjo I. K.. Tačiau teismo posėdžio metu ji jau teigė, kad 700 Lt gavo išeinant iš darbo ir kad jokiuose žiniaraščiuose nepasirašinėjo, neatsimena, kas išmokėjo darbo užmokestį. Darbo sutartis su R. E. buvo nutraukta 2011-09-06, o darbo užmokesčio išmokėjimą jai patvirtina kasos išlaidų orderis, esantis byloje. D. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atlyginimą gavo tik vieną kartą, t. y. 2011-09-22 800 Lt, kuriuos išmokėjo I. K.. Tačiau teismo posėdžio metu ji jau teigė, kad gavo apie 800 Lt ir jokiuose žiniaraščiuose nepasirašinėjo, o pasirašinėjo ant balto lapo. Darbo užmokesčio išmokėjimą jai patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, jog jai 661,81 Lt darbo užmokestis buvo išmokėtas 2011-09-15 kasos išlaidos orderiu Nr. 76, pasirašytas minėto asmens. A. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad atlyginimą gavo du kartus, t. y. vieną kartą gavo apie 700 Lt, o kitą kartą 2011-09-29 800 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu jis jau teigė, jog gavo atlyginimą per du kartus, t. y. pirmą kartą 700 Lt, o kitą kartą kiek daugiau (virš 700 Lt) ir jog jokiuose žiniaraščiuose nepasirašinėjo, o pasirašinėjo tik ant balto lapo. Darbo užmokesčio išmokėjimą jam patvirtina Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje užfiksuota, jog jam 231,64 Lt darbo užmokestis išmokėtas 2011-09-15 kasos išlaidų orderiu Nr. 75 ir 2011-09-29 išmokėta 380,54 Lt pagal kasos pajamų orderį Nr. 78. Šie abu orderiai pasirašyti A. D.. Taigi, liudytojų parodymai yra nenuoseklūs tiek dėl išmokėto darbo užmokesčio, tiek ir dėl to, kad jie nepasirašinėjo jokiuose buhalteriniuose dokumentuose. Teismas neįvertino minėtų liudytojų prieštaravimų ir nepašalino jų. Taip pat neatsižvelgta į tai, jog liudytojų ir jos santykiai yra konfliktiški dėl nepateisintų lūkesčių darbovietėje, todėl liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. K. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad jie nepasirašinėjo žiniaraščiuose, o prieš jiems išeinant iš darbo, buvo prašyta ant balto popieriaus lapo pasirašyti, jog gavo pinigus ir neturi pretenzijų, nes buvo aiškinama, kad tuo metu dar nebuvo paruošti atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai. Priešingai nei teigia apeliantė, tarp byloje surinktų įrodymų nėra prieštaravimų. Teismo nutarime nurodyta A. D. 2011-09-15 išmokėta 486,36 Lt suma vietoje 468,36 yra rašytinė apsirikimo klaida. A. D. įvardintos pinigų sumos yra apytiksliai vienodos (apie 800 Lt, virš 700 Lt), todėl tai nelaikytina prieštaravimais tarp šio asmens paaiškinimų. Šiuo atveju faktas, jog A. K. prisipažino, kad kai kuriems darbuotojams išmokėjo didesnes sumas nei nurodyta buhalterinės apskaitos dokumentuose, įrodo jos kaltę. Teisės pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, iš kokių pinigų buvo mokama į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukta darbo užmokesčio dalis. Byloje A. K. nepateikė jokių įrodymų, kad tarp liudytojų ir jos buvo kilę konfliktai.
Motyvuojamoji dalis
A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.), todėl teismas pasisako dėl aplinkybių, kurios nenurodytos gautame apeliaciniame skunde.
Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas nėra trunkamasis pažeidimas, nes jis padaromas vienkartine veika – darbo užmokesčio neišmokėjimu, taigi pažeidimo padarymo diena laikytina ta diena, kurią darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, neįtrauktas į apskaitos dokumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-965/2007, N575-1449/2010, N575-1196/2011, N575-681/2012). Darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. įtvirtintą teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimas.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas 2012-03-28, todėl šiuo procesiniu sprendimu administracinė nuobauda galėjo būti skirta už teisės pažeidimą, padarytą ne anksčiau kaip 2011-09-28. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d., buvo priimtas nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 1 metų. Todėl byloje vertinamas A. K. kaltinimo pagrįstumo klausimas tik dėl A. D. 2011-09-29 sumokėto darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Dėl kitų apeliantės veiksmų administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes dėl jų yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p.).
Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. K., būdama UAB „A“ direktore, 2011-09-29 tyčia apskaičiavo ir išmokėjo A. D. 419,46 Lt darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinius dokumentus.
A. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis dirbo UAB „A“ nuo 2011-08-11 iki 2011-09-29 dizaineriu, sudarė darbo sutartį su direktore A. K.. Darbo sutartyje buvo numatytas darbas pusę etato už 400 Lt. A. D. dirbo 4 val. per dieną, bet kartais tekdavo dirbti ir ilgiau, priklausomai nuo suplanuotų darbų apimties. 2011-09-29 jam apie 800 Lt išmokėjo direktorė A. K. bendrovės patalpose grynais pinigais. Jis neprisimena, ar pasirašė kokiame nors dokumente (b.l. 13). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. D. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes. Be to, jis teigė, kad gavo virš 700 Lt, kai išeidinėjo iš darbo, nereikėjo pasirašinėti jokiuose žiniaraščiuose (b.l. 37-38). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas A. D. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. K., jo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, todėl laikytini patikimais. Tai, kad A. D. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2011-09-29 jam buvo sumokėtas 800 Lt darbo užmokestis, o teismo posėdyje jis jau teigė, kad virš 700 Lt, nelaikytina esminiu prieštaravimu, sudarančiu pagrindą pripažinti A. D. parodymus neobjektyviais. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad šio liudytojo santykiai su A. K. yra konfliktiški, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertinamas kritiškai. A. D. darbo sutartimi nustatyta, kad jo darbo užmokestis yra 400 Lt neatskaičius mokesčių, darbo laikas 4 valandos per dieną (b.l. 15). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-02-22 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-353 užfiksuota, kad A. D. už 2011 m. rugsėjo mėn. buvo priskaičiuotas 363,64 Lt darbo užmokestis ir 54,54 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Darbo užmokestis išmokėtas grynais pinigais iš bendrovės kasos: 2011-09-29 380,54 Lt išmokėti pagal kasos išlaidų orderį Nr. 78 (b.l. 8-9). Atlyginimo žiniaraštis už 2011 m. rugsėjo mėn. taip pat patvirtina minėtą A. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesčio sumą (b.l. 24). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, operatyvinio patikrinimo pažymoje nenurodyta, kad kasos išlaidų orderis buvo pasirašytas A. D.. Tokios aplinkybės nepatvirtina jokie administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai.
A. K. apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad nutarimo teiginys, jog ji pripažino, kad kai kuriems darbuotojams išmokėjo didesnes sumas nei nurodyta buhalteriniuose dokumentuose, tačiau tai darė iš savo pinigų, nėra užfiksuotas teismo posėdžio protokole (b.l. 41-42), todėl pripažintina, jog ji nenurodė tokios aplinkybės teismo posėdyje. Kita vertus, apylinkės teismas negrindė apeliantės kaltės minėta aplinkybe. Toks nutarimo netikslumas savaime nelaikytinas pagrindžiančiu jo neteisėtumą ir nepagrįstumą, dėl ko būtų galima nutarimą naikinti.
Taigi, šiuo atveju nėra jokios abejonės, jog A. K. nutarime nurodytu laiku sumokėjo A. D. 419,46 Lt darbo užmokestį, kuris neįtrauktas į bendrovės buhalterinius dokumentus, taip padarydama teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d.
Nors dėl kitų A. K. inkriminuotų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, tačiau atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę (dirba, nėra duomenų, kad praeityje bausta administracine tvarka), A. K. paskirtos sankcijoje numatytos minimalios baudos nėra pagrindo mažinti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ str. 3 d. už A. D. 2011-09-15, D. S. 2011-09-22 ir R. E. 2011-09-08 išmokėtą darbo užmokestį, neįtrauktą į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl šių veikų suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p.).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.