Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. įgalioto atstovo advokato Oleg Drobitko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio posto pareigūnas 2006 m. kovo 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. P. dėl ATPK 209 str. 1 d. 3 p. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2006-03-15, 19 val., 05 min., iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Nidos posto muitinės žaliąjį kanalą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kuris stabtelėjęs prie Stop linijos ir kelio ženklo „Muitinė“, išvažiavo nespėjus prieiti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnui. Tuo metu degė raudonas šviesoforo signalas. Protokole nurodyta, kad automobilio keleivis V. P. išvyko iš posto be muitinės pareigūno leidimo ir šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 47.2 punkto reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. nutarimu nutarė V. P. pagal ATPK 209 str. l d. 3 p. paskirti 3000 litų baudą. Teismas nurodė, kad pažeidėjas pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, prašo į šias aplinkybes atsižvelgti skiriant nuobaudą. Teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, paties pažeidėjo paaiškinimai, teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. V. , O. A. parodymai patvirtina, kad jis įvykdė veiką, numatytą ATPK 209 str. l d. 3 p. Skirdamas nuobaudą teismas pažymėjo, kad nuobauda turi būti teisinga ir adekvati padarytam pažeidimui. Šiuo atveju pažeidėjas ne pats vairavo automobilį, o buvo vežamas kaip keleivis, manė, kad nesant šalia pareigūnų jie gali kirsti valstybės sieną, jokių draudžiamų gabenti daiktų pas pažeidėją nebuvo rasta. Be to, pažeidėjas yra vedęs, išlaiko vieną nepilnametį vaiką, nuoširdžiai gailisi dėl pažeidimo. Todėl teismas vertino, kad yra tikslinga taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei ATPK 209 str. l d. 3 p. sankcijoje numatyta minimali.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. įgaliotas atstovas advokatas O.Drobitko apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimą, pareiškėjo veiksmus perkvalifikuoti pagal ATPK 208 str., taip pat prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirtą baudą sušvelninti arba iš viso jos neskirti. Apelianto nuomone, teismas teisingai taikė ATPK 30¹ str., bet ne atsižvelgė į tam tikras aplinkybes, leidžiančias kuo maksimaliau sušvelninti paskirtą nuobaudą ar iš viso jos netaikyti. Paaiškina, kad 2006-03-15, 19 val. 05 min. atvykus į Nidos pasienio postą nei vairuotojas, nei kiti keleiviai nepastebėjo prie patikrinimo vietos nei muitinės, nei pasienio pareigūnų ir dėl to išvažiavo. Taip galėjo nutikti dėl nuovargio, be to pamanė, jog įvažiuojant į Lietuvą niekas keleivių ir mašinų netikrina, užtvaras, leidžiantis išvažiuoti iš posto teritorijos, buvo pakeltas. Paaiškina, kad automobiliu važiavo žinomi visuomenėje asmenys, kurie neturėjo tikslo išvengti muitinės ar kitokio patikrinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nėra teistas ir nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, charakterizuojamas teigiamai, jo pajamos yra nedidelės ir paskirta, bauda yra lygi jo trijų mėnesių darbo užmokesčiui. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą faktą, kad automobilį vairavo pareiškėjo viršininkas ir įtakoti vairuotojo veiksmus jis neturėjo galimybės. Be to, ATPK 209 str. 1 d. 3 p. ir Vyriausybės 2001-02-02 nutarimo Nr. 126 „Dėl pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ 47.2. p. kalbama apie išvykimą be muitinės pareigūno leidimo. Šiuo atveju pareiškėjas sąžiningai suklydo ir pakeltą užtvarą traktavo kaip leidimą išvykti iš patikrinimo posto. Todėl, apelianto nuomone, padarytas teisės pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p., o turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 208 str. 1 d., t.y. kaip kliudymas muitininkui bet kokia forma atlikti savo pareigas. Bet kuriuo atveju, V. P. paskirta bauda neatitinka teisingumo principo ir yra per didelė.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad O. A. kaltė dėl inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Institucijos vertinimu, pažeidimas yra kvalifikuotas tinkamai, ir nėra pagrindo perkvalifikuoti jo veiką į ATPK 208 str. numatytą pažeidimą. V. P. neatsisakė vykdyti konkrečių pareigūno reikalavimų ar kaip nors kliudė pareigūnui atlikti savo pareigą, o nevykdė pareigų, nustatytų asmenims, kertantiems valstybės sieną bei nesilaikė pasienio kontrolės punkto teritorijoje nustatytų reikalavimų ir draudimų, numatytų Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintose Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse. Tai, kad asmuo dėl subjektyvių priežasčių (nuovargio, suklydimo ar dėl kt. veiksnių) neatliko savo pareigų bei tikslo išvengti muitinės kontrolės ar kitokio patikrinimo nebuvimas, nėra aplinkybės šalinančios pažeidimo padarymo faktą. Taip pat tai, kad buvo pakelta kelio užtvaro svirtis ar kad muitinės pareigūnas iškarto nepriėjo prie automobilio, nėra priežastis atleisti asmenį, kertantį valstybės sieną, nuo jam priklausančių prievolių vykdymo. Institucijos nuomone, V. P. skirta nuobauda nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. 1 d. 3 p. nustato, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas, tai yra: visų rūšių transporto priemonių ir asmenų, esančių muitinės įstaigoje ar kitoje muitinės nustatytoje vietoje, išvykimas be muitinės pareigūno, atliekančio muitinį tikrinimą, leidimo užtraukia baudą nuo aštuonių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.

Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.2. punkte nustatyta, kad asmenys, kertantys valstybės sieną, pasienio kontrolės punkto teritorijoje privalo per patikrinimą pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų prekių (daiktų) dokumentus. Minėtų taisyklių 47.2. puntas nustato, kad asmenims, kertantiems valstybės sieną, draudžiama išvykti iš patikrinimo vietos neužbaigus patikrinimo. Tų pačių taisyklių 5 punktas apibrėžia, kad pasienio kontrolės punktuose atliekamą patikrinimą sudaro pasienio, muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis ir fitosanitarinis tikrinimai.

Šioje byloje nustatyta, kad 2006-03-15, 19 val., 05 min., iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Nidos posto muitinės žaliąjį kanalą įvažiavo automobilis Mercedes Benz, kurio keleiviu buvo V. P. , ir iš pasienio kontrolės posto išvyko be muitinės pareigūno leidimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir minėtų teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 209 str. 1 d. 3 p. Apelianto kaltė dėl šio pažeidimo yra įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, muitinės pareigūno E. V. bei liudytojo O. A. parodymais, paties V. P. paaiškinimais. Muitinio patikrinimo reikalavimai pasienio kontrolės poste taikomi ne tik transporto priemonės vairuotojui, bet visiems asmenims, kertantiems valstybės sieną, todėl tai, kad pareiškėjas transporto priemonėje buvo kaip keleivis jo atsakomybės nešalina. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis, kuriuo važiavo V. P. , pasienio kontrolės poste buvo sustojęs trumpą laiko tarpą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas sąžiningai klydo manydamas, kad muitinis patikrinimas šiame poste neatliekamas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą gali būti vadovaujamasi ATPK 30¹ straipsniu, numatančiu švelnesnės už sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda vis tiek yra per didelė. Švelnesnės nuobaudos skyrimas nagrinėjamoje byloje grįstinas proporcingumo principo taikymu. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kuria paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad pareiškėjas automobilyje važiavo kaip keleivis, kad jo darbo užmokestis yra net tris kartus mažesnis nei teismo skirta bauda, laikytina, kad paskirtoji nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P. įgalioto atstovo advokato Oleg Drobitko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nutarimą pakeisti, V. P. paskirtą baudą sumažinti iki 1000 (vienas tūkstantis) litų.

Nutartis neskundžiama.