Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-674-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2A-674-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Suinteresuotas asmuo
R. N., J. N., A. P. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės
Pareiškėjas
Panevėžio apygardos vyriausiojo
Advokatai
Algirdas Biguzas
Kategorijos
  • 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 93.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-674-544/2009

Teisėjas Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija: 26.3; 93.2.13;114.9.6.2; 121.18; 128.1; 128.5;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant prokurorei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-397-589/2009 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą, esant suinteresuotiems asmenims R. N., J. N., A. P. N., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl R. N. pripažinimo neveiksniu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti R. N. neveiksniu. Nurodė, kad prokuratūroje gautas R. N. tėvų pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jų sūnus R. N. turi II invalidumo grupę dėl psichikos sutrikimo, dėl kurio jis daug kartų buvo gydytas į VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“. Nurodė, kad sūnus agresyvus, iš buto neša ir pardavinėja įvairius daiktus, jiems grasina smurtu, jam vaidenasi, kad yra persekiojamas, būdingi pykčio priepuoliai, jis nesiorientuoja aplinkoje, nesugeba tvarkyti reikalų. Iš asmens sveikatos istorijoje esančių epikrizių matyti, kad R. N. dėl centrinės nervų sistemos sutrikimo turi II invalidumo grupę. Elgesio ir asmenybės sutrikimai jam yra nuo paauglystės. Pastoviai elgiasi asocialiai, grasina poliklinikos gydytojams. Praeityje buvo gydytas priverstinai kaip socialiai pavojingas asmuo, diagnozuoti asocialaus tipo asmenybės sutrikimai, epilepsija, toksikomanija. Psichiatrijos ligoninėse ir kitose įstaigose gydytas virš 70 kartų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-10-14 sprendimu pareiškimą patenkino ir R. N. pripažino neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Teismas konstatavo, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. N. diagnozuota paranoidinė šizofrenijos forma. Jis buvo sulaikytas kertant valstybinę sieną. Teistas Ukrainos TSR teismo bei gydytas priverstinai Černiachovskio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis gydytas 71 kartą. Buvo diagnozuojama šizofrenija, vėliau dirglioji psichopatija, toksikomanija, lėtinis alkoholizmas. Paskutinį kartą gydytas 2002 metais. Diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacijos fazė. Asocialaus gyvenimo būdui visai nekritiškas, teigia, kad nuo ligos vaistų nevartoja. Kadangi R. N. nustatyta mąstymo patologija, rezonuojantis ir paviršutiniškas mąstymas, jis negatyviai nusiteikęs kitų žmonių atžvilgiu, pastoviai girtuokliauja, yra asocialaus elgesio, socialiai dezadaptuotas, vaistų nevartoja, virš 70 kartų gydytas dėl psichinės būklės pablogėjimo, gydymo ambulatoriškai netęsia, tai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokia R. N. elgsena kelia pavojų aplinkiniams ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad R. N. serga paprasta šizofrenija, nepertraukiama eiga, priklausomybės sindromu alkoholiui, todėl negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Medicininis neveiksnumo kriterijus nagrinėjamu atveju tiesiogiai sąlygoja juridinį neveiksnumo kriterijų. Tai, kad R. N. kartais savo mintis dėsto pakankamai aiškiai ir logiškai, nesudaro pagrindo teigti, kad jis adekvačiai suvokia jį supančią aplinką ar be aplinkinių pagalbos gali socialiai elgtis visuomenėje, turėti civilinį veiksnumą.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-14 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą - prokuroro pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė sprendimą jam nedalyvaujant, tuo pažeidė LR CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, CPK 13 str., 17 str., 464 str. 1 d., 467 str. nuostatas, ir dėl to nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės. Nedalyvaudamas teismo posėdyje neturėjo galimybės pareikšti teismui prašymo skirti išsamią stacionarią medicininę ekspertizę. Nors jam nustatyta psichinė liga, tai nebūtinai reiškia, jog jis yra neveiksnus ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti asmeninių reikalų, palaikyti asmeninius santykius. Kadangi per savo atstovą pareiškė prašymą nepripažinti jo neveiksniu, tai reiškia, kad jis suvokia savo veiksmus, sugeba juos valdyti ir supranta pripažinimo neveiksniu pasekmes. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo pripažinti jį neveiksniu, nes jam nebuvo konstatuoti patys sunkiausi, nuolatiniai psichinės sveikatos sutrikimai, dėl kurių jis visiškai negalėtų orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Iki šiol pats priiminėjo sprendimus ir neturi problemų bendraujant su aplinkiniais, turi draugų, pažystamų, išlaiko save, ir jam nėra būtinas teisių įgyvendinimas per kitus asmenis. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas suabsoliutino medicininį neveiksnumo nustatymo kriterijų ir savo išvadas pagrindė tik medicininiais dokumentais. Teismas nesiaiškino, kokios jo agresyvumo, asocialaus gyvenimo, negatyvumo kitų asmenų atžvilgiu bei kitokio jo elgesio priežastys ir neįvertino, ar jis turi būtent tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių pobūdžio ar masto jo ir kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nepripažinus neveiksniu ir nenustačius globos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai bei teisėtai tenkino ieškinį. Neatitinka tikrovės teiginys, kad R. N. savarankiškai priiminėja sprendimus, neturi problemų bendraujant su aplinkiniais, turi draugų, išlaiko save. Jam nustatyta paranoidinė šizofrenija nepertraukiama eiga, 35 % darbingumo lygis, jis daug kartų gydytas psichiatrijos ligoninėse, bet ambulatoriškai nesigydo. R. N. yra nevedęs, gyvena su tėvais, kurie teigia sūnaus elgesį esant neprognozuojamą, agresyvų, jis grasina tėvams ir yra juos sumušęs. Jam būdingi pykčio priepuoliai, tada jis nesiorientuoja erdvėje, tampa agresyvus, atsiranda regos haliucinacijos, jis nesugeba tvarkyti paprasčiausių reikalų. Dalis R. N. skirtos šalpos pensijos ( apie 270 Lt) kas mėnesį išskaitomi už skirtas administracines baudas. Likusią dalį jis išleidžia greitai ir nebūtinoms reikmėms tenkinti, po ko jį išlaikyti tenka tėvams. Jie ir kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl sūnaus apgyvendinimo pensionate žmonėms su proto negalia. 2009-10-26 Socialinės paramos skyriaus vedėjas priėmė sprendimą įrašyti R. N. į eilę apgyvendinimui Skemų pensionate Rokiškio rajone. R. N. nuolat lankosi skyriuje, be jokios priežasties vaikšto po kabinetus, triukšmauja, trukdo darbuotojams dirbti, nuolat grasina smurtu. Darbuotojai priversti kviesti savivaldybės apsaugos darbuotojus ir policiją.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras prašo jį atmesti. Nurodė, kad apeliantas nenurodė procesinių teisės pažeidimų, kuriuos padarė teismas, nagrinėdamas bylą. Pareiškimas buvo paduotas laikantis LR CPK 462 str. reikalavimų, į bylą buvo įtraukti visi suinteresuoti asmenys, jie išklausyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, o įrodymai ištirti laikantis CPK reikalavimų. Teismas atsižvelgė į visus šalių pateiktus prašymus, taip pat ir dėl ekspertizės atlikimo. Apeliantas vilkino bylos nagrinėjimą, nes pats nevykdavo į ekspertizės atlikimo vietą, o jį nuvežus paaiškėjo, kad ambulatorinės ekspetizės atlikti nepavyks, nes jis neblaivus. Buvo siūloma atlikti ir stacionarinę ekspetizę, dėl to buvo priimta teismo nutartis. Teismas atsižvelgė į R. N. prašymą ir iš naujo nutartimi paskyrė ambulatorinę ekspetizę, į kurią jis buvo pristatytas priverstinai. Iš teismo šaukimų įteikimo pažymų matyti, kad apeliantas apie teismo posėdį žinojo, atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, posėdyje dalyvavo jį atstovaujantis advokatas. Teismas vadovavosi CPK 464 str. 2 d., kurioje numatyta, kad jeigu dėl fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvados, negalima iškviesti ir apklausti teisme, tai teismas nagrinėja bylą šiam asmeniui nedalyvaujant. 2009-08-11 Teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodyta, kad dėl sveikatos būklės R. N. negali dalyvauti teismo posėdyje. Apelianto atstovo teismo posėdyje prašymas skirti naują ekspertizę buvo nekonkretus, nepagrįstas ir neargumentuotas, todėl teismas pagrįstai jo netenkino. Apelianto teiginį, kad jo mama patvirtino, jog jis gali suvokti aplinką yra paneigtas teismo posėdžio protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apelianto motina nurodė neprieštaraujanti, jog jos sūnus būtų pripažintas neveiksniu, nes sūnus pats savimi nepasirūpina, viską išneša ir prageria, girtas būna labai agresyvus ir smurtauja. Nagrinėjamos bylos atveju kiti įrodymai patvirtino ekspertizės išvadą, o atlikto tyrimo rezultatas tiesiogiai patvirtino tiriamas aplinkybes. R. N. nubaustas už eilę administracinių pažeidimų. Šioje byloje buvo atliktas psichinės sveikatos patikrinimas ir gydytojai ekspertai davė kategorišką išvadą, kad R. N. serga paprasta šizofrenija, nepertraukiama eiga, priklausomybės alkoholiui sindromu, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Apeliantas, vesdamas asocialų gyvenimo būdą, mažai naudojasi savo prigimtinėmis ir pilietinėmis teisėmis. Be to, jo elgesys pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, tame tarpe - apelianto motinos, kuri kreipėsi į institucijos pagalbos dėl to, kad jos sūnus išneša iš namų ir parduoda daiktus, jai priklausantį butą išnuomavo svetimiems asmenims. Apeliantas iki šiol nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jis gyvena ekonomiškai savarankiškai, sugeba užmegzti ir palaikyti asmeninius santykius, savimi pasirūpina buityje, stengiasi dirbti ar ieškoti darbo ir integruotis, kuo pasireiškia jo visuomeninis gyvenimas ir t. t. Jis nekritiškas savo ligai, nevartoja vaistų, padėtį sunkina nuolatiniu alkoholio vartojimu, nes tada tampa neprognozuojamu, daro teisės pažeidimus, dėl ko jo bijo artimieji ir įstaigų darbuotojai. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad tokiais veiksmais jis gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei. Sprendime teismas išdėstė argumentus ir įrodymus pagrindžiančius tiek medicininį, tiek teisinį kriterijų, todėl konstatavo esant pagrindą pripažinti R. N. neveiksniu.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios nustatytos byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. N. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti pagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais bei įvertintais bylos įrodymais, kurių turinys atskleistas nurodant, kaip tas įrodymas patvirtina R. N. nesugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti (CPK 185 str., 443 str. 8 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog byloje įrodyti ir medicininis, ir juridinis kriterijus R. N. pripažinti neveiksniu. Atitinka bylos įrodymų turiniui teismo išvada, kad apeliantas serga paprasta šizofrenija, nepertraukiama eiga, priklausomybės sindromu alkoholiui, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jis buvo sulaikytas kertant valstybinę sieną, teistas Ukrainos TSR teismo bei gydytas priverstinai Černiachovskio psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis gydytas 71 kartą. Buvo diagnozuojama šizofrenija, vėliau dirglioji psichopatija, toksikomanija, lėtinis alkoholizmas. Paskutinį kartą gydytas 2002 metais. Diagnozuotas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacijos fazė. Asocialaus gyvenimo būdui visai nekritiškas, teigia, kad nuo ligos vaistų nevartoja. R. N. nustatyta mąstymo patologija, rezonuojantis ir paviršutiniškas mąstymas, jis negatyviai nusiteikęs kitų žmonių atžvilgiu, pastoviai girtuokliauja, yra asocialaus elgesio, socialiai dezadaptuotas, vaistų nevartoja, virš 70 kartų gydytas dėl psichinės būklės pablogėjimo, gydymo ambulatoriškai netęsia. Tai davė pagrįstą pagrindą išvadai, kad tokia R. N. elgsena kelia pavojų aplinkiniams ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė sprendimą jam nedalyvaujant, tuo pažeidė LR CPK 14 str. įtvirtintą betarpiškumo principą, CPK 13 str., 17 str., 464 str. 1 d., 467 str. nuostatas, ir dėl to nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pagal CPK 464 str. 1 d., byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas, taip pat asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, ir globos institucija, kaip suinteresuoti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Iš išdėstytų procesinio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išskyrus atvejį, kai asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje. 2009-09-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte yra konstatuota, kad R. N. dėl savo sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose (b. l. 70). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. N. teisme atstovavo advokatas (b. l. 72), o teismo posėdį ir nagrinėjamą bylą jam buvo žinoma iš informavimo apie proceso eigą bei procesinių dokumentų. Apeliantas ir pats nenurodo, kad jam apie teismo posėdį nebuvo pranešta. Esant ekspertizės išvados patvirtinimui, kad R. N. pagal psichinę būklę negali dalyvauti teismo posėdyje, teisėjų kolegija minėtų virš procesinių teisės normų pažeidimų, dėl kurių nebuvo išsamiai ir objektyviai ištirtos reikšmingos bylos aplinkybės, nekonstatuoja.

Neatitinka byloje esančių duomenų apeliacinio skundo teiginys, kad apeliantas, nedalyvaudamas teismo posėdyje, neturėjo galimybės pareikšti teismui prašymo skirti išsamią stacionarią medicininę ekspertizę. Kaip jau minėta, teismo posėdyje dalyvavo apelianto atstovas advokatas Algirdas Biguzas, kuris teismui teikė įrodymus, prašymus ir tinkamai atstovavo apeliantui (b. l. 78-81). Teismas privalo patenkinti teisėtą ir pagrįstą dalyvaujančio byloje asmens prašymą. Šiuo atveju tenkinti apelianto atstovo prašymą ir skirti pakartotinę stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų daryti pagrįstas prielaidas apie atliktosios ekspertizės neteisėtumą, nepagrįstumą ar prieštaringumą, dėl ko tyrimą reiktų atlikti iš naujo ir pakartotinai.

Šalies argumentai

Apeliantas teisingai nurodo, kad psichinė liga nebūtinai reiškia, jog asmuo yra neveiksnus ir negali pagal savo galimybes, sugebėjimus bei poreikius dalyvauti visuomeniniame gyvenime, tvarkyti asmeninių reikalų, palaikyti asmeninius santykius, nes tik labai sunkūs psichiniai sutrikimai lemia žmogaus elgesį, kai jis nesuvokia savęs, aplinkos, nesugeba valdyti savo veiksmų ir dėl to gali būti pripažintas neveiksniu. Tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, nes šiuo atveju pirmosios instancijos teismas CPK numatyta tvarka nustatė sunkius ir nuolatinius apelianto psichinės sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis visiškai negali orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškas, pats priimti sprendimus ir už juos atsakyti ir nesuabsoliutino medicininio neveiksnumo nustatymo kriterijaus reikšmės. Pagal CK 2.10 str. 1 d., Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 str., yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 str., 467 str. 4 d.), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Pagal pirmiau nurodytų įstatymų nuostatas, pateikti teisinį asmens, susirgusio psichikos liga ar ištikto proto negalios, veiksnumo įvertinimą, t. y. nuspręsti, ar konkrečiam asmeniui, atliekant medicininį jo vertinimą, yra nustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, yra teismo pareiga. Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 str. 1 d., turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 str. 4 d., 466 str.) bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK 177 str. 2, 3 d. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. N. serga paprasta šizofrenija, nepertraukiama eiga ilgą laiką, neorientuotas laike, dėl psichinės negalios turi 2 nedarbingumo lygį ir yra nedarbingas. Toks psichinės sveikatos sutrikimas yra sunkus ir ilgą laiką nuolat egzistuoja, taigi, R. N. psichinė negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis. Pagal bylos duomenis, psichinė liga diagnozuota prieš daugelį metų, 1980 metais jis įrašytas į PSC dispancerinę įskaitą. R. N. nuo šios ligos gydytas virš 70 kartų. Gauna šalpos pensiją, kuria, pagal bylos duomenis, praleidžia ne būtiniems poreikiams tenkinti, o baudoms už padarytus administracinius teisės pažeidimus sumokėti ir alkoholiui įsigyti. R. N. tėvai nevienkartinai tvirtino, kad sūnus agresyvus, iš buto neša ir pardavinėja įvairius daiktus, butą išnuomavo svetimiems asmenims, jiems grasina smurtu, jam vaidenasi, kad yra persekiojamas bei kad sūnui būdingi pykčio priepuoliai ir jis jų neklauso. Padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis patvirtina tai, kad R. N. girtauja viešose vietose, atlieka chuliganiškus veiksmus, yra padaręs ir šaunamojo ginklo laikymo ar gabenimo taisyklių pažeidimų, kas kelia pavojų ne tik pačiam asmeniui bet ir kitiems. Ekspertai nurodė, kad jis yra negatyviai nusiteikęs kitų žmonių atžvilgiu. Be to, pagal bylos duomenis, apeliantas yra padaręs ir nusikaltimų bei neteisėtai kirtęs valstybinę sieną. Savo būklei yra nekritiškas, nevartoja jam ambulatoriškai skirtų vaistų. Taigi, dėl tokio pobūdžio ir masto sutrikimų apelianto ir kitų asmenų saugumas bei interesai negali būti apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos, kas pateisina jo laisvių ir teisių suvaržymą pripažinus neveiksniu.

Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokios jo agresyvumo, asocialaus gyvenimo, negatyvumo kitų asmenų atžvilgiu bei kitokio jo elgesio priežastys. Tačiau apeliantas ir jo atstovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė, kad minėtoms aplinkybės, būsenoms ir elgsenai pateisinti ar vertinti kitaip, nei įvertino pirmosios instancijos teismas, yra kitų priežasčių negu byloje nustatytoji priežastis - apelianto sveikatos būklė, sąlygota psichinės ligos.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė