- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- I-1970-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00234-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (P.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundais (b. l. 1–4, 4–15), prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, bendrai pagal abu skundus 8 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo:
- nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas.
- nesuteikta normalaus ir maistingo maisto, o maistas ruošiamas pažeidžiant maisto ruošimo sąlygas, sugadinant pačius produktus.
- nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas yra atskirtas ne aukštesne nei 1,35 m sienele.
- sanitarinio mazgo ventiliacija dirba netinkamai, dalinai pertverta svetimais daiktais, matoma kamerose Nr. 317, Nr. 185, Nr. 333, Nr. 308.
- lova yra dviejų aukštų, neįrengtos kopėtėlės saugiam užlipimui ir nusileidimui nuo lovos visose kamerose.
- sienos ir lubos yra avarinės būklės, aptrupėjusios.
- kamerose Nr. 185, Nr. 272, Nr. 317 langai yra avarinės būklės, nėra uždarymo įrenginių, kurie langą uždarytų sandariai. Vidinės grotos trukdo pilnai prieiti prie lango. Pažeidimai yra daugumoje kamerų.
- elektros lemputės (dieninės ir naktinės) kamerose neatitinka techninių reikalavimų.
- medicininės paslaugos suteikiamos be sąžinės jausmo, taip pat atsisakoma suteikti medicininę pagalbą. Kreipėsi pas (duomenys neskelbtini), tačiau gavo atsisakymą dėl pagalbos suteikimo ir gydymo, nors liga atsirado būtent Lukiškių TI-K.
- pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 4 ir Nr. 5, esantys korpuse Nr. 1, yra avarinės būklės, pažeista konstrukcija, o būtent per visą sienos aukštį yra 2 cm įtrūkimas, kas labai pavojinga. Kiemeliai yra antisanitarinės būklės (pelėsis, purvas), grindys dalinai duobėtos.
- informaciniame stende kameroje nėra jokios informacijos arba ji yra nuimta, o būtent informacija apie laikymą asmenų saugomuose centruose.
- administracija naudoja psichologinį spaudimą, sukėlė patologinį nuovargį, stresą, žemino ir provokavo, nes perkelia jį iš vienos kameros į kitas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 16–24) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. skirtingose kamerose. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija taip pat yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ją pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę dėl oro temperatūros gyvenamosiose kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., atsakovas patvirtina pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį ir teismui pateikia suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 26).
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl minimalaus ploto užtikrinimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 28), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m² plotas, kuris, kaip palankesnis pareiškėjui, ir taikytinas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto (b. l. 39). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K: laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. imtinai, buvo laikomas šiose kamerose: 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112 (1 asmuo), 7,72 m² ploto kameroje Nr. 333 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 198 (2 asmenys), 7,82 m² ploto kameroje Nr. 280 (2 asmenys), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 175 (1–2 asmenys), 8,22 m² ploto kameroje Nr. 307 (1–2 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 185 (1–2 asmenys), 7,75 m² ploto kameroje Nr. 272 (1–2 asmenys), 7,61 m² ploto kameroje Nr. 317 (1–2 asmenys), 2018 m. gruodžio 17 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,43 m² iki 7,52 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,78 m² iki 8,22 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
Dėl perkėlimo į kitą kamerą
Pareiškėjas mano, kad žala kilo ir dėl to, kad jį perkelia iš vienos kameros į kitas. Vadovaudamiesi Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.1-57, Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – ir KŽS) pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuleistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekdami aprūpinti kiekviena atvykusį asmenį miegamąja vieta, tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuleistųjų) autoagresijos atvejus, tiek suimtuosius, tiek nuteistuosius į gyvenamąsias kameras paskirsto, tik griežtai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsniu. Pareiškėjas nenurodo, kad nebuvo paisoma nurodytų įstatymo reikalavimų. Iš atsiliepimo ir suimtojo (nuteistojo) įskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas didžiąją laiko dalį kalėjo kameroje Nr. 185 nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. spalio 18 d. beveik 3 mėnesius, kitose kamerose vidutiniškai iki mėnesio. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Teismas sutinka, kad dažnas perkėlimas iš kameros į kamerą gali sukelti papildomų nepatogumų, tačiau pažymėtina, kad tam tikras suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Iš atsakovo pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nepateisinamai dažnai perkėlinėjamas iš vienos kameros į kitą kamerą. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Dėl lovos įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo dviaukštės lovos, tačiau neįrengtos kopėtėlės į jas užlipti ir nulipti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte numatyta, jog kamerose turi būti, be kita ko, pritvirtintos prie grindų metalinės lovos. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėlių. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018 ir kt.). Pastebėtina, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad nėra įrengtos kopetėlės, tačiau nenurodo, kad būtų buvęs susižalojęs ar patyręs grėsmę susižaloti, turįs aukščio baimę, netgi nenurodo, jog naudojosi viršutiniu gultu. Pareiškėjas nenurodė turįs sveikatos sutrikimų, kurie nulemtų sunkumus lipant į lovą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių kyla jo nurodyti nepatogumai, ir (ar) su prašymu įrengti užlipimo/nulipimo nuo gultų konstrukcijas. Teismo vertinimu, šiuo aspektu nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjas neįrodė dėl kopėtėlių neįrengimo patyręs neturtinę žalą.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo nepilnai izoliuotas nuo kameros. Pakabinta užuolaida jam nesuteikia pilno privatumo, nes jis yra matomas per šoną kameroje esančiam suimtajam ir į kamerą užeinančiam, prižiūrėtojui per pakeliamą langelį.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija 2016 m. sausio 27 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Iš Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Užuolaidos buvo pakabintos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. Pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2018 m. balandžio 13 d., taigi užuolaidos jau buvo pakabintos visose Lukiškių TI-K kamerose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo, kad užuolaidos yra pakabintos neneigia ir pats nuteistasis, tačiau teigia, kad lieka tarpas. Pažymėtina, kad užuolaidą turi užsitraukti pats nuteistasis. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad kameros nepilnai izoliuotos, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nėra nurodoma ir duomenų, kad pakabintos užuolaidos būtų per trumpos ar per siauros. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų, esant vienareikšmiams atsakovo pateiktiems duomenims, nėra pagrindo konstatuoti privatumo pažeidimo.
Dėl apšvietimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad elektros lemputės (tiek dieninės ir naktinės šviesos) kamerose neatitinka techninių reikalavimų, tačiau nedetalizuoja konkrečių trūkumų. Atsiliepime dėl pareiškėjo skundo (b. l. 30) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 16.7 punkto reikalavimais. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Atkreipė dėmesį, kad tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Išjungus naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų ar savęs žalojimo atvejų. Iš atsakovo pateikto 2018 m. sausio 5 d. (artimo ginčo laikotarpiui) Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu išmatuota dirbtinė apšvieta akte nurodytose kamerose atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 42–44). Byloje nėra duomenų, kad naktinis apšvietimas neatitinka teisės aktų reikalavimų (neteisėti veiksmai). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dieninis ar naktinis apšvietimas pareiškėjui būtų sukėlęs sveikatos sutrikimus (žala). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo nekonkrečius reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ginčo laikotarpiu dėl būtent šios kalinimo sąlygos atmeta kaip neįrodytus, tad nepagrįstus.
Dėl higienos sąlygų (ventiliacija, langų, sienų būklės)
Pareiškėjas nurodo, kad ventiliacija dirba netinkamai dalinai užtverta svetimais daiktais, kas matoma kamerose Nr. 317, Nr. 185, Nr. 333, Nr. 308. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 333 yra sudaryta galimybė patalpas išvėdinti per langus, langai atsidarė ir užsidarė.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Kamerose Nr. 185, Nr. 272, Nr. 317 sienos ir lubos avarinės būklės, nėra langų uždarymo įrenginių, kurie langą uždarytų sandariai, o vidinės grotos trukdo pilnai prieiti prie lango. TIĮET 14.1 punkte reglamentuota, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos pateikimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2018 m. balandžio 27 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 333, kurioje pareiškėjas kalėjo 2018 m. balandžio 14 d. iki balandžio 26 d. ant langų įrengtos grotos ir langų rėmai buvo nesulūžę, stiklai nesudužę, langai techniškai tvarkingi, sanitarinio mazgo sienelėje ir dušo patalpose atsiklijavusių sienų plytelių, dėl kurių būtų galima susižeisti, patikrinimo metu nebuvo aptikta.
Lukiškių TI-K pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo šiose kamerose: Nr. 112, Nr. 333, Nr. 198, Nr. 280, Nr. 175, Nr. 307, Nr. 185, Nr. 272, Nr. 317. Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu ir artimu jam laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 175 ir Nr.333, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, b. l. 42–44, 48–50). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, Lukiškių TI-K patikrinimų aktų nepateikė. Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Pagal atsakovo parengtą pranešimą kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas remontas nuo 2010 metų atliktas tik kai kuriose, pvz. kameroje Nr. 185 remontas atliktas 2010 m., kameroje Nr. 272 remontas atliktas 2011 m., kameroje Nr. 280 remontas atliktas 2015 m., kamerose Nr. 112 ir Nr. 333 remontas atliktas 2018 m. Pareiškėjas skunde nurodė tik minėtus nusiskundimus, tačiau plačiau jų nedetalizavo, o iš pateiktų pareiškėjo ligos istorijos dokumentų nematyti, jog minėti pažeidimai (langai, nelygus paviršiai ir kt.) galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatai, jų nenurodė ir pats pareiškėjas. Be to, pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl šių aplinkybių.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas mano, kad Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė.
Pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, - pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taip pat jie turi teisę nustatyta tvarka įsigyti maisto produktų iš vietinės parduotuvės. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintose Fiziologinės mitybos normose asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų jam trūko. Taip pat nepasitvirtino, kad pareiškėjas būtų dėl netinkamos maisto kokybės ir/ar kiekio kreipęsis su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją ar Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotoją. Nėra duomenų ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jam būtų buvęs nustatytas specialus pagal gydytojų išvadas maitinimas. Skunde pateikiama niekuo nepagrįsta pareiškėjo nuomonė apie tinkamo maitinimo ginčo laikotarpiu neužtikrinimą. Subjektyvūs pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs ir nepagrindžiantys neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Dėl pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo, priežiūros
Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas 1 dalies 4 punkte numatyta teisė gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti į lauką buvo išvedamas ne mažiau 1 valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų nenustatyta.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad pasivaikščiojimų kiemeliai Nr. 4 ir Nr. 5, esančių poste Nr. 1, buvo pažeista konstrukcija, o būtent per visą sieną yra 2 cm įtrūkimas, kiemeliuose yra pelėsio ir purvo, grindys iš dalies duobėtos. Pasivaikščiojimo kiemeliai, esantys Lukiškių TI-K, įrengti vadovaujantis TIĮET reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir tvarko nuteistieji, Lukiškių TI-K atliekantys darbus ir paskirti į valytojo pareigas. Atsakovės atstovas pažymi, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji ir nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pakankamai detaliai pasisakė dėl konkrečių kiemelių būklės, o Lukiškių TI-K informacijos nepaneigė, be to iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto matyti, kad Lukiškių TI-K 9-ojo posto dušinėje ant lubų ir sienų, pertvaros sienelės, 10-ojo posto dušinėje ant sienų bei pertvaros sienelės buvo vizualiai matomų pelėsio požymių, dėl to darytina išvada, kad pasitvirtino skundo argumentai dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 4 ir Nr. 5, esančių poste Nr. 1, būklės ginčo laikotarpiu (neteisėti veiksmai).
Dėl sveikatos priežiūros organizavimo
Pareiškėjas nurodė, kad medicininės paslaugos suteikiamos iš esmės nekokybiškai arba apskritai atsisakoma suteikti medicininę pagalbą, negauna siuntimo pas gydytoją specialistą (duomenys neskelbtini), atsisakoma paimti tyrimus.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų (teikimo) kokybės pažymėtina, kad tai nėra administracinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo nagrinėjimo dalykas. Teisinius santykius dėl iš sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kilusios žalos atlyginimo reguliuoja civilinės teisės normos, todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018). Administraciniuose teismuose nagrinėjami skundai tuo aspektu, ar buvo iš kalinimo įstaigos administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, užtikrinta nuteistajam galimybė pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis pagal nustatytą tvarką.
Laisvės atėmimo vietose nuteistųjų pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas teikia įsteigtos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 1 d.) Tos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti kalinimo įstaigoje įsteigta sveikatos priežiūros tarnyba negali (nėra galimybių), nustatyta tvarka asmeniui teikiamos valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (BVK 174 str. 3 d.). Dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pažymėtina, jog pagal ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 101 punktą suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos Lukiškių TI-K, kas atitinka BVK 174 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, t. y. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pačioje įstaigoje. Byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 85–111) duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu jis buvo konsultuotas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistų, pareiškėjui skirtas gydymas, taip pat atlikti tam tikri sveikatos tyrimai. Iš asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad medicinos specialistų (duomenys neskelbtini) konsultacijos pareiškėjui buvo teiktos ir vykdant privalomą bendrą sveikatos būklės ištyrimą, ir atsižvelgiant į pareiškėjo nusiskundimus. Vadinasi, Lukiškių TI-K priežiūros pareigūnai, esant pareiškėjo prašymams, registruodavo jį į priėmimą pas gydytoją. Objektyvių duomenų apie kreipimąsi dėl (duomenys neskelbtini) konsultacijos ar apskritai poreikį tokio specialisto konsultacijos, asmens sveikatos istorijoje nurodyta nėra. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti kalinimo įstaigos administracijos neteisėtų veiksmų netinkamai organizuojant sveikatos priežiūrą.
Dėl informacijos stende
Pareiškėjui išaiškintina, jog teisės aktuose nėra reikalavimo, kad gyvenamosiose kamerose būtų iškabinta visa nuteistiesiems (suimtiesiems) reikiama informacija. Siekdamas gauti atitinkamą informaciją, asmuo turi teisę kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką su prašymu suteikti (pateikti) reikiamą informaciją, teisės aktus ir pan. Išdėstytos aplinkybės patvirtinta, kad kalinamiesiems bendrojo pobūdžio (įskaitant teisinę) informacija yra teikiama, to neneigia ir pats pareiškėjas. Duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas norėdamas gauti atitinkamą informaciją kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtų kalinimo įstaigos administracijos veiksmų ir nesukėlė pagrindo jo atžvilgiu neturtinei žalai atsirasti.
Kitais papildomais nei aukščiau aptartais aspektais kalinimo sąlygos nėra tiek detaliai atskleistos, apibūdintos ir išskirtos, kad sudarytų atskirą ir savarankišką pagrindą spręsti dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, galimos žalos pareiškėjui padarymo.
Dėl neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio
Neturtine žala laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas skunde įvardijo nepakankamai konkrečius sveikatos sutrikimus kaip neturtinę žalą. Teismas pažymi, kad tam tikrus išgyvenimus pareiškėjas daugiausiai sieja su kalinimo sąlygomis, kurių teismas nepripažino, kaip Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pvz. plotu, privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo ir kt. Pareiškėjo asmens sveikatos duomenys patvirtina, jog jis nuolat buvo konsultuojamas gydytojų (duomenys neskelbtini), jam skirtas medikamentinis gydymas dėl diagnozuotų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, (duomenys neskelbtini) sutrikimų dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) padarinių. Išreikšti ne kartą nusiskundimai (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, jog nustatyti šioje byloje neteisėti veiksmai galėjo kaip nors būti priežastiniame ryšyje su pareiškėjui iki patekimo į laisvės atėmimo vietą atsiradusiais (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimais.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo už tinkamų higienos sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose neužtikrinimą pareiškėjui teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).
Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog konstatuoti pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai (higienos sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose neužtikrinimas, nustatytas pelėsio buvimas) nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, o pažeidimo pripažinimas nebūtų tinkama satisfakcijos forma. Tad teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad kalinimo įstaigai operatyviai šalindavo nustatytus pažeidimus informuodama apie tai visuomenės sveikatos centrą, konstatuoja, kad šiuo atveju, nenustačius, jog būtent dėl higienos normų pasivaikščiojimo kiemeliuose pažeidimų buvo objektyviai pakenkta ar sutrikdyta pareiškėjo sveikata, - pažeidimo pripažinimas, kumuliatyviai vertinant kalinimo sąlygas, yra pakankama ir teisinga kompensacija pareiškėjui.
Dėl to skundo reikalavimai iš dalies tenkintini, pripažįstant aukščiau aprašytus higienos reikalavimų laikymosi pažeidimus pasivaikščiojimo kiemeliuose (pelėsio) Lukiškių TI-K kaip tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą, tačiau atmestinas reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjo V. P. (P.) skundą.
Pripažinti pareiškėjo kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime pažeidimus neužtikrinant higienos normų reikalavimų pasivaikščiojimo kiemeliuose laikymosi.
Kitą dalį skundo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.