- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Elena Vainienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Žiemys“
- Kategorijos
- 73.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-47-45/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „BTA draudimas“, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Žiemys“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir UAB „BTA draudimas“ solidariai 153 606,46 Lt nuostolių atlyginimo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. kovo 23 d. AB „Žiemys“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TAI Nr.14790333), kuria buvo apdraustos 300 000 Lt verte draudėjo turto atsargos nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų. Draudimo apsauga galiojo firminėje AB „Žiemys“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienerius metus nuo sutarties sudarymo. 2002 kovo 1 d. AB „Žiemys“, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyrius, kurio pareigas nuo 2005 m. rugpjūčio 4 d. perėmė Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius, bei UAB „Pasala“ sudarė trišalę Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutartį Nr. 733 (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 1.3.1 ir 3.2 punktais Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius įsipareigojo stebėti objekto, t. y. AB „Žiemys“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apsauginės įsilaužimo signalizacijos būklę Apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punkte; gavus iš objekto signalizacijos formuojamą suveikimo signalą, signalus, informuojančius apie techninius gedimus, ar laiku negavus signalizacijos testo signalų, ne vėliau kaip per šios sutarties priede Nr. 1 numatytą laiką, t. y. per 7 min. nuo signalo gavimo momento, įsipareigojo į objektą atvykti Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius arba jo pavedimu ypatingais atvejais kitos policijos įstaigos ginkluotas policijos ekipažas, atidžiai jį apžiūrėti iš išorės ir imtis priemonių įsilaužimo, signalizacijos suveikimo priežastims išsiaiškinti. Sistemiškai aiškinant sutarties 3.3 ir 3.5 punktus, Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus prievolė informuoti AB „Žiemys“ įgaliotus asmenis (taip sudarant jiems galimybę dalyvauti patikrinant objektą ir nustatant signalizacijos suveikimo priežastį) kyla visais atvejais, kai Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius gauna signalą apie objekte suveikusią signalizaciją. AB „Žiemys“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2003 m. spalio 31 d. 18.20 val. buvo perduotos stebėti į Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punktui. 2003 m. lapkričio 1 d. 23.10 val. suveikė šių patalpų signalizacija. Iš karto, t. y. tą pačią minutę, suveikusi signalizacija objekte buvo išjungta surinkus kodą, o 23.21 val., t. y praėjus 11 min. nuo signalizacijos suveikimo, ji vėl buvo aktyvuota. 2003 m. lapkričio 2 d. 1.17 val. antrą kartą suveikė patalpų signalizacija. Ji tą pačią minutę buvo išjungta surinkus kodą, o aktyvuota 1.36 val., t. y. po 19 min. nuo jos suveikimo. Abiem kartais kodą surinko ir signalizaciją atjungė, o vėliau ją aktyvavo tuo metu budėjęs AB „Žiemys“ darbuotojas – sargas R. A. G. Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus mobili reagavimo grupė nei signalizacijai suveikus pirmą, nei antrą kartą į AB „Žiemys“ patalpas jų patikrinti ir apžiūrėti nevyko. Tokiu neveikimu Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius pažeidė 2002 m. kovo 1 d. pasirašytos Sutarties 1.3.1, 3.2, 3.3, 3.5 punktuose nustatytus reikalavimus. 2003 m. lapkričio 3 d. apie 8 val. AB „Žiemys“ darbuotoja, atrakinusi patalpų koridoriaus duris, pastebėjo ant grindų gulinčias plytas bei parduotuvės patalpų sienoje išgriautą skylę. Apie pastebėtą įsilaužimą iš karto informavo įmonės direktorių. Įvykio vietoje nustatyta, kad į parduotuvės patalpas buvo patekta iš nestebimų patalpų per skylę sienoje, išardžius mūrinę sieną bei išlaužus pagalbinių durų užraktą, grotų spyną, iš parduotuvės buvo pavogtos prekės – moteriški kailių gaminiai, viso 165 803,85 Lt sumai. AB „Žiemys“ vadovas apie įvykdytą vagystę 2003 m. lapkričio 3 d. apie 9.00 val. informavo Apsaugos skyrių, kuris iš karto apie įvykį pranešė Vilniaus m. 2 PK. Dėl šio fakto Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-03128-03 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 3 d. Ikiteisminis tyrimas iki šiol nėra baigtas, tęsiama pagrobto turto ir įtariamųjų paieška. Ieškovas apie draudiminį įvykį buvo informuotas 2003 m. lapkričio 3 d. apie 13.30 val. Ikiteisminio tyrimo metu aštuoni kailių gaminiai, kurių vertė 11 897,39 Lt, buvo surasti ir grąžinti draudėjui AB ,,Žiemys“. Dėl įvykusios vagystės ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ Draudimo išmokų komiteto 2003 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 207 nusprendė išmokėti AB „Žiemys“ 80 000 Lt avansinę draudimo išmoką (sumokėta 2003 m. gruodžio 22 d.). AB ,,Lietuvos draudimas“ Draudimo išmokų komiteto 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 23 buvo nuspręsta išmokėti AB „Žiemys“ 73 606,46 Lt likusią draudimo išmoką (išmokėta 2004 m. vasario 5 d.). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui AB „Žiemys“, perėmė teisę reikalauti išmokėtos sumos, t. y. 153 606,46 Lt, iš atsakingo už padarytą žalą asmens – Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ir jo bendrąją civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko. Ieškovui 2004 m. liepos 29 d. pateikus pretenziją Nr. 6.1-19-3665 atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, šis 2004 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1-8-5-SD7-1583 informavo ieškovą, kad Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus bendroji civilinė atsakomybė yra drausta UAB „BTA draudimas“ ir pasiūlė pretenzijos klausimus dėl AB „Žiemys“ išmokėtos sumos atlyginimo regreso tvarka spręsti su UAB „BTA draudimas“. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. 6.1-19-3850 kreipėsi į atsakovą UAB „BTA draudimas“ su reikalavimu regreso tvarka atlyginti 153 606,46 Lt žalą. 2004 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 1522/Ž/135 atsakovas UAB „BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad negali priimti pagrįsto sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo dėl nepakankamos informacijos, o 2004 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1944/DK/186 atsakovas UAB „BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad 2003 m. lapkričio 3 d. įvykdyta vagystė iš AB „Žiemys“ kailių parduotuvės pripažinta nedraudiminiu įvykiu. Taip pat ieškovas nurodė, kad ieškinys paduotas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, taikytino CK 1.127 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, o avansinis mokėjimas šiame ginče atliktas 2003 m. gruodžio 22 d., galutinis pavedimas, nuo kurio ieškovo nuomone, skaičiuotinas ieškinio senaties terminas, atliktas 2004 m. vasario 5 d., o ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui įteiktas 2007 m. vasario 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 220 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, UAB „BTA draudimas“ grąžino 50 Lt užstatą už liudytojo iškvietimą. Papildomu 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu teismas priteisė iš ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ 3 540 Lt advokato atstovavimo išlaidų atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ naudai. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. aktas patvirtina, jog AB „Žiemys“ pateikė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriui pretenziją dėl Sutarties nevykdymo, pažeidžiant jos 1.3.1, 3.2, 3.3 ir 3.5 punktus. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyrius 2003 m. gruodžio 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP11-32 dėl vagystės iš AB „Žiemys“ parduotuvės nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. apie 9 val. fiksuotojo ryšio telefonu gavo AB „Žiemys“ pranešimą, kad apvogta AB „Žiemys“ parduotuvė. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad į saugomas parduotuvės patalpas buvo patekta išlaužus duris į nesaugomą patalpą, kurios mūrinę sieną išardžius patekta į parduotuvę. Objekto inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad pagrobta 113 avikailio veliūro kailinių. Vilniaus m. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyrius 2003 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 1-V5-13433 (t. 1, b. l. 50) informavo ieškovą AB „Lietuvos draudimas“, kad vagystės metu pagrobta 113 kailinių dirbinių, kurių vertė yra 165 803,85 Lt. AB „Žiemys“ 2003 m. kovo 23 d. sudarė su ieškovu AB „Lietuvos draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimas TAI Nr. 14790333), kuria buvo apdraustos draudėjo turto atsargos nuo gaisro, gamtinių jėgų ir kitų žalų 300 000 Lt verte. Draudimo apsauga galiojo firminėje AB „Žiemys“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vienerius metus nuo sutarties sudarymo (iki 2004 m. kovo 24 d.). AB „Žiemys“ 2003 m. lapkričio 3 d. 13.30 val. informavo ieškovą AB „Lietuvos draudimas“ apie vagystės faktą. Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius 2003 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1-8-5-SD7-2465 pateikė į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2003 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 51759 informaciją apie įvykių aplinkybes bei informavo, kad atsakovo civilinė atsakomybė drausta UAB „BTA draudimas“. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246), įsigaliojusio 2004 m. sausio 1 d., 230 straipsnyje ir 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog AB „Lietuvos draudimas“ pareiga sumokėti draudimo išmoką teko iki 2004 m. sausio 30 d. Kadangi reikalavimo teisė, pereinanti draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.), tai taikant ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles (CK 1.127 str.) ir remiantis CK 6.113 straipsniu, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.
Teismo teigimu, CK 6.1015 straipsnio 3 ir 4 dalys numato draudikui teisinę garantiją, kuri užtikrintų jo teisę išsireikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą ar kito atsakingo asmens. Kadangi iš neteisės negali kilti teisė, t. y. draudikas, neturėdamas teisės mokėti draudimo išmokos nesilaikant terminų, taip pat teisės mokėti išmoką dalimis, neįgijo teisės reikalauti, jog jam dėl jo paties kaltės pažeidus įstatymu nustatytus atsiskaitymo terminus, reiškiant subrogacinį reikalavimą, ieškinio senaties termino pradžia būtų nukelta. Teismo manymu, toks teisės normų taikymas prieštarautų teisingumo principui, todėl laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį dėl žalos atlyginimo žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinės atsakomybės draudikui tol, kol nesibaigė žalą padariusio asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui baigėsi 2007 m. sausio 30 d., o jo civilinės atsakomybės draudikui UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gruodžio 30 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2007 m. vasario 5 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).
Teismo teigimu, iki šiol atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis neturi ir neturės įtakos ieškovo keliamiems reikalavimams, kurie šioje byloje kyla iš sutartinių reikalavimų. Teismas nurodė, kad iš byloje surinktų dokumentų (t. 1, b. l. 56, 58, 59-60) matyti, jog ieškovas 2005-2006 m. nesikreipė į atsakingus už padarytą žalą asmenis. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ – tai savo rizika siekianti pelno įmonė, kuri veikia draudimo srityje, t. y. vykdo ne vienerius metus savo profesinę veiklą bei samdo asmenis, turinčius atitinkamą teisinę kvalifikaciją (advokato ir advokato padėjėjo paslaugas). Teismas sprendė, kad ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ nurodytos aplinkybės dėl ieškinio senaties termino praleidimo negali būti laikomos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą ieškinio senatį atnaujinti, ieškovas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ieškinys atmestinas (CK 1.126 str., 1.131 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė draudimo išmokos išmokėjimo terminų. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas turėjo pareigą iki 2004 m. sausio 30 d. išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 230 str., 82 str. 2 d.). Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad paskutinį dokumentą, reikšmingą nustatant draudimo išmokos dydį, ieškovas gavo tik 2004 m. sausio 6 d. Ieškovas, 2003 m. gruodžio 22 d. išmokėdamas pirmąją draudimo išmokos dalį – 80 000 Lt avansą, neturėjo visos informacijos, reikšmingos nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį. Galutinis nuostolių dydis paaiškėjo tik 2004 m. sausio 6 d., kai buvo gautas byloje esantis trečiojo asmens 2004 m. sausio 6 d. raštas Nr. 01-04-03, kuriame pateiktas ikiteisminio tyrimo metu atrastų ir trečiajam asmeniui grąžintų gaminių sąrašas. Remiantis taikytinos redakcijos Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi bei CK 1.118 straipsnio 1 dalimi, paskutinė ieškovui tekusios prievolės išmokėti draudimo išmoką įvykdymo diena buvo 2004 m. vasario 5 d., kurią ieškovas ir išmokėjo draudimo išmoką. Todėl ieškovas nepažeidė prievolės per įstatymu nustatytą 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką.
2. Senaties eiga avansu išmokėtos draudimo išmokos daliai taip pat prasidėjo nuo 2004 m. vasario 5 d., kai, ieškovui gavus visą reikšmingą informaciją, nepažeidžiant įstatymu nustatyto termino draudimo išmokai išmokėti, buvo įvykdyta apelianto prievolė išmokant likusią draudimo išmokos dalį. Remiantis CK 1.127 straipsnio 4 dalimi, senaties terminas regresiniams reikalavimams pareikšti skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Remiantis CK 6.123 straipsnio 1 dalimi, vadovaujantis tuo, kad įstatymu nustatytu terminu – 2004 m. vasario 5 d. buvo išmokėta 73 606,46 Lt dydžio draudimo išmokos dalis, ieškovas visiškai ir tinkamai įvykdė jam tenkančią pagrindinę prievolę, todėl būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui dėl 153 606,46 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovui 2003 m. gruodžio 22 d. išmokant avansinę draudimo išmokos dalį, prievolė išmokėti draudimo išmoką net nebuvo atsiradusi, išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas veikė sąžiningai, siekdamas kuo greičiau atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neturėjo teisės mokėti draudimo išmoką dalimis, tačiau nenurodė, kokia teisės norma remdamasis jis padarė tokią išvadą.
3. Senaties termino pabaigos data bendraatsakoviams yra ta pati – 2007 m. vasario 5 d. Senaties termino pabaigos datą atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui teismas nustatė remdamasis klaidingai nustatyta senaties termino pradžios data (2004 m. sausio 30 d.) ir CK 1.125 straipsnio 8 dalimi. Kaip minėta, senaties termino reikalavimui atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui, pabaigos data yra 2007 m. vasario 5 d., kurią ir buvo pareikštas ieškinys. Teismas, nustatydamas senaties terminą atsakovui UAB ,,BTA draudimas“, nepagrįstai rėmėsi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 011 pateiktu draudiminiu įvykio apibrėžimu. Byloje esanti bendraatsakovių 2002 m. gruodžio 24 d. sudaryta individuali draudimo sutartis yra sudėtinė civilinės atsakomybės draudimo sutarties dalis. Šios sutarties 3.1 punkte pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas nenumato, jog būtina draudiminio įvykio sąlyga yra pretenzijos pateikimas per 3 metus nuo draudimo sutarties pasibaigimo dienos. CK 6.187 straipsnis numato, kad, esant prieštaravimams tarp standartinių ir nestandartinių sąlygų, pirmenybė turi būti teikiama nestandartinėms sąlygoms. Remiantis minėta nuostata bei CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, byloje turėtų būti taikomas individualioje sutartyje pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas. Standartinėse taisyklėse nurodytas 3 metų terminas pretenzijai pareikšti galėtų reikšti tai, kad per šį terminą turėtų būti pareikta pretenzija draudėjui ir/ar jo atsakomybės draudikui. Jeigu pretenzija per numatytą terminą pareiškiama, tuomet laikytina, kad įvyko draudiminis įvykis, dėl ko atsiranda civilinės atsakomybės draudimo prievolė išmokėti draudimo išmoką. Taip pat nei standartinės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 011, nei individuali draudimo sutartis nepateikia ,,pretenzijos“, kaip sudėtinio draudiminio įvykio elemento, sąvokos išaiškinimo. Todėl remiantis CK 6.193 straipsniu, sąvoka ,,pretenzija“ turėtų būti aiškinama kaip veiksmai, kuriais (žodžiu, raštu) pranešama apie esamus ar būsimus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Byloje esančiame trečiojo asmens ir atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus pasirašytame 2003 m. lapkričio 3 d. akte yra išdėstyta trečiojo asmens pretenzija dėl atsakovo padarytų 2002 m. kovo 1 d. Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutarties Nr. 733 pažeidimų, turėjusių įtakos trečiojo asmens nuostoliams atsirasti. Šis aktas buvo surašytas vagystės paaiškėjimo dieną. Ieškovas 2004 m. liepos 29 d. pretenzija pareikalavo atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus kompensuoti dėl išmokos išmokėjimo patirtus nuostolius. Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 4 d. rašte nurodė, kad yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę, todėl pasiūlė kreiptis į atsakomybės draudiką atsakovą UAB ,,BTA draudimas“. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu pareikalavo, kad atsakovas UAB ,,BTA draudimas“, kaip civilinės atsakomybės draudikas, kompensuotų apelianto nuostolius. Tokiu būdu net tarus, kad 2003 m. lapkričio 3 d. akte užfiksuota pretenzija negali būti laikoma juridiniu faktu, esančiu draudiminio įvykio, kaip sudėtingo juridinio fakto, elementu, vis tiek turėtų būti pripažinta, kad pretenzija bendraatsakovių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties prasme buvo pareikšta tinkamai.
4. Nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovas praleido senaties terminą ieškiniui pareikšti, teismas neanalizavo atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus, trečiojo asmens ir UAB ,,Pasala“ 2002 m. kovo 1 d. sudarytos Sutarties pagrindu 2003 m. spalio 31 d. trečiojo asmens patalpos, esančios Savanorių pr. 139, Vilniuje, buvo perduotos stebėti atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus centralizuoto stebėjimo punktui. Byloje nustatyta, kad signalizacija suveikė ir jos suveikimo signalus atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius gavo du kartus: 2003 m. lapkričio 1 d. 23.10 val. ir 2003 m. lapkričio 2 d. 1.17 val., tačiau abiem atvejais atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus ekipažas į trečiojo asmens patalpas neatvyko. Pagal byloje esančią atsakovo Viešosios policijos skyriaus 2003 m. gruodžio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, abiem suveikimo atvejais į įvykio vietą net nebuvo siunčiami policijos ekipažai. Išvadoje nurodoma, kad abiem atvejais ekipažas nebuvo siunčiamas dėl to, kad jų atsisakė trečiojo asmens sargas. Tačiau Sutartis numatė besąlyginę atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus prievolę, gavus signalizacijos suveikimo signalą, išsiųsti ginkluotą policijos ekipažą (Sutarties 1.1, 1.3.1, 3.2, 3.3 punktai ir Sutarties priedas). Sutarties vykdymo tvarka, t. y. reagavimas į signalizacijos suveikimo signalų gavimą, galėjo būti pakeista tik rašytiniu šalių susitarimu (Sutarties 12.1 p.), tačiau tokio susitarimo nebuvo. Jeigu atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius būtų atvykęs į trečiojo asmens patalpas, jas apžiūrėjęs bei atlikęs kitus Sutarties 1.1, 1.3.1, 3.2, 3.3 punktuose numatytus veiksmus, kuriuos jis privalėjo atlikti, galima daryti išvadą, jog nuostolių būtų išvengta. Taip tvirtinti leidžia tas faktas, jog signalizacija suveikė du kartus, o gaminių pasisavinimas, labiausiai tikėtina, buvo vykdomas antrą kartą suveikus signalizacijai. Taigi ieškovas įrodė atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus neteisėtus veiksmus, pasireiškusius Sutartyje ir CK 6.718 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimu. Bylos nagrinėjimo metu bendraatsakoviai neginčijo nuostolių ir/ar išmokėtos draudimo išmokos dydžio. Įrodžius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama. Atsakovo Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriaus kaltė pasireiškė tuo, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas vykdydamas Sutartį ir pažeidė esminę Sutarties prievolę – Sutartyje numatytu būdu reaguoti į signalizacijos suveikimo signalų gavimą tam, kad būtų apsaugotas trečiojo asmens turtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindas atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui taikyti civilinę atsakomybę.
5. Teismas laikydamas, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad senaties terminas praleistas nežymiai, taip pat į aplinkybes, kurios sudarė pagrindą nežymiai praleistą terminą atnaujinti. Ieškovas 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštu kreipėsi į atsakovą UAB ,,BTA draudimas“. 2004 m. lapkričio 30 d. raštu atsakovas UAB ,,BTA draudimas“ informavo ieškovą, kad negali priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, o 2004 m. gruodžio 30 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Iš esmės tik gavęs šį raštą ieškovas sužinojo apie jo teisių pažeidimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas 2005-2006 m. nesikreipė į atsakingus už atsiradusią žalą asmenis. Atsakovo UAB ,,BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 18 d. raštas patvirtina, kad 2006 m. gegužės 15 d. raštu ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą UAB ,,BTA draudimas“ prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Ikiteisminis tyrimas ir jo rezultatai, skirtingai nei nurodė teismas, gali turėti įtakos ieškovo reikalavimui. Paaiškėjus, kad įvykis įvyko dėl trečiojo asmens tyčios, ieškovas galėtų nemokėti draudimo išmokos arba įgytų teisę pareikalauti grąžinti jau išmokėtą išmoką (CK 6.1014 str. 1 d., 6.237 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovui regreso teisė atsirado nuo kiekvienos sumokėtos draudimo išmokos dalies, o ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, kurias nurodo ieškovas, yra nesvarbios. Dėl turto vagystės iš AB ,,Žiemys“ iki šiol tęsiamas ikiteisminis tyrimas, todėl tai niekaip neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovo ieškinio pateikimo terminui, nes ieškovo ir trečiojo asmens santykiai yra sutartiniai, o ne deliktiniai.
2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 011 pateiktas draudiminio įvykio apibrėžimas prieštarauja 2002 m. gruodžio 12 d. sudarytoje draudimo sutartyje nurodytai draudiminio įvykio sampratai. Sutartis nepakeičia Taisyklių, o tik jas papildo. Dėl to yra svarbūs Sutarties ir Taisyklių 3.1 punktai, reglamentuojantys ne tik draudiminio įvykio priežasties įrodymus, kurie visiškai eliminuoja bendraatsakovių solidariąją atsakomybę.
3. Atsakovas UAB „BTA draudimas“ su ieškovu neturi jokių teisinių santykių, todėl ieškovas negali turėti daugiau teisių, negu jų turi naudos gavėjas – UAB ,,Žiemys“ pagal sutartį su Apsaugos policija (CK 6.1015 str. 2 d.), o UAB „BTA draudimas“ atsakingas už draudėjo veiksmus tiek, kiek tai numato įstatymai ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis.
Atsakovas Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą ir 2008 m. balandžio 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Ieškovas pateikė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, kuris numatytas CK 1.125 straipsnio 7 punkte, t. y. sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams. O ieškovui regreso teisė atsirado nuo kiekvienos sumokėtos draudimo išmokos dalies, t. y. nuo 2003 m. gruodžio 22 d. Ieškinio senaties termino praleidimo priežastys, kurias nurodo ieškovas, yra nesvarbios.
2. Atsakovui Viešosios policijos Vilniaus apsaugos skyriui negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovas nepažeidė Stebėjimo ir reagavimo bei apsauginės signalizacijos techninio aptarnavimo sutartyje Nr. 733 numatytų savo įsipareigojimų bei teisės aktų, reglamentuojančių apsaugos veiklą. Tarp atsakovo veiklos ir įvykusios vagystės nėra priežastinio ryšio, kaip pagrindinės civilinės atsakomybės sąlygos. Pačios AB ,,Žiemys“ aplaidus darbo organizavimas lėmė vagystę bei tokias pasekmes. AB ,,Žiemys“ nesilaikė Sutarties Nr. 733 įsipareigojimų ir pažeidė jos 2.1, 2.2, 2.5, 2.9, 2.12, 2.13, 2.15 punktus. Atsakovas niekaip neturėjo įtakos ir nesudarė sąlygų AB ,,Žiemys“ nuostoliams atsirasti.
Trečiasis asmuo AB ,,Žiemys“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovas ieškinio senaties termino atsakovų atžvilgiu nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat patikina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ pareiškė subrogacinį reikalavimą (CK 6.1015 str.). Subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiajam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-76/2008; 3K-3-503/2005). Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo draudikas (ieškovas) sumokėjo draudimo išmoką, tokiu būdu įstojo į prievolinį teisinį santykį vietoje savo draudėjo (naudos gavėjo). Tačiau, kaip minėta, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko. Vadinasi, draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, nei jų būtų turėjęs žalą patyręs asmuo (naudos gavėjas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodyto draudiminio įvykio atsiradimo metu (2003 m. lapkričio 3 d.) galiojo 1996 m. redakcijos Draudimo įstatymas (su vėlesniais pakeitimais). Nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2003 m. rugsėjo 18 d. redakcijos Nr. IX-1737 Draudimo įstatymas. Draudimo įstatymo 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei iš draudimo sutarties atsirandantys ar su ja susiję teisiniai santykiai atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo, šis Įstatymas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, o 3 dalis nurodo, jog, sutartinę prievolę vykdant įsigaliojus šiam Įstatymui, jos vykdymą reglamentuoja šio Įstatymo normos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prievolę išmokėti draudimo išmoką ieškovas savo draudėjui (AB ,,Žiemys“) įvykdė po 2004 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiniams santykiams kvalifikuoti taikė nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Draudimo įstatymo normas.
Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį.
Byloje kilo ginčas dėl prievolės vykdymo pradžios – tai yra, kada AB ,,Lietuvos draudimas“ gavo visą informaciją, reikšmingą draudimo išmokai išmokėti. Apeliantas (AB ,,Lietuvos draudimas“) nurodo, kad draudimo išmokos dydžiui reikšmingą informaciją jis gavo iš AB ,,Žiemys“ 2004 m. sausio 6 d. (t. 1, b. l. 51) ir nuo šios datos skaičiuoja Draudimo įstatymo nustatytą 30 dienų terminą draudimo išmokai išmokėti. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Minėtą raštą iš akcinės bendrovės ,,Žiemys“ ieškovas gavo kaip pranešimą apie dalies pavogto turto suradimą ir grąžinimą savininkui. Tačiau visą reikšmingą informaciją apie draudimo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos padarymo dydį draudimo bendrovė gavo 2003 m. vasario 25 d. iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (t. 1, b. l. 50). Pats ieškovas šia informacija neabejojo, patikslinti ar paaiškinti jos neprašė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tiek ieškovo atstovas, tiek AB ,,Žiemys“ atstovas patvirtino, kad raštas apie dalies pavogto turto suradimą buvo atsiųstas AB ,,Žiemys“ iniciatyva. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad neva tai ir buvo galutinė reikalinga informacija. Iš bylos duomenų matyti, kad parengtinis tyrimas byloje nebaigtas iki šiol, todėl vienu ar kitu metu pavogto turto ar jo dalies suradimas negali turėti įtakos ieškovo prievolės išmokėti draudimo išmoką vykdymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovui prievolė mokėti draudimo išmoką atsiado nuo 2003 m. lapkričio 26 dienos, tai yra kitą dieną, kai buvo gauta visa reikšminga informacija apie draudiminį įvykį (t. 1, b. l. 50). Kadangi privalomas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką per 30 dieną įtvirtintas nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Draudimo įstatyme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 30 dienų terminą skaičiavo nuo 2004 m. sausio 1 d. ir pagrįstai laikė, jog ši išmoka turėjo būti išmokėta ne vėliau kaip 2004 m. sausio 30 dieną.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, konstatavo, kad draudikui, įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo, negali būti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusios asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad draudikas (AB ,,Lietuvos draudimas“) praleido įstatyme įtvirtintą 30 dienų terminą draudimo išmokai išmokėti, nes išmokėjo ją tik 2004 m. vasario 5 d., tuo tarpu, turėjo sumokėti iki 2004 m. sausio 30 dienos, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą minėtą taisyklę, jo (draudiko) subrogacinis reikalavimas negali būti patenkintas.
Tokiu būdu, neturi teisinės reikšmės tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, tiek apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl ieškinio senaties termino ir dėl draudiminio įvykio buvimo ar nebuvimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Netenkindama apeliacinio skundo, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš apelianto atsakovui UAB ,,BTA draudimas“ priteistinos jo patirtos advokato atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 3 540 Lt (t. 2, b. l. 66, 67) bei išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas (į. k. 110079036) 3 540 (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt litų) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ 13 (trylika litų) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.