Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m., neteistas, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. ir M. B. 2011 m. spalio 1 d. apie 14.30 val., viešoje vietoje, tai yra prie parduotuvės „Aibė“, adresu Panevėžys, Molainių g. 73 A, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia, iš chuliganiškų paskatų, be jokios aiškios ir akivaizdžios dingsties R. L. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam T. V. į kojas, ne mažiau kaip keturis kartus ranka trenkė T. V. į galvą, M. B. kojos keliu spyrė T. V. į galvą, tuo padarydami T. V. lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus nosyje ir viršutinėje lūpoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip tyčia nežymiai sutrikdė T. V. sveikatą.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su M. B. ėjo link prekybos centro „Maximos“, Molainių g., ir susitiko pažįstamą V. Nusipirko alaus ir nuėjo pas Vadimą į namus. Miegojo pas V. Ryte apie 9 val. M. išėjo namo. Maždaug apie 10 val. pas V. atėjo jo draugas T. Visi nuėjo nusipirkti alaus. Nusipirko 2 l alaus „Tauro“ir grįžo vėl pas V. į namus. Apie 14.30 val. jis parašė M. sms žinutę, kad susitiks prie parduotuvės „Aibės“, Molainių g. Kartu su V.ir T. nuėjo į parduotuvę „Aibė“ ir nusipirko dar 1,5 l talpos „Tauro“ alaus 3 butelius. Po 10 minučių atėjo M.. Visi gėrė alų, nuėję toliau nuo parduotuvės. Begeriant pastebėjo, kad T. nuėjo toliau. Pakvietė sugrįžti T., tačiau jis nepakluso. Jis nuėjo prie T. ir jį pergriovė spirdamas į blauzdas, nes T. jį pavadino „gaidžiu“. T. grasino, kad susidoros, nuveš į mišką jo sesers draugas. Tada jis T. sudavė keturis kartus kumščiu į galvos sritį. Po to kai atsitraukė nuo T. spyrė M. V. tuo metu gėrė alų ir nieko nedarė. Šis įvykis buvo 2011-10-01 apie 14.30 val.. Buvo išgėręs, todėl mano, kad tai turėjo įtakos tokiam poelgiui. Jokių asmeniškumų T. atžvilgiu nėra. Žalą atlygino per pusę su M. po 557 litus bei po 1000 litų moralinę žalą. Labai gailisi, atsiprašo T. Ateityje taip nesielgs.

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad susitikus su R. ėjo link prekybos centro „Maxima“, esančios Molainių g., ir susitiko pažįstamą V. Nusipirko alaus ir trise nuėjo pas V. į namus. Gėrė alų pas V. ir liko miegoti. Ryte apie 9 val. išėjo į namus. Maždaug apie 14.30 val. gavo iš R. sms, jis prašė susitikti prie parduotuvės „Aibė“, Molainių g.. Apie 14 val. atėjo į sutartą vietą. Atėjus buvo R., T. ir V. ir jie gėrė alų. Gurkšnojant alų, kalbant įvairiomis temomis nuo jų pasitraukė T. R. T. paklausė, kodėl nuėjo ir pakvietė sugrįžti. Paskui R. T. spyrė į koją ir pergriovė. T. išvadino „gaidžiais“. Tada R. trenkė T. į veidą kumščiu kokius 4 kartus, tačiau T. nereagavo. Jis priėjęs prie T. spyrė iš kojos į galvą. T. pasėdėjo kokias 5 minutes ir nieko nesakęs išėjo. Prie parduotuvės pašalinių žmonių nebuvo. Labai gailisi, atsiprašo T. Ateityje taip nesielgs. Žalą atlygino per pusę su R. Suprato, kad pasielgė blogai, nereikėjo taip elgtis.

Nukentėjusysis T. V. parodė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Gulėjo ligoninėje po sumušimo. Tą dieną buvo išgėręs alaus. R. daužė per kojas, parvertė, o paskui sudavė per veidą. Mantas spyrė koja į galvą. V. sakė jiems, kad nelįstų prie nukentėjusiojo. Kaltinamuosius pažįsta per V., ankščiau gėrė su kaltinamaisiais ir jokių muštynių nebuvo. Nežino kodėl jį sumušė, kaltinamųjų nevadino „gaidžiais“. Po sumušimo sesuo su draugu nuvežė į ligoninę. Žala atlyginta, jokių pretenzijų neturi, atleidžia abiems kaltinamiesiems.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. V. paaiškino, kad sūnus T. V. yra neįgalus. Kalba sunkiai, atmintis sutrikusi, todėl gali neatsiminti visų aplinkybių. Sūnus sakė, kad jam atsisakius gerti alų, jį baisiai sumušė. Kaltinamųjų motinos atsiprašė, atlygino žalą. Jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, parodydamas vietą už prekybos centro „Aibė“, adresu Molainių g. 73a, Panevėžys, kur 2011-10-01 kartu su M. B. mušė T. V. (b.l. 64-67).

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, parodydamas vietą už prekybos centro „Aibė“, adresu Molainių g. 73a, Panevėžys, kur 2011-10-01 kartu su R. L. mušė T. V. (b.l. 95-97).

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. V. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, parodydamas vietą už prekybos centro „Aibė“, adresu Molainių g. 73a, Panevėžys, kur jį 2011-10-01 sumušė iš matymo pažįstami R. ir M.s (b.l. 16-19).

Iš 2011-10-18 specialisto išvados Nr. G 1147/11 (05), matyti, kad T. V. nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai nosyje ir viršutinėje lūpoje. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai ne mažiau dviejų kartų suduodant kumščiu bei įspiriant koja. Galimybė susižaloti pačiam griūnant yra mažai tikėtina - tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija. Dėl nustatytų sužalojimų T. V. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 26).

LR BK 284 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Visi tie požymiai yra vertinamieji ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t.y. būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar įtariamųjų veiksmai sukėlė minėtas pasekmes turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio Kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Įvertinus teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamųjų R. L. ir M. B. veika, be jų pačių visiško prisipažinimo, yra įrodyta nukentėjusiojo T. V. parodymais, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. V. paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamųjų veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamasis R. L. teismui parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltę jis taip pat visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju T. V. susitaikė, teismo posėdžio metu jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusysis T. V. pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nebereiškia, nes jam abu kaltinamieji sumokėjo 2000 Lt neturtinės žalos.

R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, neteistas (b.l. 72), administracine tvarka nebaustas (b.l. 77), duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (b.l. 82), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 80), nedirba, registruotas darbo biržoje (b.l. 76). Taip pat teismas atsižvelgia į padarytos veikos sukeltas pasekmes bei kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis R. L. atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo panašiai nebesielgti, žalą atlygino, nukentėjusysis jam atleido, turtinių pretenzijų nebereiškia. Iš R. L. elgesio matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ateityje žada daugiau nenusikalsti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą (b.l. 72). Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių R. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad yra visi LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, byla tuo pagrindu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. L. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nemokami darbai, nes baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 6 punktas, 6 dalis, 70, 71 straipsniai).

R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamasis M. B. teismui parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltę jis taip pat visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju T. V. susitaikė, teismo posėdžio metu jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusysis T. V. pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nereiškia, nes jam abu kaltinamieji sumokėjo 2000 Lt neturtinės žalos.

M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, neteistas (b.l. 104), administracine tvarka nebaustas (b.l. 106), duomenų apie psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybių ligas nėra (b.l. 110), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 113), nedirba. Taip pat teismas atsižvelgia į padarytos veikos sukeltas pasekmes bei kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis M. B. atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo panašiai nebesielgti, žalą atlygino, nukentėjusysis jam atleido, turtinių pretenzijų neturi. Iš M. B. elgesio matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ateityje žada daugiau nenusikalsti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą (b.l. 104). Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių M. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad yra visi LR BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, byla tuo pagrindu nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. B. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nemokami darbai, nes baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 6 punktas, 6 dalis, 70, 71 straipsniai).

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 str., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos proceso išlaidos - teismo turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 14 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L., vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. B., vadovaujantis LR BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (šešių šimtų penkiasdešimties litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus atlikti iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš R. L. ir M. B. valstybei po 7 Lt (septynis litus) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.