- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eI3-347-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01811-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P., V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P. ir V. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu (kurio dalis priimta nagrinėjimui) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2019-06-07 raštus Nr. 8SD-2947-(14.8.94.), Nr. 8SD-2948-(14.8.94.), 8SD-2949-(14.8.94.), 8SD-2950-(14.8.94.), Nr. 8SD-2929-(14.8.94.), Nr. 8SD-2931-(14.8.94.), Nr. 8SD-2932-(14.8.94.), Nr. 8SD-2933-(14.8.94.), Nr. 8SD-2934-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“; 2) panaikinti 2019-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos raštą Nr.1SS-1471-(7.5) “Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) Įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių skubiai atnaujinti visas nuosavybės teisių atkūrimo bylas bei visiems B. K. įpėdiniams kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę pagal 2018-03-01 Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai; 4) Įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių už likusią valstybės išperkamą žemę visiems B. K. įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (Išvadomis), ir Išvadas siųsti į įpėdinių paskutiniuose prašymuose nurodytas kadastrines vietoves.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovai nurodė, kad B. K., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėjo 5,8252 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje turėtą žemę. Visiems pareiškėjams, išskyrus T. P., nuosavybės teisės atkurtos ir atkūrimo bylos baigtos. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 01 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 (toliau – ir Teismo sprendimas) buvo nustatyta, kad iki nacionalizacijos B. K. visa žemė, t. y. 5,8252 ha ploto žemės, buvo ne ūkinės, o kitos paskirties žemė. Atsižvelgiant į tai, visi įpėdiniai pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui, kuriais prašė vykdyti Teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai ir kompensuoti skirtumą už valstybės išperkamą žemę bei už likusią valstybės išperkamą žemę visiems įpėdiniams atlyginti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Atsakovė skundžiamais 2019-06-07 raštais atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus ir nurodė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priimti teisingai ir teisėtai pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ir valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Todėl perskaičiuoti visos buvusio žemės savininko B. K. iki nacionalizacijos valdytos žemės vertę administracine tvarka nėra juridinio pagrindo. Be to, atsakovė nurodė, kad įvertinus Teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, bus perskaičiuoti tik tų pretendentų jiems tenkančių B. K. turėtos žemės dalių vertė, kuriems nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas nėra užbaigtas. Nesutikdami su NŽT Kauno miesto skyriaus 2019-06-07 raštais, pareiškėjai pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktoriui, tačiau šis skundžiamu 2019-08-01 raštu skundo netenkino.
Pareiškėjai nurodo, kad jau daugiau nei metus laiko atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nevykdo įsiteisėjusio Teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, jog visa 5,8252 ha savininko turėta žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai ir nepagrįstai atsisako visiems įpėdiniams (pareiškėjams) kompensuoti skirtumą už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinių atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas ar ne, kadangi Teismo sprendimu tuo pačiu yra atnaujintas terminas nuosavybės teisės dokumentams pateikti, kas reiškia ir baigtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų atnaujinimą. Pabrėžė, kad Teismo sprendimo vykdymas nepriklauso nuo to, ar įpėdiniams nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo užbaigta, ar ne, kadangi 2018-03-01 sprendimas pats savaime yra pagrindas atnaujinti baigtas bylas ir atlyginti visiems įpėdiniams, perskaičiuojant visos 5,8252 ha žemės vertę.
Pareiškėjai teigia, kad nors 2018-03-01 teismo sprendimas priimtas dėl visos B. K. turėtos žemės paskirties, tačiau, pažeidžiant konstitucinį asmenų lygybės principą, atsakovė kompensuoja ne visiems įpėdiniams, o tik dviems, kurių nuosavybės teisių atkūrimo bylos iki sprendimo priėmimo nebuvo užbaigtos, nors Teismo sprendimu nustatyta, kad ne dalis, o visa 5,8252 ha žemė buvo kitos paskirties ir atnaujintas terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, kas reiškia, kad atnaujinamas terminas visiems įpėdiniams, todėl atsinaujina ir visos baigtos bylos. Pareiškėjų teigimu, įsiteisėjus 2018-03-01 Kauno apylinkės teismo sprendimui, ankstesni atsakovės priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo privalo būti ištaisyti (pakeičiant arba priimant papildomus sprendimus) pagal naujausius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, t. y. pagal Teismo sprendimą. Kokiu būdu bus ištaisyti ankstesni sprendimai - parenka NŽT, t. y. gali būti perskaičiuotos vertės arba gali būti perskaičiuoti plotai, o už likutį (skirtumas) atlyginama priimant naują Išvadą tam likučiui. Priimti naujus (papildomus) sprendimus jokių kliūčių atsakovei nėra.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į skundą bei atstovė paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad B. K. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdė 5,8252 ha žemės. Pareiškėjams, kurie yra pretendentai į minėtą žemę, yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52- 894/2018 atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs žemės savininkas B. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą. Taigi Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, įsiteisėjo tik 2018 m. birželio 28 d., tuo tarpu sprendimai atkurti nuosavybės teises pretendentams buvo priimti iki 2018-06-28. Todėl laikytina, kad tik pretendentams, kuriems dar nebuvo pilnai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. K. žemę, atsirado teisinis pagrindas skaičiuoti žemės vertę ne kaip žemės ūkio, o kaip kitos paskirties. Tačiau tokios teisės neįgijo pretendentai, kuriems nuosavybės teisės buvo pilnai atkurtos iki 2018-06-28, nes tuo metu, kai buvo priimami sprendimai jiems atkurti nuosavybės teises, toks nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas (Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimas, kuris įsiteisėjo 2018-06-28) dar neegzistavo.
Įvertinus Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą konstatuotina, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo teisėtumas nebuvo ginčytas. Taigi, nei vieno sprendimo atkurti nuosavybės teises pareiškėjai neginčijo nei anksčiau, nei to nedaro dabar. Todėl esant galiojantiems ir nenuginčytiems sprendimams, net teismui ir panaikinus skundžiamus raštus, vis vien tai nesukels pareiškėjams siekiamų teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad B. K. iki 1940 m. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 5,8252 ha žemės. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-52-894/2018 (toliau – ir Teismo sprendimas) atnaujino praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančiam dokumentui pateikti ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs žemės savininkas B. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 28 d.
Pareiškėjams (išskyrus T. P.), kurie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę, yra pilnai atkurtos nuosavybės teisės, t. y. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas yra užbaigtas, atsakovei priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti iki Teismo sprendimo priėmimo. T. P. nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo taip pat yra atkurtos iki Teismo sprendimo priėmimo, o dėl likusios neatkurtos nuosavybės teisės į žemę dalies, nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęsiamas (dėl likusios neatkurtos nuosavybės teisės į žemę dalies ginčo nėra). Pažymėtina, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams buvo priimti įvertinus tai, kad buvęs savininkas B. K. nuosavybės teise valdė žemės ūkio paskirties žemę. Dėl paminėtų aplinkybių ginčo byloje nėra.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, atsakovė skundžiamais 2019-06-07 sprendimais Nr. 8SD-2947-(14.8.94.), Nr. 8SD-2948-(14.8.94.), 8SD-2949-(14.8.94.), 8SD-2950-(14.8.94.), Nr. 8SD-2929-(14.8.94.), Nr. 8SD-2931-(14.8.94.), Nr. 8SD-2932-(14.8.94.), Nr. 8SD-2933-(14.8.94.), Nr. 8SD-2934-(14.8.94.) „Dėl informacijos suteikimo“ bei 2019-08-01 Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 1SS-1471-(7.5) “Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir skundžiami sprendimai) nevykdo įsiteisėjusio Teismo sprendimo, kuriuo nustatyta, kad visa 5,8252 ha savininko turėta žemė buvo naudota ne žemės ūkiui, o kitai paskirčiai ir nepagrįstai bei neteisėtai atsisako visiems įpėdiniams (pareiškėjams) kompensuoti skirtumą už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinių atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas buvo baigtas ar ne, kadangi Teismo sprendimu tuo pačiu yra atnaujintas terminas nuosavybės teisės dokumentams pateikti, kas reiškia ir baigtų nuosavybės teisių atkūrimo bylų atnaujinimą.
Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjų argumentais nesutinka ir pažymi, kad NŽT sprendimai, kuriais visiems pretendentams nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos įvairiais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, nėra nuginčyti teisme, todėl yra teisėti. Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad neginčijo sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir paskaičiuota žemės sklypo vertė. Taigi, sprendimai, priimti 2002 – 2016 metais ir kuriais atkurtos pretendentams nuosavybės teisės, yra galiojantys ir jų teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Iš pareiškėjų argumentų matyti, kad pareiškėjai iš esmės siekia, jog vadovaujantis Teismo sprendimu būtų perskaičiuota žemės vertė ir atitinkamai jiems būtų kompensuotas skirtumas už visą jiems tenkančią valstybės išperkamą žemę, nepriklausomai nuo to, kad jų atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimas jau yra baigtas.
Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui yra suteikta teisė panaikinti arba pakeisti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, su sąlyga, jeigu šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų. Tačiau, kaip matyti, iš ginčijamų NŽT ir NŽT Kauno miesto sprendimų, jų priėmimas nebuvo grindžiamas šios teisės normos nuostatomis bei nebuvo konstatuota tų sąlygų (įstatymų pažeidimų, ginčo nebuvimo ir kt.), kurios sudarytų pagrindą panaikinti ar pakeisti sprendimus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pretendentams į ginčo žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, analizuoti ginčijamų atsakovės sprendimų teisėtumo šiuo aspektu nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013). Taip pat akcentuotina, kad NŽT nesutiko su pareiškėjų argumentais dėl neteisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, nes, atsakovės nuomone, sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti teisingi ir teisėti pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ir valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuota pagal tuo metu turėtus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, todėl nagrinėjamu atveju nėra vienos iš sąlygų taikyti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į pareiškėjams tenkančias buvusio žemės savininko turėtos žemės dalis yra visiškai atkurtos, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo l d. sprendimas civilinėje byloje Nr. c2YT-52-894/2018 įsigaliojo tada, kai paminėtiems pretendentams nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas jau buvo pasibaigęs, todėl, teismo vertinimu, atsakovė skundžiamais sprendimais visiškai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo iš naujo perskaičiuoti turėtos žemės vertę.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, be kita ko, yra konstatavęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad principu lex benignior retro agit (liet. panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę įstatymai turi grįžtamąją galią), pagal kurį asmens padėtį švelninantys įstatymai gali būti taikomi atgal, gali būti vadovaujamasi tik išimtiniais atvejais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit (teisės normos retroaktyvus galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams) taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (LVAT administracinėse bylose Nr. A438-203/2009, Nr. A-220-552/2015). Todėl, šiuo atveju, teisiniams santykiams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu perskaičiuojant žemės sklypo vertę pagal Teismo sprendimu nustatytą juridinę reikšmę turintį faktą, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Apibendrindama, teisėjų kolegija vertina, kad iš ginčijamų atsakovės sprendimų turinio matyti, jog pareiškėjams iš esmės ir laiku atsakyta į jų keltus klausimus, ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, atmeta ir iš to kylančius bei tiesiogiai susijusius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. T., I. A. B., J. K., L. E. M., M. M., S. K., T. P. ir V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.