Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-644-944/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-644-944/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09772-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Atsakovas
N. R., A. R.
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-644-944/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09772-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,dalyvaujant atsakovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams A. R. ir N. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti 2933,57 Eur skolos, 106,20 delspinigių už laikotarpį nuo 2017-11-01 iki 2018-05-01; bylinėjimosi išlaidas – 68 Eur žyminį mokestį ir 36,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė tiekė šilumos energiją atsakovams priklausančiam turtui, tačiau atsakovai laiku neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad jokių įsiskolinimų sąskaitose nebūdavo.

Atsakovas teismui pateikė duomenis, kad skola yra apmokėta.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė procesinį dokumentą, kuriame patvirtino, kad skola apmokėta, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 68 Eur žyminį mokestį ir 36,30 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti; 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl to, kad atsakovas apmokėjo skolą, nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, nes ieškovė ikiteismine tvarka nebuvo informavusi dėl skolos, jos dydžio ir pan. Teigė, kad ieškovė turi teisininkus, todėl nepagrįstai buvo samdomi brangūs advokatai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio atsisakymas priimtinas, civilinė byla nutrauktina.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 115 straipsnio 4 dalį, klaidingas procesinio dokumento nurodymas nelaikytinas trūkumais, jeigu galima nustatyti šalių valią pateikiamu procesiniu dokumentu. Šiuo atveju ieškovė pateikė procesinį dokumentą, kurį įvardijo reikalavimų tikslinimas, jame nurodė, kad skola ir delspinigiai sumokėti, liko neatlygintos bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos. Darytina išvada, kad materialinių reikalavimų dėl skolos ir delspinigių ieškovė nebepalaiko, nes juos gera valia sumokėjo atsakovas iki teismo posėdžio. Tokie veiksmai laikytini, kaip materialinių reikalavimų atsisakymas. Teismas nurodo, kad ieškovė yra atstovaujama teisininkų, todėl procesinės teisės ir pareigos numatytos CPK nuostatose yra žinomos ir suprantamos. Darytina išvada, kad iš esmės atsakovei nepalaikant materialinių reikalavimų, pateiktas prašymas vertintinas, kaip reikalavimų atsisakymas, todėl byla nutrauktina. Įstatymas suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja. Teismas nurodo, kad ieškovei atstovaujamai advokato žinomos teisinės bylos nutraukimo pasekmės numatytos CPK 294 straipsnyje. Pažymėtina, kad atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, ieškovei vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas ieškovo pateiktą procesinį dokumentą vertina, kaip reikalavimų atsisakymą, taip pat dėl atsakovų interesų apsaugos, nes tokiu atveju ieškovei grąžinama dalis žyminio mokesčio 75 proc., dėl šios priežasties mažinamos atsakovams tenkančios atlyginti bylinėjimosi išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei grąžintina dalis sumokėto žyminio mokesčio pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį. Pagal byloje esančius duomenis ieškovė sumokėjo 68 Eur žyminio mokesčio, todėl 51 Eur žyminis mokestis grąžintinas ieškovei. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija CPK 87 straipsnio 3 dalis. likusi žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovų ieškovei lygiomis dalimis – po 8,5 Eur, iš kiekvieno atsakovo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru – 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Darytina išvada, kad išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo pagrįstumas spręstinas pagal byloje atliktus procesinius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Minėtų rekomendacijų 8 p. nurodomi maksimalūs dydžiai už išvardytas advokato suteiktas paslaugas; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 p.).

Nagrinėjamu atveju už teisines paslaugas ieškovė prašo atlyginti 36,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal byloje esančius duomenis ieškovės atstovas surašė ieškinį, surašė dubliką, teikė papildomus rašytinius paaiškinimus.

Pagal aptartą teisinį reglamentavimą maksimalus dydis už paruoštą procesinį dokumentą galėtų būti – 2238 Eur (Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) šalies ūkyje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=174221); o pagal patvirtiną koeficientą minėta suma didintina 2,5 koeficientu).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės pripažintina, kad ieškovo prašoma priteisti suma (36,40 Eur) už advokato suteiktas teisines paslaugas yra net kelis dešimtis kartų mažesnė, nei maksimali, dar papildomai jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas tokio pobūdžio bylose nėra numatęs privalomos ikiteisminės tvarkos, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi tiesiai į teismą, negali būti pagrindu nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė turi teisininkus, todėl neprivalėjo naudotis advokato teisinėmis paslaugomis. Teismas nurodo, kad CPK ir kiti teisės aktai nenumato ribojimų jokiems asmenimis dėl atstovo advokato ir jo teikiamų paslaugų. Dėl šios aplinkybės ieškovė turi teisę naudotis atstovo advokato paslaugomis ir atitinkamai prašyti, kad suteiktos paslaugos būtų atlygintos.

Įvertinus nagrinėjamos bylos apimtį, atliktus procesinius veiksmus prašoma priteisti suma laikyta pagrįsta ir atitinkanti nustatytus teisės aktų reikalavimus, todėl prašymas priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iš atsakovės ieškovui tenkintinas ir iš kiekvieno atsakovo priteistina po 18,20 išlaidų advokato pagalbai apmokėti. (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atlygintinos kitos būtinos pagrįstos išlaidos. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad turėjo 2,55 Eur už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimą. Šio dokumento pagrindu buvo grindžiami reikalavimai, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis lygiomis dalimis iš atsakovų.

Teismas nurodo, kad ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai, tačiau prievolės solidarumas nėra preziumuojamas (CK 6.6 strapsnis). Šiuo atveju sutarties dėl bylinėjimosi išlaidų solidarumo ieškovė nepateikė, įstatymai nenumato tokių procesinio pobūdžio reikalavimo solidarumo, todėl išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl tik nustačius teisinį pagrindą atsakovui mokėti skolą jos būtų priteistinos. Šiuo atveju materialinių reikalavimų byloje neliko, nes juos įvykdė atsakovas, todėl nėra galimybės priteisti procesinių palūkanų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams A. R. ir N. R. dėl skolos priteisimo priimti atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą nutraukti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,5 Eur žyminio mokesčio, 18,20 išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1,27 Eur už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimą.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,5 Eur žyminio mokesčio, 18,20 išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1,28 Eur už Gyventojų registro ir Nekilnojamojo turto registro gavimą.

Grąžinti ieškovei AB „Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 51 Eur žyminį mokestį. Šią nutarties dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė