- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 1-2430-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26162-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Paulis Jablas
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje G. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.00 val., prie pastato esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo išgėręs apie puslitrį degtinės ir alaus, grįžo namo taksi. Nežino, kas jam pasidarė, bet nusprendė kieme stovėjusį automobilį perstatyti. Pamatę kaimynai, kad jis bando važiuoti (pajudėjo gal du metrus), iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jo brolio įmonei. Kaltinamasis nurodė, kad prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo motinos atsakomybėn. Jo santykiai su mama yra puikūs, šiuo metu gyvena su tėvais, tad daug bendrauja. Jis apie įvykį mamai papasakojo iškart, kai tik buvo paleistas iš laikino sulaikymo, mama jo poelgį vertino kritiškai, jie daug bendravo apie tai. Jis atsižvelgia į motinos nuomonę, jos pastabas. Mama jam gali daryti teigiamą įtaką. Kaltinamasis nurodė, jog jo nuomone, jis dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, bet vis tiek mąsto apie kodavimą, kad jau sykį taip nutiko.
Kadangi kaltinamasis G. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. J. kaltę pripažino, nurodė, kad automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo brolio A. J. įmonei (duomenys neskelbtini), brolis jam automobiliu kartais leidžia naudotis, kadangi jis savo automobilio neturi. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 16.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus su draugu pas jį namuose, namo grįžo taksi automobiliu apie 19.00 val. Grįžęs nusprendė perstatyti minėtą automobilį, kuris stovėjo jo daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Suprato ir suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo, užkūrė variklį ir pavažiavo apie pora metrų, kai jį sustabdė policijos automobilis, policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą du kartus, su alkoholio matuoklio duomenimis sutinka. Niekas nematė ir nežinojo, kad jis neblaivus vairuos automobilį. Dėl įvykio labai gailisi (b.l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 21.58 val., iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimo esmė buvo, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus ir ruošiasi važiuoti. Jie labai greitai atvyko į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir namo kieme pamatė važiuojantį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį pradėjo stabdyti naudodami specialius policijos švyturėlius, automobilis Toyota Prius dar bandė važiuoti atbuline eiga, bet iš esmės pakluso reikalavimui sustoti, nes labai greitai ir sustojo. Automobilį vairavo G. J., jis automobiliu važiavo vienas. G. J. atitiko visus bendrus neblaivaus asmens požymius: jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholio kvapas, o ir pats prisipažino, kad maždaug prieš 2 valandas vartojo alų, paminėjo, kad išgėrė 3 ar 4 skardines alaus. G. J. alkotesteriu 2021 m. rugpjūčio 1 d., 22.04 val., buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, o 2021 m. rugpjūčio 1 d., 22.26 val., buvo nustatytas 2,31 promilių girtumas. G. J. buvo sulaikytas, o automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui buvo nuvežtas į saugomų automobilių aikštelę. Tiek jis, tiek porininkas matė vairavimo faktą, kad vairavo G. J. Įvykio vietoje taip pat žodžiu pabendravo su V. I. ir I. I., kurie ir iškvietė policiją, jie matė kaip iš taksi automobilio išlipo neblaivus vyras, svirduliuodamas įsėdo į automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė išvažiuoti iš parkavimo vietos, vairuotojui sunkiai sekėsi išvažiuoti, todėl jie ir iškvietė policijos pareigūnus (b.l. 33-34). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio M. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 6).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 1 d., 21.55 val., BPC buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėja mato kaip kieme automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai ruošiasi vairuoti neblaivus vairuotojas (b.l. 5).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, 22.04 val. nustatytas 2,43 promilių girtumas, 22.27 val. nustatytas 2,31promilių girtumas (b.l. 7). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir alkotesterio rodmenų kvituose (b.l. 9-10).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė automobilio Toyota Prius kaina Lietuvoje be PVM yra 13892 Eur, su PVM – 16810 Eur (b. l. 22).
Iš teismui pateiktos UAB „Giantus vertinimas“ Transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 21-R10-01 nustatyta, kad atlikus turto vertinimą automobilio Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nustatyta 9200 Eur (išvada supakuota į voką ir prisegta prie galinio bylos viršelio).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad G. J. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu G. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo M. V. parodymai, Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio M. G. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų kvitai apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti bei G. J. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
Teismo posėdžio metu kaltinamojo G. J. motina T. J. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad itin kritiškai vertina kaltinamojo elgesį, kuomet jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, juo labiau, kad kaltinamasis iki tol alkoholį vartodavo saikingai. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš paties kaltinamojo, kuris jai paskambino vos tik buvo paleistas iš laikino sulaikymo. Su sūnumi kalbėjo apie tai, kas įvyko, sūnus taip pat itin kritiškai vertina savo poelgį, labai pergyvena dėl to, kas įvyko. Ji mano, kad ji kaltinamajam yra autoritetas, jam yra svarbi jos nuomonė ir jis jos visada įsiklauso, todėl tiki, kad būtent ji galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. J. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau administraciniai nusižengimai nebuvo itin grubūs, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis G. J. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, G. J. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, paskirtas baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Pažymėtina, kad teismo posėdyje G. J. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo G. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Nagrinėjamu atveju G. J. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo motina T. J. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę ir ją vertina. Teismo posėdžio metu T. J. išreiškė kritišką požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. T. J. nurodė, jog stengsis ateityje užtikrinti, kad toks elgesys niekada nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. J. yra verta teismo pasitikėjimo: neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti G. J. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė nuoširdų rūpinimąsi kaltinamuoju bei tvirtą pasiryžimą padėti jam keisti elgesį ir užtikrinti, jog G. J. teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. J. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant T. J. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant G. J. T. J. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką G. J. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą teismas įvertina tai, kad praeityje G. J. buvo baustas už KET pažeidimus, kurie nelaikytini itin šiurkščiais, taip pat tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.31 prom.), ženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), ir sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas mažesnis nei šios priemonės taikymo vidurkis, t. y. 2 metai. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo, kuriuo G. J. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 49).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis Toyota (USA) Prius v įvertintas 16810 Eur (b. l. 22). Taip pat į bylą pateiktas ir UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo aktas, kuriame nurodoma minėto automobilio vertė – 9200 Eur (tokia vertė nurodoma, tiek turto vertinimo aiškinamojo rašto 12 puslapyje, tiek ir transporto priemonės vertinimo pažymoje – 3 akto puslapis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pateikė specialisto atliktą konkrečios transporto priemonės įvertinimą, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertė, nurodyta UAB „Giantus vertinimas“ turto vertinimo akte – 9200 Eur.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.
Dokumentą, turėjusį reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – UAB „Giantus vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21-R10-01, įdėta į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
G. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos T. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemones:
· draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.
· turto konfiskavimą bei išieškoti iš G. J. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 9200 Eur (devynis tūkstančius du šimtus eurų), į valstybės biudžetą.
G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus G. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Dokumentą, turėjusį reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti – UAB „Giantus vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 21-R10-01, įdėta į voką, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. J. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.