- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1582-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys – (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ūkio priežiūra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašo: 1) priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (toliau – ir atsakovė) 1 164,02 Eur nuostolių atlyginimą; 2) priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2016 m. gegužės 2 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinės sienos šachtoje trūko vamzdis, ko pasėkoje buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė dėl įvykusio įvykio aplieto buto savininkui išmokėjo 277,83 Eur draudimo išmoką. Taip pat 2018 m. gegužės 30 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šiluminis mazgas ir buvo aplietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis turtas buvo apdraustas ieškovės turto draudimu, ko pasėkoje ieškovė dėl šio įvykio aplieto buto savininkui išmokėjo 322 Eur draudimo išmoką. 2018 m. birželio 28 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šiluminis mazgas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė dėl įvykusio įvykio aplieto buto savininkui išmokėjo 265,27 Eur draudimo išmoką. 2019 m. sausio 28 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), užsikimšo bendras kanalizacijos stovas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ieškovės Gyventojų turto draudimu, dėl ko ieškovė aplieto buto savininkui išmokėjo 298,92 Eur draudimo išmoką. Ieškovė dėl visų keturių įvykių išmokėjo bendrą 1 164,02 Eur sumą. Jos teigimu, dėl įvykių yra atsakinga atsakovė, kadangi ji yra minėtų namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja (administratorė).
3. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pasisakydama dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvejo nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nurodyta, kad „galimai trūko vamzdis“. Atsakovės teigimu, nurodyta aplinkybė, kad „galimai trūko vamzdis“ ar pats vamzdžio trūkimo faktas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, juolab, kai ieškovė nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių. Teigia, jog 2016 m. liepos 1 d. atsakovė su (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija sudarė šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį, iš kurios kylančius įsipareigojimus bendrijai vykdė tinkamai. Tvirtina, kad kelios dienos prieš įvykį, atsakovė atliko hidraulinius bandymus šilumos sistemos sandarumui patikrinti, kurie neparodė jokių šilumos sistemos ar jos elementų trūkumų. Atsakovės teigimu, ji tinkamai vykdė techninio prižiūrėtojo funkcijas, todėl jai negali kilti civilinė atsakomybė. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu. Teigia, jog ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, neįvertino komercinių patalpų būklės iki draudiminio įvykio, realaus buto nusidėvėjimo. Be to, nėra aišku, ar patalpoms sukelta žala yra tik 2018 m. gegužės 30 d. įvykio pasekmė, ar ir ankstesnių įvykių. Atsakovė, pasisakydama dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvejo, teigia, jog 2018 m. gegužės 5 d. ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nurodoma, jog „trūko bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis“. Atsakovės manymu, pats vamzdžio trūkimo faktas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovė nesigilino ir nenustatė avarijos priežasčių, kurios patvirtintų ar paneigtų atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovė nesutinka ir su apskaičiuotu žalos dydžiu. Teigia, jog ieškovė apskaičiuodama žalos dydį, neįvertino buto būklės iki draudiminio įvykio, realaus buto nusidėvėjimo. Iš ieškovės pateiktų buto nuotraukų matyti, kad buto remontas buvo atliktas mažiausiai prieš 10 metų. Pasisakydama dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvejo, teigia, jog 2018 m. birželio 28 d. ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nurodyta, jog įvykio priežastis yra „galimai šildymo vamzdžio nesandarumas“. Atsakovės manymu, prielaidos dėl vamzdžio nesandarumo ar pats vamzdžio nesandarumo faktas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Teigia, jog atsakovė iš savo kontrahento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pastatų ūkio priežiūra“ nebuvo gavusi jokių pretenzijų dėl galimai netinkamai vykdomų prievolių. Pasisakydama dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvejo, teigia, jog 2019 m. vasario 13 d. ieškovės sudarytame turto apžiūros akte nurodyta, jog įvykio priežastis yra bendro kanalizacijos stovo užsikimšimas. Atsakovės teigimu, pats vamzdžio užsikimšimas neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamais atvejais ieškovė, subrogacijos pagrindu perėmusi reikalavimą, turi pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodė, nes pačios avarijos faktas savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau net ir imant šį veiksmą (avariją), ieškovė nepateikė įrodymų, kad jis yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsiradusiais neigiamais padariniais. Pažymi, kad draudimo išmokos mokėjimo pagrindai ir atvejai yra reglamentuojami draudiko ir draudėjo sudarytoje draudimo sutartyje, tačiau vien draudimo išmokos išmokėjimo faktas pats savaime nėra pakankamas priteisti žalos atlyginimą, jei ieškovas neįvykdo pareigos įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teigimu, ieškovė žalos dydį nepagrįstai sutapatino su draudimo išmoka, tačiau pastarąją išmokant, nebuvo atsižvelgta į tokias svarbias aplinkybes kaip nusidėvėjimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 095,98 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24,44 Eur žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės atsakovei 86,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės valstybei 19,77 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė buvo atsakinga už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, vandentiekio ir nuotekų tinklų techninę priežiūrą. Nurodė, kad atsakovė yra pelno siekianti verslo įmonė, kuriai taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, todėl už sutartinės prievolės neįvykdymą ji atsako visais atvejais, jei neįrodo prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Duomenų ar įrodymų, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų tinkamam šilumos įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų, vandens ir nuotekų sistemų veikimui užtikrinti, bet žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (stichinės nelaimės, kt.), trečiųjų asmenų ar nukentėjusiojo veiksmų, dėl ko atsakovei turėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė, arba, kad bet kuris iš trečiųjų asmenų (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrija, UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ turėjo duoti atsakovei nurodymus ar teikti paraiškas dėl tokio darbo atlikimo, byloje nepateikta.
6. Sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių įsipareigojimų - namo šildymo ir karšto vandens sistemų (tinklų) būklės ir vandens - vykdymą, o daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir esančio, (duomenys neskelbtini) atveju - įrodymų, patvirtinančių tinkamą vandentiekio ir nuotekų tinklų techninę priežiūrą. Teismas nurodė, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui atstatyti į buvusią padėtį reikalingos lėšos, todėl neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, pripažino nustatytus.
7. Nustatė, kad ieškovė draudimo išmokas išmokėjo nepaskaičiavusi nusidėvėjimo. Sprendė, kad, siekiant nustatyti vertę, buvusią daikto sugadinimo metu, yra būtina įvertinti objekto praradimo metu buvusį nusidėvėjimą. Teismas laikė pagrįstu ir įrodytu 1 095,98 Eur (255,63 Eur + 291,44 Eur + 256,35 Eur + 292,56) turtinės žalos dydį, todėl jį priteisė, o kitoje dalyje patikslinto ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė.
8. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir jai priteisė 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą, ginčą išnagrinėti iš esmės ir ieškinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pasisakydama dėl komercinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog ėmėsi visų veiksmų tinkamam šilumos įrenginių veikimui užtikrinti. Priešingai, atsakovė į bylą yra pateikusi šildymo ir karšto vandens sistemų privalomojo priežiūros darbų registravimo žurnalą, kuriame užfiksuota, jog atsakovė nuolat vykdė šilumos punkto apžiūras. Minėtame žurnale nurodyta, jog šilumos punktas buvo apžiūrimas 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. gegužės 4 d., t. y. prieš avariją šilumos punkte. Be to, teismas nevertino aplinkybės, jog devynias dienas prieš avariją, t. y. 2018 m. gegužės 21 d. šilumos punkte buvo atliktas sistemos praplovimas bei hidrauliniai bandymai, kurie neparodė jokių šilumos sistemos trūkumų. Taigi, priešingai nei nurodo teismas, atsakovė buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, jog ieškovė neįrodinėjo, kad pagal tuo metu buvusią šilumos punkto būklę atsakovė privalėjo imtis kokių nors prevencinių priemonių, taip pat byloje nėra įrodymų, jog įvykio metu šilumos punktui būtų buvę reikalingi remonto ar atnaujinimo darbai. Šiuo atveju teismas iš atsakovės nepagrįstai priteisė 255,63 Eur dydžio nuostolius.
9.2. Pasisakydama dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, jog teismas sprendime nepagrįstai nevertino trečiojo asmens, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijos pirmininko G. Š., paaiškinimų, nors tokią teismo pareigą numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 4 dalis. Šis asmuo nurodė bylai reikšmingas aplinkybes, kad įvyko buitinis užsikimšimas (apliejimo priežastis), jog nuotekos pradėjo kauptis aukščiau esančio buto kriauklėje ir tokiu būdu buvo padaryta žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui. Taip pat nurodė, jog bendro naudojimo stovas, kuriuo naudojasi ne vienas butas, avarijos metu buvo fiziškai sveikas, nesusidėvėjęs, po avarijos nuotekų vamzdis nebuvo nepakeistas. Teigia, nors bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškinta įvykio priežastis (buitinis užsikimšimas), tačiau teismas vis tiek darė išvadą, kad už įvykį atsakinga atsakovė. Atsakovė už žalą galėtų būti atsakinga tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad atsakovė netinamai vykdė nuotekų vamzdžių priežiūrą pagal 2012 m. lapkričio 15 d. pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bei vandentiekio ir nuotėkų tinklų priežiūros sutartį, neinformavo trečiojo asmens, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijos, jog reikalinga vykdyti vamzdžių atnaujinimo darbus. Faktą, jog atsakovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus patvirtina tai, jog trečiasis asmuo, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrija, atsakovei niekada nereiškė jokių pretenzijų. Dėl nurodytų priežasčių sprendimas dalyje dėl 255,63 Eur nuostolių priteisimo turi būti panaikintas.
9.3. Pasisakydama dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, jog ieškovė ieškinyje/patikslintame ieškinyje bei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovė padarė. Teigia, jog atsakovė savo sutartines prievoles atlikti pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus pagal 2017 m. kovo 31 d. sutartį dėl pastatų šilumos punktų šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų vykdė tinkamai. Atsakovė iš savo kontrahento UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir/ar pastato administratorės UAB „Būsto valda“ nėra gavusi jokių pretenzijų dėl galimai netinkamai vykdomų prievolių. Apeliantės teigimu, tai, kad ieškovė nesiaiškino avarijos priežasties, jos netyrė, šiuo atveju tokios avarijos priežasties nenustatymo neigiamos pasekmės turi tekti ieškovei. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai buvo priteisti 256 ,35 Eur nuostoliai.
9.4. Pasisakydama dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apeliantė teigia, jog byloje nėra jokių įrodymų, jog kanalizacijos vamzdis būtų užsikimšęs dėl jo defektų, susidėvėjimo. Apeliantės manymu, tik tokiu atveju jai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, galėtų kilti civilinė atsakomybė. Tuo tarpu vien tas faktas, jog užsikimšo kanalizacijos vamzdis, nereiškia, jog atsakovė netinkamai vykdė kanalizacijos vamzdžių priežiūrą. Atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, pretenzijų ir skundų nėra gavusi. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 292,56 Eur nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais atsakovės teiginiais, jame nenurodant materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Ieškovės manymu, teismas atliko tinkamą ir visapusišką byloje esančių įrodymų tyrimą, pasisakė dėl šalių pateiktų įrodymų.
10.2. Atsakovė nurodo, kad į bylą pateikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų privalomojo priežiūros darbų registravimo žurnalą, kuriame užfiksuota, jog atsakovė nuolat vykdė šilumos punkto apžiūras. Ieškovės manymu, jeigu šilumos punktas būtų apžiūrimas tinkamai taip, kaip nurodė atsakovė, tai detalė šilumos punkte netrūktų. Tuo tarpu aplinkybė, jog 2018 m. gegužės 21 d. šilumos punkte buvo atliktas sistemos praplovimas bei hidrauliniai bandymai, kurie neparodė jokių šilumos sistemos trūkumų, reiškia, jog priežiūra buvo atlikta netinkamai ir dėl to kilo žala.
10.3. Pasisakydama dėl trūkusio kanalizacijos stovo, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė teigia, jog atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo ne tik patikrinti namo kanalizacijos vamzdžio būklę, bet ir laiku jį suremontuoti. Šiuo atveju atsakovė neveikė pakankami apdairiai, kaip priklauso verslo subjektui, kad būtų apsaugotas administruojamas turtas.
Šalies argumentai
10.4. Ieškovės atstovas 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdžio metu detaliai nurodė, kokių konkrečiai veiksmų nepadarė atsakovė prižiūrint namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo vamzdį, tiek kituose namuose trūkusius vamzdžius, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo.
10.5. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės/techninio prižiūrėtojo, tinkamą pareigų atlikimą. Vien ta aplinkybė, kad buvo atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti formalūs aktai neįrodo, kad apeliantė tinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės/techninio prižiūrėtojo, pareigas.
10.6. Atsakovė, kaip pastatų valdytoja, turėjo pareigą rūpintis tinkama jų priežiūra, užtikrinti turto saugumą jos prižiūrimame daugiabutyje. Atsakovės neteisėtas neveikimas pasireiškė nurodytos pareigos nevykdymu ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrinom, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl išmokėtų sumų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), jų savininkų nuo įvairių rizikų buvo apdraustos pas ieškovę. 2016 m. gegužės 2 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinės sienos šachtoje trūko vamzdis, ko pasėkoje buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 30 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šiluminis mazgas ir buvo aplietas turtas, esantis (duomenys neskelbtini); 2018 m. birželio 28 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šiluminis mazgas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 28 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), užsikimšo bendras kanalizacijos stovas ir buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtų butų bei administracinių patalpų savininkų turtui dėl nurodytų įvykių buvo padaryta žala, dėl ko ieškovė jiems išmokėjo viso 1 164,02 Eur draudimo išmoką.
15. Taipogi nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus valdo įsteigę (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendriją. Atsakovė su minėta bendrija 2012 m. lapkričio 15 d. sudarė pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bei vandentiekio ir nuotėkų tinklų techninės priežiūros sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens bei vandentiekio ir nuotėkų tinklų techninę priežiūrą, papildomas paslaugas, kurių darbų sąrašas pateiktas priede Nr. 1, o (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrija už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys liudija, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus valdo įsteigę (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją. Atsakovė su (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija 2016 m. liepos 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, kasmetinių pastato apžiūrų, avarinės tarnybos ir buhalterinės apskaitos paslaugas, o (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija įsipareigojo sumokėti už atsakovės suteiktas paslaugas. Registrų centre skelbiamais duomenimis 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto valda“. Atsakovė su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2017 m. kovo 31 d. sudarė sutartį dėl pastatų, įskaitant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. spalio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratore. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti draudėjams išmokėtas sumas, kadangi, jos teigimu, dėl aukščiau nurodytų įvykių yra atsakinga atsakovė, nes ji yra išvardintų namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoja (administratorė).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas ieškovės prašomų priteisti išmokėtų sumų dydį nusidėvėjimo suma ir priteisė jai 1 095,98 Eur nuostolių atlyginimą. Konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tinkamą sutartinių įsipareigojimų – namo šildymo ir karšto vandens sistemų (tinklų) būklės ir vandens – vykdymą, o daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir esančio, (duomenys neskelbtini) atveju – įrodymų, patvirtinančių tinkamą vandentiekio ir nuotekų tinklų techninę priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad butų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontui atstatyti į buvusią padėtį reikalingos lėšos, todėl neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, pripažino nustatytais.
17. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
18. Civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iš išvardintų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, o asmens turtui padaryta žala (nuostoliai), nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginta visiškai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnis).
19. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apeliantės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, jog ėmėsi visų veiksmų tinkamam šilumos įrenginių veikimui užtikrinti. Tikina, kad ji į bylą yra pateikusi šildymo ir karšto vandens sistemų privalomojo priežiūros darbų registravimo žurnalą, kuriame užfiksuota, jog atsakovė nuolat vykdė šilumos punkto apžiūras. Minėtame žurnale nurodyta, kad šilumos punktas buvo apžiūrimas 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. gegužės 4 d., t. y. prieš avariją šilumos punkte. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog devynias dienas prieš avariją, t. y. 2018 m. gegužės 21 d. šilumos punkte buvo atliktas sistemos praplovimas bei hidrauliniai bandymai, kurie neparodė jokių šilumos sistemos trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepaneigiančius atsakovės atsakomybės. Minėta, jog šio namo butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus valdo įsteigę (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendriją. Atsakovė su (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija 2016 m. liepos 1 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo teikti butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, kasmetinių pastato apžiūrų, avarinės tarnybos ir buhalterinės apskaitos paslaugas, o (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrija įsipareigojo sumokėti už atsakovės suteiktas paslaugas. Sudarytos sutarties 3.1.1 punktas nurodo, kad atsakovė įsipareigoja atlikti namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti faktai, kad ji vykdė šilumos punkto apžiūrą prieš avariją, taip pat, kad 2018 m. gegužės 21 d. šilumos punkte buvo atliktas sistemos praplovimas bei hidrauliniai bandymai, kurie neparodė jokių šilumos sistemos trūkumų, būtent ir įrodo, kad atsakovė, nors ir atlikdavo apžiūras, tačiau jas atlikdavo aplaidžiai, galbūt formaliai. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl to, nes po 2018 m. gegužės 21 d. šilumos punkte atsakovės atliktų sistemos praplovimų bei hidraulinių bandymų, po kurių atlikimo nebuvo pastebėta jokių trūkumų, devynių dienų laikotarpyje įvyko avarija – trūko šiluminis mazgas. Tai įrodo, kad jeigu 2018 m. gegužės 21 d. atliekamų sistemos praplovimų ir bandymų metu viskas būtų buvę atlikta tinkamai, tai praėjus tokiam trumpam laiko tarpui, tikėtina, nebūtų įvykusi avarija. Darytina išvada, kad dėl šio įvykio apeliantė yra atsakinga, dėl to ieškovei turi atlyginti nuostolius.
21. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino trečiojo asmens, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų eksploatavimo butų savininkų bendrijos pirmininko G. Š., paaiškinimų, kuriais buvo teigiama, kad nuotekos pradėjo kauptis aukščiau esančio buto kriauklėje ir tokiu būdu buvo padaryta žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui. Taip pat nurodė, jog bendro naudojimo stovas, kuriuo naudojasi ne vienas butas, avarijos metu buvo fiziškai sveikas, nesusidėvėjęs. Apeliantės teigimu, ji už žalą galėtų būti atsakinga tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrodžiusi, kad atsakovė netinkamai vykdė nuotekų vamzdžių priežiūrą pagal 2012 m. lapkričio 15 d. pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų bei vandentiekio ir nuotėkų tinklų priežiūros sutartį.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą ir spręsdamas, ar atsakovė atsakinga už buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui padarytą žalą, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią teismas turi pareigą įrodymus vertinti ne pagal griežtąją priežastinio ryšio taisyklę, o remiantis vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011). Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apeliantės argumentais sutinka iš dalies, kadangi nors apeliantė teigia, kad bendrojo naudojimo stovas avarijos metu buvo fiziškai sveikas, nesusidėvėjęs, tačiau jokių objektyvių rašytinių įrodymų, išskyrus liudytojo G. Š. parodymus, nepateikė. Kita vertus, ieškovė, teigdama, kad dėl šio įvykio yra kalta atsakovė, turėjo įrodyti, kad vamzdis buvo blogos būklės, dėl ko reikėjo jį remontuoti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad šis įvykis nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės kokiais nors neteisėtais veiksmais, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip neįrodytas.
23. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė ieškinyje/patikslintame ieškinyje bei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atsakovė padarė. Teigia, jog atsakovė savo sutartines prievoles atlikti pastatų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbus pagal 2017 m. kovo 31 d. sutartį dėl pastatų šilumos punktų šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų vykdė tinkamai. Be to, ji iš savo kontrahento UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ir/ar pastato administratorės UAB „Būsto valda“ nėra gavusi jokių pretenzijų dėl galimai netinkamai vykdomų prievolių. Apeliacinės instancijos teismas su apeliante nesutinka. Minėta, jog atsakovė su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2017 m. kovo 31 d. sudarė sutartį dėl pastatų, įskaitant daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų. 2017 m. kovo 31 d. sutarties 4.2.3. punktu atsakovė įsipareigojo darbus vykdyti taip, kad šilumos punkto įrenginiai, šildymo ir karšto vandens sistemos veiktų efektyviai, patikimai ir saugiai, kaip numato teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju avarija įvyko dėl trūkusio šiluminio mazgo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš minėtos sutarties 4.2.3. punkto akivaizdžiai matyti, kad atsakovė įsipareigojo užtikrinti šildymo ir karšto vandens sistemų tinkamą veikimą, jų tarpe ir šiluminio mazgo. Nagrinėjamu atveju tokios pareigos atsakovė neįvykdė, nes šiluminis mazgas trūko dėl galimo šildymo vamzdžio nesandarumo. Byloje nenustatyta, kad būtų atliktas koks nors šiluminio mazgo patikrinimas ar kiti veiksmai, o vien tai, kad atsakovė nėra gavusi pretenzijų iš savo kontrahentų, nesudaro pagrindo šalinti atsakovės atsakomybę.
24. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog kanalizacijos vamzdis būtų užsikimšęs dėl jo defektų, susidėvėjimo. Tuo tarpu vien tas faktas, jog užsikimšo kanalizacijos vamzdis, nereiškia, jog atsakovė netinkamai vykdė kanalizacijos vamzdžių priežiūrą. Tikina, kad atsakovė savo pareigas atliko tinkamai, pretenzijų ir skundų nėra gavusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl įvykio, susijusio su butu (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 28 d. minėtame name buvo aplietas butas, kadangi užsikimšo bendras kanalizacijos stovas. Šiuo atveju, atsakovė, veikdama pagal 2018 m. spalio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo paskirta minėto namo bendrojo naudojimo objektų administratore, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą kanalizacijos stovo veikimą, t. y. periodiškai atlikti patikras ir stebėti jo būklę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų atlikti panašūs veiksmai.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti tai, jog atsakovė, būdama aukščiau aptartų pastatų valdytoja, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jos prižiūrimuose daugiabučiuose. Šiuo atveju būtent dėl atsakovės nepakankamo veikimo fakto – nepakankamos pastatų priežiūros, buvo sugadintas ieškovės draudėjų turtas, ko pasėkoje ieškovė, išmokėjusi draudimines išmokas, patyrė žalą.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, susijusi su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui padaryta žala, padaryta tinkamai neįvertinus byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. šiuo atveju atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Tuo tarpu kitos sprendimo išvados, susijusios su butais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y., kad už šių daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atsakinga atsakovė savo prievoles atliko netinkamai, dėl ko buvo aplieti butai, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas šiose sprendimo dalyse visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą, įvertino šalių pateiktus jų procesines pozicijas pagrindžiančius įrodymus ir išsamiai tai motyvavo, dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei jas patvirtinamų aplinkybių pasisakė skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui, įvertinus pateiktus įrodymus ir padarius išvadą, jog atsakovė nėra atsakinga dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo; pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistos turtinės žalos dydį 255,63 Eur suma (t. y. atmestinas ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo dėl aplieto buto, esančio (duomenys neskelbtini)) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Apeliaciniame skunde atsakovė reiškė reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus – mokėjimo nurodymo išrašą, patvirtinantį, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Šiuo atveju apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, t. y. 23,3 procentais (255,63x100/1095,98=23,3), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 5,82 Eur žyminio mokesčio dalis (25x23,3/100=5,82).
28. Valstybė, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, patyrė 7,20 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, tenkančios ieškovei yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovės nepriteistinos. Tuo tarpu iš atsakovės valstybei priteistinos 5,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo pakeisti.
Sumažinti priteistą nuostolių atlyginimo sumą ir sprendimą šioje dalyje išdėstyti taip: priteisti ieškovei uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (juridinio asmens kodas 236043660) 840,35 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų ir 35 ct) nuostolių atlyginimą.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ (juridinio asmens kodas 236043660) 5,82 Eur (penkių euru ir 82 ct) žyminio mokesčio dalį.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ (juridinio asmens kodas 236043660) valstybei 5,52 Eur (penkių eurų ir 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.