Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

2018 m. spalio 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Argumentuoja, kad atsakovė šiurkščiai ir sąmoningai pažeidė pareiškėjos teisę gauti paramą, taip pat Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir kitus reikalavimus, nepagrįstai atsisakė kompensuoti įsiskolinimą, todėl padarė turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjai.

Vadovaujasi Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-12-22 sprendimu Nr. T2-318, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 20.1. punktu, kuriame numatyta, kad materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais gali būti skiriama 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – ir VRP), kai asmenų patirtos (patiriamos) išlaidos iš esmės nekeičia jų materialinės padėties, ir (ar) išlaidos yra nuolatinės dėl lėtinių ligų gydymo, patirtų traumų ir pan. Teigia, kad ši parama gali būti skiriama, jeigu vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 str. 1 d. nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45-55 proc. darbingumo ir vidutinės pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP (305 Eur). Pažymi, kad pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo”, iki 2017-12-31 VRP sudarė 102 Eur, nuo 2018-01-01 VRP sudaro 122 Eur vienam asmeniui.

Nurodo, kad Tvarkos aprašo 62 p. nurodyta, kad skiriant materialinę paramą ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, vieno gyvenančio asmens pajamos apskaičiuojamos Įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujasi Įstatymo 17str. 1 d. 3 p., 17 str. 3 d. ir 18 str. 1 d. 1 p. Teigia, kad išnagrinėjus pareiškėjos prašymą bei atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazės išraše nurodytus duomenis apie pareiškėjai paskirtas invalidumo ir našlių arba našlaičių pensijas ir jų dydį (2017 m. gruodžio mėn. 326,15 Eur, 2018 m. sausio mėn. 346,84 Eur ir vasario mėn. 346,84 Eur), į tai, kad iš šių išmokų neišskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio ir privalomosios sveikatos draudimo įmokos, į tai, kad vidutinės šių mėnesių pajamos per mėnesį (339,94 Eur) viršija Tvarkos aprašo 20.1. p. nustatytą dydį (305 Eur), pareiškėjos materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais, atsakovė priėmė atitinkamą sprendimą.

Informuoja, kad 2017-10-04 gavus pareiškėjos prašymą dėl leidimo įgaliotam asmeniui susipažinti su asmens byla, 2017-10-12 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo metu, adresu (duomenys neskelbtini), Socialinių išmokų poskyrio specialistai informavo įgaliotą asmenį T. Ž., apie galimybę susipažinti su I. Ž. bylomis Socialinės paramos skyriuje jai patogiu metu, tačiau iki šiol pareiškėja ar įgaliotas asmuo dėl galimybės susipažinti su asmens byla jiems patogiu metu nesikreipė.

Mano, kad pareiškėja, siekdama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ne tik neįrodė priežastinio ryšio tarp skundžiamo dokumento ir tariamos žalos atsiradimo, bet ir nepagrindė tariamo žalos dydžio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. rašto (sprendimo) Nr. (23.53.)-SP13-4387, kuriuo atsisakyta pareiškėjai I. Ž. paskirti piniginę socialinę paramą, bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. kovo 16 d. prašymą-paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, Materialinės paramos Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-318.

Dėl 2018 04 16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2018 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir prašė skirti materialinę paramą – ligos, nelaimingo atsitikimo atveju 1 VRP dydžio, skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms, nukentėjus nuo vandentiekio avarijos (b. l. 21-24). Pareiškėja prašyme-paraiškoje nurodė, kad turi įsiskolinimą už komunalines ir telekomunikacines paslaugas, butas yra apipiltas kaimynų. Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. (23.53.)-SP13-4387 pareiškėjai pagal jos 2018 m. kovo 16 d. prašymą – paraišką atsisakyta skirti materialinę paramą Tvarkos aprašo 20.1 punkto pagrindu, nes materialinė parama ligos, nelaimingo atsitikimo ir kitais atvejais gali būti skiriama 1 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – ir VRP), kai asmenų patirtos (patiriamos) išlaidos iš esmės nekeičia jų materialinės padėties, ir (ar) išlaidos yra nuolatinės dėl lėtinių ligų gydymo, patirtų traumų ir pan., jeigu vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl materialinės paramos metu atitinka bent vieną iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 str. 1 d. nurodytų sąlygų arba yra netekęs 45-55 proc. darbingumo ir vidutinės pajamos vienam nepasiturinčiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP (305 Eur). Pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo”, iki 2017-12-31 VRP sudarė 102 Eur, nuo 2018-01-01 VRP sudaro 122 Eur vienam asmeniui. Pareiškėjos vidutinės pajamos per mėnesį 2017 m. gruodžio mėn., 2018 m. sausio ir vasario mėn. buvo 339,94 Eur, todėl atsisakyta skirti materialinę paramą nesant teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad vienas iš teisės aktų, kuriais savo veikloje turi vadovautis atsakovė yra Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), inter alia nustatantis viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, ir kt.).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintas taisykles, kurios keliamos individualaus administracinio akto turiniui. Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009; kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 04 16 sprendimas Nr. (23.53.)-SP13-4387 „Dėl materialinės paramos I. Ž.” negali būti vertinamas, kaip pakankamai pagrįstas ir motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sprendime pasisakyta tik dėl dalies prašymo, neskirti materialinės paramos dėl ligos, nelaimingo atsitikimo, neanalizuota materialinės paramos skirimas kitais pagrindais. Pareiškėja prašė skirti materialinę paramą ne tik dėl sveikatos būklės bet ir skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti, būstui remontuoti, įsikurti, esant skurdžioms buities sąlygoms, nukentėjus nuo vandentiekio avarijos (b. l. 21-24). Atsakovė ginčijamame sprendime nenurodė, kokį taiko papunktį pareiškėjos atžvilgiu, visiškai nepasisakė dėl materialinės paramos būstui remontuoti, įsikurti (Tvarkos aprašo 13-19 punktai), papildomos materialinė paramos ( 46-49 punktai) ir dėl kitų prašyme nurodytų aplinkybių (b.l. 21-24).

Kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia (tarp kitko, be kita ko) konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovė, sprendime nutardama, kad pareiškėja neturi teisės į materialinę paramą, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgus į tai, kas paminėta anksčiau ir įvertinusi skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 04 16 sprendimo Nr. (23.53.)-SP13-4387 „Dėl materialinės paramos I. Ž.” teisėtumą ir pagrįstumą, laiko, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus skundžiamą atsakovės sprendimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. Ž. 2018 03 16 prašymą - paraišką piniginei materialinei paramai gauti.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti 20 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo skundo teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – priėmė neišsamų ir nepagrįstą sprendimą Nr. (23.53.)-SP13-4387. Tačiau pabrėžtina, kad viešojo administravimo institucijos priimto administracinio akto panaikinimas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, jog asmuo, kurio atžvilgiu priimtas neteisėtas administracinis aktas, patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Šie paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2015 m. vasario 5 d. nutartį adm. byloje nr. A-273-858/2015). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (žr. LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. A556- 95/2009). Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui.

Pareiškėja I. Ž. skunde neapibrėžė kuo pasireiškė patirta neturtinė žala ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos –žalos pareiškėjai padarymo fakto, I. Ž. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę ir turtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos pagal prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o iš administracinių teisinių santykių, todėl pareiškėjos reikalavimai dėl 5 procentų palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjos reikalavimai dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skundu prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamos trys pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus, t. y. turi būti nurodytas išlaidų apskaičiavimas ir jų pagrindimas. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-668/2011).

Kadangi byloje nepateiktas pareiškėjos rašytinis prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu, teismas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia. Išaiškintina, jog remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, suinteresuota šalis turi teisę teismui paduoti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos priteisimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2018 04 16 sprendimą Nr. (23.53)-SP13-4387 „Dėl materialinės paramos I. Ž.”

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos I. Ž. 2018 03 16 prašymą materialinei paramai gauti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.