Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovėms: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą

nepakanka. Šioje situacijoje atsakovės veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos suma.

4.5. Nenustačius pareigūnų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neteisėtumo, pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra niekuom nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurio teigimu, policijos pareigūnų jis pristatytas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą atlikti arešto bausmę ir sulaikytas nepagrįstai (nesant tam pagrindo, kadangi arešto bausmę buvo jau atlikęs Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime).

6. Šioje administracinėje byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Teismų praktikoje nurodoma, jog priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado; civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingais padariniais; taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti; atsiradusi žala neturėtų būti pakankamai nutolusi nuo atliktų veiksmų (žr., pvz., LAT 2013 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Taigi civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (restitutio in integrum), visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius (žr., pvz., LAT 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

7.1. Tarnybos Alytaus kalėjimas 2023 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1S-1026 „Dėl nuteistojo paieškos paskelbimo“ atsiuntė vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-537/2023, kurioje nuteistas A. G. per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatvyko atlikti arešto bausmės į Alytaus kalėjimą bei neinformavo apie neatvykimo priežastis.

7.2. Kartu su minėtu Alytaus kalėjimo raštu pateikti: 2023 m. vasario 3 d. patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendis ir 2023 m. vasario 10 d. tarnybinis pranešimas Nr. 18.87-1/187, kuriuo Alytaus kalėjimo Saugumo valdymo skyrius pranešė Alytaus kalėjimo viršininkui, kad nuteistasis A. G., kuriam 2023-01-09 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-537/2023 paskirta arešto bausmė (įsigaliojo 2023 m. vasario 1 d.) iki 2023 m. vasario 8 d. į Alytaus kalėjimą jos atlikti neatvyko bei Alytaus kalėjimo administracijos apie neatvykimo priežastis neinformavo. Taigi, esant tokiai situacijai, Marijampolės aps. VPK paskelbė A. G. asmens paiešką.

7.3. Vykdant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-537/2023 ir 2023 m. vasario 3 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, A. G. buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus kalėjimą 2023 m. vasario 28 d. iš Marijampolės aps. VPK. teismo nuosprendžiu paskirtai arešto bausmei atlikti.

7.4. Marijampolės aps. VPK policijos pareigūnų atvežtas pareiškėjas Alytaus kalėjime prabuvo 2023 m. vasario 28 d. ir iš čia paleistas tik sekančią dieną, t. y. 2023 m. kovo 1 d., išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes (Alytaus kalėjimo 2023 m. vasario 28 d. pranešimas apie nuteistąjį).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovės atstovų veiksmų neteisėtumą sieja su policijos komisariato pareigūnų veiksmais, pareiškėją nepagrįstai sulaikant 2023 m. vasario 28 d. dėl jo jau atliktos arešto bausmės bei panaudojant jo atžvilgiu antrankius, ko pasekoje, jam buvo neteisėtai atimta laisvė, jis patyrė psichologinę įtampą, jis nenuėjo į darbą tuo metu, kai buvo sulaikytas, be to, teko sumokėti taksistui 40,00 Eur, kad pareiškėją parvežtų namo.

Policijos pareigūnų įgaliojimai yra nustatyti Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kuriame, be kita ko, įtvirtina, kad policijos uždaviniai yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 p.); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 p.); nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 p.).

Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Policijos įstatymo 21 str.).

Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.).

Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.).

Byloje nustatyta, kad pagal Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį arešto bausmę pareiškėjas atliko 2023 m. sausio 27 d. Šiaulių kalėjime. Tai patvirtina į bylą pateikti įrodymai: Paleidimo iš kalėjimo dokumentas 2023-01-27 Nr. NSP-24-40 bei Šiaulių kalėjimo pranešimas 2023-10-18 Nr. SN18-1894. Šiaulių kalėjimas 2023 m. kovo 29 d. pranešimas apie suimtąjį (nuteistąjį) Nr. 1-24-2248, kuriuo informuojamas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad „A. G. nuteistas 2023 m. sausio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 64(1) str., 178 str. 1 d. skirta 50 dienų, bausmė – areštas. Atvyko 2023 m. sausio 16 d. Šiaulių kalėjimas. Paleistas 2023 m. sausio 27 d. Atbuvo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką ir išvyko“, taip pat įrodo pareiškėjo atliktą bausmę. Be kita ko, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų valdyba 2025 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 5-S-16843 „Dėl 2023 m. tikrinamųjų naudotojų prevencijos tikslais“ informavo Marijampolės aps. VPK Kalvarijos PK viršininką apie Marijampolės aps. VPK Kalvarijos PK vyresniojo tyrėjo P. N. duomenų peržiūrą Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. kovo 1 d. Pagal šio rašto priedą policijos pareigūnas P. N. tikrino A. G. duomenis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis 2023 m. vasario 28 d. 14:30:16 val. Iš teismui pateiktos Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ekrano nuotraukoje esančios informacijos matyti, kad dokumentai, kurių pagrindu buvo tvarkomi duomenys, susiję su pareiškėjo arešto bausme, yra šie pateikti 2023 m. kovo 1 d. (du pranešimai) ir 2023 m. kovo 30 d. (patikslintas pranešimas). Taigi laikytina nustatyta ir atsakovės atstovė Tarnyba neginčija aplinkybės, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre sulaikymo metu, o būtent 2023 m. vasario 28 d., duomenų, kad pareiškėjas buvo atlikęs arešto bausmę nebuvo.

9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismas, įvertinęs šioje byloje esančius įrodymus ir bylos dalyvių pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai buvo sulaikytas ir pristatytas į kalinimo įstaigą 2023 m. vasario 28 d.. iš kur paleistas 2023 m. kovo 1 d., nes tuo metu bausmę jau buvo atlikęs ir nebuvo jokio pagrindo jo sulaikyti ir riboti laisvę. Taigi valstybės institucijos neveikė taip, kaip turėjo veikti. Šiuo atveju nėra ginčo, kad duomenys apie atliktą bausmę nebuvo tinkamai suvesti į informacinę sistemą, taigi dėl Tarnybos neteisėto elgesio pareiškėjas buvo nepagrįstai sulaikytas ir pristatytas 2023 m. vasario 28 d. į Marijampolės aps. VPK, o iš jo – į Alytaus kalėjimą.

10. Dėl antrankių panaudojimo pasakytina, kad vadovaujantis Policijos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones: 1) prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis; 2) konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą, taip pat vykdydamas asmenų grąžinimą į Lietuvos Respubliką (4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šioje situacijoje pareiškėjas neturėjo būti sulaikytas ir pristatytas į Alytaus kalėjimą, jam jau atlikus areštą bausmę, laikytina, kad pats antrankių panaudojimo faktas yra prisidedantis, sustiprinantis jo išgyvenimų intensyvumo laipsnį.

11. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Įvertinus policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir teismui nustačius policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, spręstina dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo skunde detaliai išvardina savo patirtus tos paros išgyvenimus ir teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, neigiamų išgyvenimų. Spręsdamas dėl žalos dydžio teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nustačius Lietuvos valstybės neteisėtus veiksmus, sulaikius pareiškėją ir pristačius į Alytaus kalėjimą, kuriame jis praleido 1 parą ir paleistas, taip pat, kad šioje situacijoje buvo panaudoti antrankiai, kas sustiprina neigiamas pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas byloje nepateikė jokių duomenų, kad jis patyrė 40,00 Eur turtinę žalą, pareiškėjui priteistina 75,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.