- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-10
- Bylos Nr.
- TA-184-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02616-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), kuriame nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pareiškėjas kalėjo įvairiose kamerose. Naudojantis kamerose sanitariniu mazgu pareiškėją galėjo stebėti pareigūnai ir kiti nuteistieji, taip buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas. Pareiškėjas neigiamus išgyvenimus patyrė ir kai turėjo stebėti kitą kalintįjį kameroje asmenį, besinaudojantį tualetu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 1 220 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, atsiradusių dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN (buvusiose Lukiškių TI-K), atlyginimo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. Visgi atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo kalinamas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 18 d.
7. Teismo vertinimu, nustačius, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas, atitveriant jį pertvara ir užuolaidomis, darytina išvada, kad įkalinimo įstaiga kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo įkalinimo sąlygas ir sukėlė jam papildomus nepatogumus. Visgi dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas kamerose praleido vienas, todėl jo teisių pažeidimas nagrinėjamu aspektu nebuvo toks intensyvus.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis įkalinimo įstaigoje kamerose esančiais sanitariniais mazgais iš viso 1 097 dienas, todėl atsakovui kyla pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus.
9. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog padaryti pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių jam atsiradimą, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio jo atžvilgiu, atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažino, kad teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 1 220 Eur suma.
III.
10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
11. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo priteista suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Kitose analogiškose bylose kitiems nuteistiesiems yra priteisiamos didesnės sumos, t. y. po 3 Eur ir daugiau už teisės pažeidimo parą. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose ir su kitu asmeniu, dėl ko patirta neturtinė žala buvo didesnė, nei jį kalinant kameroje vieną. Pareiškėją kalinant kameroje ne vieną, jis taip pat turėjo stebėti, kaip kitas asmuo naudojasi sanitariniu mazgu (tualetu). Pareiškėjui priteisus mažesnes sumas nei kitiems asmenims analogiškose bylose jis yra diskriminuojamas. Patirtą neturtinę žalą didina ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos už netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN (buvusiame Lukiškių TI-K) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 18 d. atlyginimo. Bylos duomenys (b. l. 8–9) patvirtina, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2019 m. birželio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, priteisė pareiškėjui 1 220 Eur neturtinei žalai atlyginti.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Taigi pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad jam priteista per maža suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Taigi šioje bylos stadijoje nekyla ginčas, kad pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, buvo pažeista, t. y. konstatuotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, pažeidimas. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti minėtos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas būdinga kalinimui kentėjimo laipsnį viršijančiomis sąlygomis.
21. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui kilo nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. jo teisė į privatumą nebūtų pažeista.
22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia, kad daugiau nei pusę ginčui aktualaus laikotarpio (pareiškėjas nagrinėjamu atveju įkalinimo įstaigoje buvo kalinamas 1 097 dienas) pareiškėjas buvo kalinamas kamerose vienas, todėl jį, besinaudojantį tualetu, tuo metu galėjo matyti tik įkalinimo įstaigos pareigūnai (darbuotojai), o tai reiškia, kad pareiškėjui kalint vienam kameroje pažeidimas nebuvo tokio sunkaus pobūdžio. Įvertinusi minėtą aplinkybę, taip pat visą pažeidimą, jo trukmę, nenustačiusi, kad pareiškėjas dėl nustatyto teisės į privatumą pažeidimo būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma, t. y. 1 220 Eur, yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Minėtos sumos nėra pagrindo didinti. Pareiškėjas jokių pagrįstų argumentų, kurie galėtų paneigti šią išvadą, apeliaciniame skunde nenurodė.
23. Tai, kad kitose bylose kitiems pareiškėjams už teisės į privatumą pažeidimą naudojantis tualetu, buvo priteistos didesnės sumos, nereiškia, kad šioje byloje pareiškėjui priteistina suma yra nepagrįsta, nes kiekvienos bylos atveju priteisiamos sumos patirtai neturtinei žalai atlyginti gali būti skirtingos, priklausomai nuo tai bylai reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, kaip minėta, 1 220 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pareiškėjas yra diskriminuojamas.
24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.