Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjai R. U. ir atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. U. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. U. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiamas įsakymas) ir grąžinti pareiškėją į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) pareigas, 8 pareigybių grupę. Nepatenkinus šio reikalavimo – įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėjos atleidimo datą ir laikyti pareiškėją atleista iš vidaus tarnybos nuo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos; 2) įpareigoti atsakovą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos perskaičiuoti ir nustatyti stažus: vidaus tarnybai, Lietuvos valstybei ir pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti; 3) įpareigoti atsakovą perskaičiuoti bei apmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pagal atsakovo pateiktą pažymą; 4) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinę žalą (I t., b. l. 35–46).

Pareiškėja paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 11 p., Statuto 57 str. 1 d. ir 2 d., Skundžiamu įsakymu ji nuo 2015-12-31 buvo atleista iš Skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų (A lygis, 11 kategorija). Su tokiu sprendimu pareiškėja nesutinka visų pirma teigdama, jog jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta. Pareiškėja nurodo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2015-08-31 įsakymu Nr. 1V-680 patvirtino sąrašą pareigybių, kurios neatitinka 2016-01-01 įsigaliojančiame Statute nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos. Į šį sąrašą pateko ir pareiškėjos eita pareigybė, todėl atsakovas 2015-11-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie esančias laisvas pareigybes, su kurių aprašymais galima susipažinti Duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS). Peržiūrėjus laisvų pareigybių aprašymus, pareiškėja nerado nei vienos pareigybės, tinkančios pareiškėjai pagal turimą kategoriją ir pareigybių aprašymuose esančius reikalavimus, todėl ji kreipėsi į atsakovą prašydama pateikti konkrečių pareigybių sąrašą, kurių reikalavimus pareiškėja atitinka pagal išsilavinimą ir darbo patirtį. Nepaisant to, atsakovas 2015-12-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją, jog ji nenurodė nei vienų pageidaujamų užimti pareigų nuo 2016-01-01 bei pakartojo, kad buvo pateikti policijos generalinio komisaro įsakymai, kuriais patvirtinti steigiamų pareigybių aprašymai. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-07-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-272/2013 teigia, jog atsakovas jai privalėjo pateikti sąrašą pareigybių, kurių nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka, sąrašus, o to nepadaręs pažeidė Statuto 56 str. 5 d. nustatytus reikalavimus.

Pareiškėja nurodo, jog 2015-07-16 vykusiame pasitarime buvo nuspręsta naikinamo Skyriaus pagrindu steigti Veiklos analizės ir kontrolės valdybą (toliau – ir Valdyba), tačiau tvirtinant Valdybos (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymus atsiranda nauji specialieji reikalavimai. Tuo tarpu du asmenys į (duomenys neskelbtini) pareigybes buvo perkelti be atrankos, o jų specialieji reikalavimai buvo supaprastinti. Kadangi naujai įsteigtoje Valdyboje buvo nustatytos aukštesnės kategorijos nei pareiškėjos turėtoji, ji būtų galėjusi dalyvauti atrankoje ir tokiu būdu užimti laisvą pareigybę, tačiau su dirbtinai sukurtais specialiaisiais reikalavimais, tokia galimybė buvo atimta.

Nuo 2016-01-01 įsteigtas ir naujas Personalo administravimo skyrius (toliau – ir Administravimo skyrius), tačiau 2015-11-11 įsakymu Nr. 5-V-1006 patvirtinta tik vienintelė skyriaus vedėjo pareigybė. Pareiškėjos manymu, tokiu būdu buvo slepiamos pareigybės, kad į jas negalėtų pretenduoti pareigūnai, kurių pareigybės naikinamos.

Pareiškėja mano, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė lygiomis sąlygomis tęsti tarnybos policijos sistemoje, nes nuo įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos iki atleidimo dienos Departamente daliai darbuotojų sukeltos pareigybių kategorijos, nebuvo sudarytos jokios darbo grupės, komisijos ir pan. Tokiu būdu buvo pažeistos Statuto 15 str. nuostatos. Pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos yra praktiškai analogiškos Valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybių aprašymuose nustatytoms funkcijoms, tačiau šiai pareigybei visiškai nepagrįstai buvo nustatyti nauji specialieji reikalavimai. Tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 6 p.–14 p. nuostatos. Pareiškėja pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 9 str. 5 d., pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Be kita ko, kaip minėta, panaikinus pareiškėjos pareigybę, buvo įsteigta analogiška Valdybos Kontrolės skyriaus pareigybė (pagrindinės funkcijos yra tos pačios), todėl pareiškėjos pareigybės naikinimas nebuvo realus ir tokiu būdu buvo pažeistos Statuto 56 str. 5 d. nuostatos. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad iki 2016-01-01 galiojusioje Statuto redakcijoje darbuotojams buvo nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. įtvirtinta garantija dėl pirmenybės likti darbe. Tuo tarpu, Departamento Štabo Strateginio planavimo skyriaus visi pareigūnai buvo perkelti į naujai įsteigtas Departamento Organizacijos vystymo ir planavimo valdybos Strateginio planavimo skyriaus pareigybes, todėl jiems nebuvo ir negalėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 str. nuostatos dėl pirmenybės likti darbe. Akivaizdu, kad Departamentas negalėjo vienu metu atlikti darbo organizavimo pakeitimų pagal Statutą, kuris nustojo galioti 2016-01-01 ir tuo pačiu pagal naująją Statuto redakciją vykdyti pareigūno sąvokos neatitinkančių pareigybių naikinimą ir jų vietoje karjeros valstybės tarnautojų steigimą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nuo darbo buvo nušalinta nepagrįstai, vadovaujantis DK 300 str. 1 d. ji turi būti grąžinta į eitas pareigas, o už laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iki grąžinimo į tarnybą turėtų būti išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Be to, pareiškėja mano turinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes atsakovo veiksmai sukėlė jai nervinę įtampą, sveikatos sutrikimą, pasikeitė bendradarbių ir aplinkinių požiūris į pareiškėją, ji buvo dvasiškai sukrėsta.

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog vykdant reorganizaciją buvo įvykdyta daug procedūrinių pažeidimų. Atsakovas nebuvo sąžiningas teikdamas informaciją apie esamas laisvas pareigybes. Atsakovas pateikė tik sąrašą pareigybių, kuriame nurodytos net ir tos pareigybės, kurios bus naikinamos. Akivaizdu, kad toks pareigybių aprašymų pateikimas negali būti laikomas siūlymu užimti konkrečią pareigybę. Tuo buvo pažeisti Statuto 56 str. 5 d. nustatyti reikalavimai. Pareiškėja taip pat nurodė, jog iš posėdžio metu pateiktos pareigybių funkcijų palyginimo lentelės matyti, kad dauguma pareiškėjos eitos pareigybės funkcijų yra išlikusios ir atsirado tik trys naujos funkcijos. Pažymėjo, jog atsakovas nurodė, kad yra trys laisvos (duomenys neskelbtini) pareigybės, tačiau pareiškėjos vadovui panorus užimti vieną iš jų – atsakovas nurodė, jog ji jau yra užimta. Iš esmės buvo likusi laisva tik viena (duomenys neskelbtini) pareigybė. Sutiko, kad atsakovas turi teisę nustatyti pareigybėms specialiuosius reikalavimus, tačiau kyla klausimas kodėl visoms trims (duomenys neskelbtini) pareigybėms buvo nustatyti ne vienodi specialieji reikalavimai. Šis faktas patvirtina, jog atsakovas pareiškėjai teikė melagingą informaciją.

Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (I t., b. l. 153–157).

Atsakovas nurodo, jog pareiškėjos teiginys, kad jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Departamente ir kitose policijos įstaigose esamomis laisvomis pareigybėmis yra visiškai nepagrįstas, nes Departamentas 2015-11-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškėjai informaciją apie laisvas pareigybes. Šiame rašte taip pat nurodyta, jog pageidaujant pretenduoti į pareigybes kitose policijos įstaigose, nurodžius jas, pareiškėjai bus pateikti pareigybių aprašymai. Pareiškėjai pasiūlyta DVS susipažinti su Departamento karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartį pareigybių aprašymais. Pasiūlymai dėl laisvų pareigybių pareiškėjai taip pat buvo pateikti elektroniniu paštu. Tokie atsakovo veiksmai atitinka 2014-07-18 Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties (toliau – ir Sutartis) 29 p. Tuo tarpu pareiškėja jokių pageidavimų neišreiškė ir tik 2015-12-09 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą prašydama jai pateikti sąrašą konkrečių laisvų pareigybių, kurias ji atitinka. Atsakovas, susipažinęs su šiuo pareiškėjos tarnybiniu pranešimu, dar kartą pasiūlė pareiškėjai susipažinti su laisvų pareigybių aprašais ir iki 2015-12-15 išreikšti valią dėl pageidaujamos užimti pareigybės, tačiau pareiškėja jokių pageidavimų neišreiškė, todėl ji buvo atleista pagrįstai. Atsakovo teigimu, taip pat nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, kad jos pareigybė nebuvo realiai panaikinta, nes lyginant Departamento Štabo nuostatus su Departamento Organizacijos vystymo ir planavimo valdybos ir veiklos analizės ir kontrolės valdybos nuostatais, akivaizdu, kad pasikeitė tiek struktūrinio padalinio vidinė organizacinė struktūra, tiek paskirtis, tiek funkcijos. Minėtų nuo 2016-01-01 įsteigtų valdybų tikslai ir funkcijos išplėsti, todėl Departamento vadovas pagrįstai priėmė sprendimą patvirtinti naujus pareigybių aprašymus su naujais specialiaisiais reikalavimais, lygiais ir kategorijomis. Lyginant pareiškėjos pareigybės aprašymą su Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymu akivaizdu, kad skiriasi pareigybių kategorijos, buvo praplėstas numatytas funkcijų sąrašas, yra iš esmės naujai suformuluotos pareigybės aprašymo tam tikros funkcijos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos eita pareigybė buvo realiai panaikinta. Atsakovas taip pat teigia, jog nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, jog jis neturėjo teisės vienu metu atlikti darbo organizavimo pakeitimų pagal Statutą, galiojusį iki 2016-01-01 ir tuo pačiu pagal naująją Statuto redakciją vykdyti pareigūno sąvokos neatitinkančių pareigybių naikinimą. Tokį nesutikimą grindžia tuo, jog Statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 ir 4 straipsniai įsigaliojo 2015-07-04, todėl būtent šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2015-08-21 įsakymu Nr. 1V-680 patvirtino atitinkamą pareigybių sąrašą.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog realų pareiškėjos eitos pareigybės panaikinimą patvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo pareiškėjos pareigybė buvo įtraukta į Statuto nuostatų neatitinkančių pareigybių sąrašą. Sutinka su pareiškėja, jog Štabo funkcijos neišnyko, tačiau jos išsiplėtė, todėl buvo keliami ir žymiai aukštesni specialieji reikalavimai pareigybėms.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų panaikinus pareiškėjos eitą pareigybę (Statuto 53 str. 1 d. 11 p.).

Visų pirma, teismas pažymi, jog Departamentas tam tikras pareigybes naikino vykdydamas 2016-01-01 įsigaliojusioje Statuto redakcijoje nurodytus imperatyvus.

Statuto, galiojusio iki 2016-01-01, 53 str. 1 d. 11 p. buvo nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų.

Statuto (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) 56 str. 2 d. nurodyta, kad esant šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p. nurodytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą jo atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos, o pagal to paties straipsnio 5 d. atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 str. 1 d. 11 p. galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Teismų praktikoje lygiavertėmis pareigomis laikomos pareigos, atitinkančios tą patį lygį ir tą pačią kategoriją (pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 str. nuostatas), o žemesnėmis pareigomis – visos kitos pareigos, nepriklausomai nuo jų lygio.

Iš byloje esančio 2015-08-31 įspėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėja tinkamai ir laiku buvo įspėta apie galimą jos atleidimą 2015-12-31. Taip pat, šiame įspėjime nurodyta, jog esant galimybei pareiškėjai bus siūlomos lygiavertės pareigos, o tokių nesant – žemesnės pareigos (I t., b. l. 13). 2015-11-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo pateikta informacija apie policijos sistemoje esančias laisvas pareigybes bei nuo 2015-12-21 ir 2016-01-01 steigiamas laisvas statutines, karjeros valstybės tarnautojo ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes bei nurodyta, jog su pareigybių aprašymais pareiškėja gali susipažinti DVS. Taip pat, paprašyta iki 2015-12-03 tarnybiniu pranešimu pranešti apie tai, kokias pareigas pareiškėja pageidauja užimti arba informuoti, jei pareigų policijos sistemoje nepageidauja užimti (I t., b. l. 15). Iš prie šio rašto pridėto laisvų pareigybių sąrašo matyti, jog buvo ne viena laisva to paties bei žemesnio lygio ir kategorijos pareigybė (I t., b. l. 16–21), tačiau pareiškėja teigia, jog išanalizavusi pateiktus pareigybių aprašymus ji nustatė, kad naujos to paties lygio ir kategorijos pareigybės, kurios specialiuosius reikalavimus ji atitinka, nėra, todėl 2015-12-09 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė pateikti sąrašą konkrečių pareigybių, kurias ji atitinka pagal savo išsilavinimą ir darbo patirtį (I t., b. l. 22). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad iš minėtų Statuto nuostatų turinio matyti, jog darbdaviui numatyta imperatyvi pareiga siūlyti atleidžiamam pagal Statuto 53 str. 1 d. 11 p. konkrečias pareigas. Tai patvirtina ir LVAT suformuota praktika, kurioje aiškinant VTĮ 43 str. 1 d. nuostatą yra konstatuota, jog „aptariamoje Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoje įtvirtinama institucijos (įstaigos) pareiga būti aktyviai teikiant aptariamam tarnautojui siūlymus užimti tokias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias šis tarnautojas, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus galėtų užimti. Šios darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) pareigos nevykdymas, t. y. siūlymo užimti laisvas (esamas ar numatomas) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kurias jis yra tinkamas užimti, nepateikimas ir (ar), esant šio tarnautojo sutikimui, jo nepaskyrimas į šias pareigas, paprastai yra savarankiškas pagrindas tokio tarnautojo atleidimą pripažinti neteisėtu“ (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-07-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-272/2013), todėl nagrinėjamu atveju informavimas apie visas Departamente ir kitose policijos įstaigose esančias laisvas pareigas teismo vertinimu laikytinas netinkamu pareiškėjos informavimu, o konkrečių pareigų pareiškėjai nepasiūlymas laikytinas vienu iš esminių procedūrinių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog Departamentas netinkamai įgyvendino Statute numatytą pareigą pagal Statuto 53 str. 1 d. 11 p. atleidžiamam valstybės tarnautojui pasiūlyti kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnes pareigas. Nepaisant to, svarbu pažymėti tai, kad pareiškėjos pasirinktas elgesio modelis – nesikreipimas į atsakovą su prašymu užimti konkrečią laisvą pareigybę pagal pateiktus aprašymus, laikytinas aplaidžiu savo teisių gynimu, nes pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su visomis laisvomis pareigybėmis bei jų aprašymais ir teikti prašymus užimti jos išsirinktas pareigas.

Skundą teismui pareiškėja taip pat grindžia tuo, jog jos eita pareigybė nebuvo realiai panaikinta, todėl ji negalėjo būti atleista Statuto 53 str. 1 d. 11 p. pagrindu. Pareiškėja mano, kad jos eita pareigybė ir naujai įsteigta Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybė yra tapačios.

Šiuo aspektu visų pirma paminėtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d. nuostata, numatanti, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad tam tikros institucijos vidinės struktūros pertvarkymas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, yra viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje. Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., 2008-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-904/2008, 2010-05-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011-02-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1007/2011, 2013-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-510/2013).

LVAT yra išaiškinęs, kad nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013, 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-670/2013). Vertinant, ar pagal pareigybės aprašymą atitinkama to paties lygio pareigybė pagal savo turinį yra kokybiškai nauja, ar tik atitinkamai išplėsta ar susiaurinta jai pavestų funkcijų apimtis, turi būti lyginama atitinkamų pareigybių paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis (2011-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-418/2011, 2012-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).

Sulyginus pareiškėjos eitos pareigybės aprašą (I t., b. l. 24–26) bei Veiklos analizės ir kontrolės valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašą (II t., b. l. 44–46) matyti, jog Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybė yra aukštesnės, t. y. A 14 kategorijos nei pareiškėjos eita pareigybė, jai keliami papildomi specialieji reikalavimai (mokėti įslaptintos informacijos administravimo tvarką, vokiečių, anglų arba prancūzų kalbą B1 lygiu, turėti socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą). Tuo tarpu iš pareigybių aprašuose nurodytų funkcijų matyti, jog pagrindinės pareiškėjos eitos pareigybės funkcijos (vidaus kontrolė, nuolatinė nuotolinė stebėsena, dalyvavimas tiksliniuose patikrinimuose, informacijos rengimas Departamento vadovybei ir kt.) yra išlikusios, tačiau kai kurių iš jų buvo atsisakyta (pvz.:, asmenų prašymų nagrinėjimas, atlieka funkcijas, susijusias su registrų ir informacinių sistemų duomenų tvarkymu, rengia teritorinių policijos įstaigų veiklos apibendrinimus ir kt.) bei papildomai Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybei suformuluotos ir priskirtos naujos funkcijos (pvz.:, teikia metodinę pagalbą, dalyvauja diegiant rizikų valdymo sistemą, dalyvauja rengiant Departamento strateginį, metinį veiklos planus, tarpinstitucines programas ir kt.). Taigi, sulyginus minėtus aprašymus akivaizdžiai matyti, jog buvo įsteigta nauja pareigybė. Be to, iš Departamento Štabo nuostatų turinio (I t., b. l. 161–165) bei Valdybos Kontrolės skyriaus nuostatuose (II t., b. l. 18–21) įtvirtintų funkcijų turinio matyti, jog Valdybos Kontrolės skyriaus funkcijos yra žymiai platesnės, jam priskirtos naujos funkcijos nei vykdytos Departamento Štabo veiklos analizės ir kontrolės skyriaus. Taip pat, iš minėtų nuostatų turinio matyti, jog pakito struktūrinio padalinio struktūra (Veiklos ir analizės skyrius išskirtas į du atskirus skyrius), o tuo pačiu ir nurodytas pareigas einančių valstybės tarnautojų pavaldumas. Be to, pakito ir struktūrinio padalinio paskirtis. Departamento Štabo nuostatuose nurodyta, jog Štabo paskirtis – „padėti policijos generaliniam komisarui formuoti bendrąją policijos įstaigų veiklos strategiją, užtikrinti Policijos departamentui nustatytų policijos uždavinių įgyvendinimą“. Tuo tarpu Valdybos paskirtis – „formuoti policijai nustatytų uždavinių įgyvendinimo kryptis, kontroliuoti ir koordinuoti policijos įstaigų veiklos padalinių veiklą, vykdyti jų veiklos procesų analizę, organizuoti pažangiausių policijos veiklos valdymo modelių diegimą“. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos teiginys, kad jos pareigybė realiai nebuvo panaikinta laikytinas nepagrįstu.

Atsakydamas į pareiškėjos skunde pateiktus argumentus dėl naujai įsteigtoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų pagrįstumo teismas pažymi, jog pareiškėjai nepareiškus pageidavimų pretenduoti užimti konkrečią pareigybę, teismui nėra pagrindo nagrinėti pareiškėjos skundo argumentų dėl pareiškėjos skunde nurodytoms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų nepagrįstumo bei pareiškėjos tinkamumo užimti skunde nurodytas pareigas, tačiau pasisakant dėl Valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme iškeltų naujų specialiųjų reikalavimų pažymėtina, jog vadovaujantis Pareigybių aprašymo metodika specialieji reikalavimai pareigybėms gali būti nustatomi atsižvelgiant į pareigybės paskirtį, bendrąsias ir/ar specialiąsias veiklos sritis. Šioje byloje nustačius, jog buvo įsteigta kokybiškai nauja pareigybė, nėra pagrindo lyginti pareiškėjos eitos pareigybės aprašyme keliamų specialiųjų reikalavimų ir Valdybos Kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamu specialiųjų reikalavimų, o atsižvelgiant į šiai pareigybei priskirtas funkcijas, nėra akivaizdaus pagrindo teigti, kad kažkuri dalis specialiųjų reikalavimų nustatyti nepagrįstai.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, jog atsakovas neturėjo teisės vienu metu atlikti darbo organizavimo pakeitimų pagal Statutą galiojusį iki 2016-01-01 ir tuo pačiu atlikti pareigybių naikinimą pagal Statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855.

Kaip teisingai savo atsiliepime nurodė atsakovas, Statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, jog šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 3 ir 4 straipsnius, įsigalioja 2016-01-01. Šis Statuto pakeitimo įstatymas teisės aktų registre paskelbtas 2015-07-03, todėl minėti 3 ir 4 straipsniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d. įsigaliojo 2015-07-04 (norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriuo sudarytas pareigybių, neatitinkančių nuo 2016-01-01 įsigaliojusios Statuto redakcijos vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos, sąrašas, priimtas 2015-08-31, t. y. jau įsigaliojus naujoms Statuto 3 ir 4 straipsnių redakcijoms. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja buvo atleista atsakovui padarius esminį procedūrinį pažeidimą (nepasiūlius pareiškėjai konkrečių pareigų), tačiau pareiškėjos pareigybė yra panaikinta, ji nebuvo pareiškusi pageidavimų užimti kitas pareigas, todėl darytina išvada, kad nėra galimybės grąžinti pareiškėją į tarnybą ir panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti pareiškėją į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, 8 pareigybių grupę. Tačiau, nustačius, kad pareiškėja atleista tinkamai neužtikrinus jos teisių užimti kitas pareigas, pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą perkelti pareiškėjos atleidimo datą ir laikyti pareiškėją atleista iš vidaus tarnybos nuo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos ir įpareigoti atsakovą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos perskaičiuoti ir nustatyti stažus: vidaus tarnybai, Lietuvos valstybei ir pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti bei perskaičiuoti ir apmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pagal atsakovo pateiktą pažymą, tenkintinas DK 300 str. 1 d. pagrindu.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, jog pareiškėja buvo atleista pažeidus esmines atleidimo procedūras, darytina išvada, jog pareiškėja galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog dėl nepagrįsto atleidimo jai sutriko sveikata, ji buvo dvasiškai sukrėsta. Kilusiai neturtinei žalai pagrįsti pareiškėja pateikė 2016-02-06 sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini), kurios įrodo, jog pareiškėjai buvo teikiamos sveikatinimo paslaugos, už kurias ji sumokėjo 433,50 Eur (IV t., b. l. 183, 184). Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje konstatuotas pareiškėjos atleidimas pažeidžiant atleidimo procedūras, o pareiškėja savo neturtinę žalą pagrindė ir objektyviais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjai padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, todėl, atsižvelgus į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei pažeidimo mastą, pareiškėjai priteistina adekvati padarytai neturtinei žalai suma yra 1 000 Eur.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos R. U. skundą tenkinti iš dalies.

Netenkinti pareiškėjos skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-12-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti pareiškėją į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Veiklos analizės ir kontrolės skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, 8 pareigybių grupę.

Tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perkelti pareiškėjos atleidimo datą ir laikyti pareiškėją atleista iš vidaus tarnybos nuo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos, įpareigoti atsakovą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įsigaliojimo (įvykdymo) dienos perskaičiuoti ir nustatyti stažus: vidaus tarnybai, Lietuvos valstybei ir pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, perskaičiuoti bei apmokėti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos pagal atsakovo pateiktą pažymą.

Priteisti pareiškėjai R. U. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.