Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo A. K. atstovui advokatui K. G., atsakovei D. M., jos atstovui advokatui D. T., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. P., specialistui psichologui N. O., nedalyvaujant ieškovui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei D. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, duodanti išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius sutinka, kad E. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Bylos nagrinėjimo metu skyriaus atstovė patikslino duotą išvadą ir nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti su atsakove, su kuria vaikas ir gyvena šiuo metu. Atsakovė vartoja alkoholį ir jos šeima yra stebima socialinių darbuotojų, kurie nuolat lankosi šeimoje. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitiks vaiko interesus, nei gyvenimas su tėvu.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. K. ir D. M. dukra (43 b.l.). 2013-01-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria D. M. ir A. K. susitarė, kad tėvas teiks dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės (42 b.l.). Vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nėra nustatyta. Tarp šalių kilo ginčas su kuriuo iš tėvų turi būti nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių ginčo santykių reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, neteikdamas privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis), nustato, su kuriuo iš tėvų jo gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiks vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras, vaiko amžių, taip pat į Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Byloje pateikti įrodymai, kad 2013 metais D. M. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaiko nepriežiūros (22, 23 b.l.). 2014-08-25 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos išnykus įrašymo priežastims (17-18, 31 b.l.). D. M. šeimai nuo 2015 m. birželio mėnesio yra teikiamos socialinės paslaugos ir socialiniai darbuotojai jos girtavimo atvejų ar požymių rodančių socialinę riziką, nesugebėjimo gyventi savarankiškai, nepastebėjo (11 b.l.). Iš byloje pateiktų Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų surašytų šeimos apsilankymo aktų matyti, kad D. M. namuose tvarkinga, švaru, E. turi atskirą kambarį, jai sudarytos geros buitinės sąlygos mokytis, ilsėtis, žaisti (14-15,21,29, 54-55,59 b.l.). Pagal mokyklos, kurioje mokosi nepilnametė šalių dukra, pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) mokosi gerai, mama dalyvauja susirinkimuose, domisi dukros mokslu. Šeimos pagrindinė problema - D. M. girtavimas. (19-20, 26 b.l.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp pačių tėvų yra konfliktas dėl išlaikymo teikimo vaikui (25 b.l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų palikti auklėti vaiką, paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinės charakteristikos, vaiko auklėjimo prioritetai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. ne kartą yra teistas, policijai žinomas, ne kartą smurtavęs prieš D. M. (28 b.l.). Ieškovo teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis, įvykdytomis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (107-118 b.l.). Atsakovė ne kartą bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams (30 b.l.). Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, t.y. dėl jo smurto prieš sutuoktinę, mažamečio sūnaus akivaizdoje (112, 121 b.l.). Teismas laiko, kad atsakovės epizodinis alkoholio vartojimas psichologine prasme yra mažiau pavojingas nei ieškovo smurtas ir nusikalstama veika. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad dukra gyvena su ieškovu neatitinka faktinėms aplinkybėms, nes po ieškinio pateikimo teismui mergaitė grįžo gyventi pas motiną ir gyvena šiuo metu. Pats ieškovas, neatvykdamas į bylos nagrinėjimą, neduodamas paaiškinimų, nebendraudamas su savo advokatu, buvo pasyvus stebėtojas, keliantis pagrįstų abejonių dėl siekių auklėti ir rūpintis dukra.

Vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 str.). Teismo posėdžio metu E. K. išdėstė savo nuomonę, kad ji nori gyventi kartu su motina ir nurodė, tokio apsisprendimo motyvus. Paaiškino savo santykius su kiekvienu iš tėvų. Mergaitė nurodė, kad mama per šventes vartoja alkoholį, tuo metu ji būna pas močiutę kaime. Prieš tai, tris mėnesius gyveno pas tėtį, kuris taip pat vartoja alkoholį, būna piktas, triukšmauja, keikiasi. Tuo metu, kai tėčio nebūna namuose, ji būna su jo sutuoktine Salvinija, su kuria nesutaria. Tėvai tarpusavyje pykstasi ir nesutaria dėl jos gyvenamosios vietos. Ji norėtų gyventi su mama, nes būdama pas tėtį pasiilgsta mamos. Psichologas N. O., dalyvavęs išklausant vaiko nuomonę ir apibendrinęs bendravimą su vaiku, patvirtino, kad mergaitė yra pakankamai supratinga, sąmoninga ir išsakė savo nuomonę gyventi su mama ir nenorą gyventi su tėvu dėl pastarojo agresyvaus elgesio, girtavimo.

Nustatydamas vaiko interesų turinį, teismas negali remtis vienu kuriuo vaiko interesų turinio elementu, o turi atsižvelgti į jų visumą. Spręsdamas ginčus dėl vaikų auklėjimo, teismas turi ieškoti balanso tarp vaikų ir tėvų interesų, tačiau visais atvejais turi vadovautis pagrindiniu įstatymuose įtvirtintu principu, jog vaiko teisės negali būti įgyvendinamos prieš jo interesus (CK 3.3, 3.174, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., 18 str. 1 d.). Išsakydama savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos, mergaitė nurodė, kad ji nori gyventi su mama, su kuria geriau sutaria nei su tėčiu. Ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad susiformavęs pastovus emocinis ryšys vaiko su motina, su kuria vaikas ilgą laiką gyveno, todėl keičiant vaiko šeimos aplinką nebeatitiktų reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystimuisi. Atsižvelgdamas į šioje byloje ištirtų įrodymų visetą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, tokias kaip abiejų tėvų elgesį dėl vaiko atžvilgiu, vaiko nuomonę, įvertintą psichologo, teismas konstatuoja, kad E. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo pagrindu priešieškinį laiko pagrįstu ir tenkina, o ieškinį atmeta. Liudytojos M. N. parodymus teismas nelaiko pakankamai informatyviais nagrinėjamų reikalavimų požiūriu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

2013-01-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas iš tėvo ir jis privalo teikti šalių sutarto dydžio išlaikymą. (42 b.l.).Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, išlaikymo prievolė tėvui išlieka (CK 3.159 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovė pareiškusi priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nereiškė reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad priteisto išlaikymo dydis neatitinka vaiko poreikių.

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitam tėvui bendravimas su vaiku neribojamas. Abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku, o esant ginčams tarp tėvų, bendravimo tvarką gali nustatyti teismas (LR CK 3.170 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad nustačius dukros gyvenamąją vietą su ja, ieškovo bendravimas su dukra nebus neribojamas. Šalys nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, jog neturi duomenų apie šalių ginčą dėl dukros auklėjimo ir bendravimo su ja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, laikoma, kad bendravimo su vaiku tvarka nustatyta šalių bendru sutarimu ( CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas ir atsakovė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais yra visiškai atleisti nuo visų bylinėjimosi išlaidų (6,7,79 b.l.), todėl jos nepriteisiamos ir atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 80 str., 88 str., 92 str., 96 str.4d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.