- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 1-72-498/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00466-2007-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- A. T., V. Z., L. T.
- Kaltinamasis
- K. N.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas O.Šibkovas, sekretoriaujant G.Vasilevskai, J.Voitiulevič, dalyvaujant prokurorei L.Golubkienei, gynėjui advokatui B.Chranovskiui, nukentėjusiesiems A. T., A. T., V. Z., L. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. N., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, gyvena k (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu ir naudodamas apgaulę pastarojo atžvilgiu - įtikinęs jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į UAB „Vilniaus deratizacija" veiklą - cheminių preparatų gamybą, pasitikėjimui sustiprinti išrašęs du paprastuosius vekselius po 25 000 litų savo bei UAB „Vilniaus deratizacija" vardu, 2006-12-28 kavinėje „Edelveisas", esančioje Vilniuje, Parko g. 23, Naujojoje Vilnioje, paėmė iš A. T. 50 000 litų, kuriuos patikinęs grąžinti po metų, K. N. gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes tokio tikslo neturėjo, juos panaudojo savo poreikių tenkinimui, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, tuo padarydamas A. T. 50 000 litų turtinę žalą.
Taip pat K. N. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. T. pasitikėjimu ir naudodamas apgaulę pastarojo atžvilgiu - įtikinęs jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į UAB „Vilniaus deratizacija" veiklą - cheminių preparatų gamybą, 2007 m. rugsėjo mėn. Naujojoje Vilnioje, Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, paėmė iš A. T. 21 000 litų, kuriuos patikinęs grąžinti po metų, K. N. gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes tokio tikslo neturėjo, juos panaudojo savo poreikių tenkinimui, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, tuo padarydamas A. T. 21 000 litų žalą.
Taip pat K. N. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas V. Z. pasitikėjimu ir naudodamas apgaulę pastarojo atžvilgiu - įtikinęs jį dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į UAB „Vilniaus deratizacija" veiklą - cheminių preparatų gamybą bei cemento prekybą, 2008 rugsėjo mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną kavinėje „Katpėdėlė", esančioje Lukšio g. 34, Vilniuje, K. N. paėmė iš V. Z. 59 000 litų, kuriuos, panaudojęs savo reikmėm, melagingai nurodė V. Z. neva juos tinkamai investavęs, tačiau jų nepakanka, todėl po mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, per kelis kartus nuo 2008 m. spalio mėn. iki gruodžio mėn. iš V. Z. paėmė 111 000 litų, kuriuos įsipareigojęs grąžinti iki 2008 m. gruodžio mėn. 31 d., K. N., gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes neturėjo tokio tikslo ir realių galimybių, juos panaudojo savo poreikių tenkinimui, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, tuo padarydamas V. Z. bendrą 170 000 litų turtinę žalą
Taip pat K. N. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas L. T. pasitikėjimu ir naudodamas apgaulę pastarosios atžvilgiu - įtikinęs ją dėl sėkmingo verslo galimybių investuojant lėšas į UAB „Vilniaus deratizacija" veiklą - cheminių preparatų gamybą bei cemento prekybą, 2006 m. gruodžio mėn., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, kavinėje „Katpėdėlė", esančioje Lukšio g. 34, Vilniuje, paėmė iš L. T. 10 000 litų, kuriuos panaudojęs savo reikmėm, melagingai nurodė L. T. neva juos tinkamai investavęs, tačiau jų nepakanka, todėl po dviejų mėnesių, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, per kelis kartus nuo 2007 m. vasario mėn. iki spalio mėn., iš L. T. paėmė 130 000 litų, kuriuos įsipareigojęs grąžinti iki 2007-11-01, K. N., gautų pinigų į verslą neinvestavo, nes neturėjo tokio tikslo ir realių galimybių, juos panaudojo savo poreikių tenkinimui, t.y. apgaule juos įgijo savo naudai, tuo padarydamas L. T. bendrą 140 000 litų žalą.
K. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino dalinai ir parodė, kad dalį skolų L. T. ir V. Z. pripažįsta, iš A. T. pinigų nesiskolino, o A. T. visas skolas grąžino. Maždaug 2000 metais buvo įkurta UAB „Vilniaus deratizacija“, jis buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų, taip pat buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Maždaug 2006 metais pažįstami jam pasiūlė verslą – prekyba cementu. Cementą pardavimui turėjo tiekti Vokietijos bendrovė, o jam buvo pasiūlyta surasti pirkėjų ir būti tarpininku. Tuo metu tinkamai nežinojo civilinių įstatymų reikalavimų, todėl nusprendė šiuo verslu užsiimti kaip fizinis asmuo. Verslui įgyvendinti reikėjo grynų pinigų, todėl pinigus skolinosi. Šiuo metu jau nepilnai atsimena visas aplinkybes, susijusias su minėtu verslu. Atsimena, kad buvo pasirašęs kažkokius susitarimus su Vokietijos bendrove, iš pradžių buvo pasirašęs kaip fizinis asmuo, vėliau susitarimuose su Vokietijos firma buvo nurodytas kaip bendrovės „Vilniaus deratizacija“ atstovas, kadangi jam buvo paaiškinta, kad fizinis asmuo negali dalyvauti tokiame versle. Kur šiuo metu yra pasirašyti su Vokietijos firma dokumentai, paaiškinti negali, atsimena, kad šiuos dokumentus buvo rodęs asmenims, iš kurių skolinosi pinigus. Atsimena, kad buvo radęs pirkėją cementui Rusijoje. Jo verslo planas buvo toks: cementas į Rusiją pardavimui turėjo būti vežamas laivais, maždaug 5-6 laivai į mėnesį, jis kaip tarpininkas turėjo gauti 3 % nuo cemento pardavimo sumos, tokiu būdu jis skaičiavo, kad nuo vieno laivo jam turėjo atitekti 20000-30000 tūkstančių dolerių. Šiam verslo plano įgyvendinimui reikėjo pinigų, todėl jis pinigus skolinosi iš įvairių žmonių. Tuo metu, nelabai žinodamas civilinės teisės normas nekreipė dėmesio į pinigų pasiskolinimo būdus ir savo raštelius, kuriuos pasirašydavo skolindamasis pinigus, jam neturėjo reikšmės ar skolos dokumentus jis pasirašo kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo. Visiems aiškino savo verslo planą, rodė dokumentus, patvirtinančius susitarimus dėl cemento prekybos, todėl tie žmonės, kurie sutiko jam paskolinti, norėjo dalyvauti versle ir gauti savo pelno dalį. Tokiu būdu iš A. T. pasiskolino 25000 Lt, vėliau šiuo pinigus atidavė pačiam A. T. per tris kartus. Pasiskolinant pinigus surašė vekselį, kurį pasirašė kaip fizinis asmuo, tačiau A. T. paprašė perrašyti vekselį juridinio asmens vardu, todėl jis tuoj pat išrašė dar vieną vekselį, kurį pasirašė kaip juridinio asmens UAB „Vilniaus deratizacija“ atstovas. Tuo metu, nežinodamas įstatymų ir labai pasitikėdamas kitais žmonėmis negalvojo, kad gali būti apgautas, todėl abu vekselius atidavė A. T.. Šiuo metu tiksliai neatsimena kokiomis datomis vyko pinigų skolinimai ir atidavimai, todėl laikotarpius gali nurodyti tik apytiksliai, kokiu laikotarpiu pasiskolino iš A. T., neatsimena. Visus pinigus – 25000 Lt A. T. atidavė, tačiau, pasitikėdamas A. T., vekselių iš jo neatsiėmė. Pinigų iš A. T. aplamai nesiskolino, tačiau po kažkurio laiko A. T. ir A. T. atvažiavo prie jo namų, su jais buvo dar vienas asmuo, ir pradėjo reikalauti iš jo pinigų, sakė, kad jis liko skolingas, prigrasino jam ir liepė surašyti raštelį, kad jis yra skolingas. Išsigandęs jų jis sutiko ir parašė raštelį, kad yra skolingas jiems 37000 Lt. Raštelį rašė ant automobilio kapoto. Jie paėmė raštelį ir išvažiavo. Šiuo metu jis pinigų nei A. T. nei A. T. neskolingas. Verslui vystyti pasiskolino pinigų ir iš V. Z.. kaip jis dabar atsimena, iš pradžių pasiskolino 59000 Lt, tačiau šiuos pinigus gavo ne tiesiogiai iš V. Z., o iš A. T.. Kai gavo pinigus, V. Z. dar nepažinojo. Vėliau per A. T. susipažino su V. Z. ir pastarasis pasakė, kad 59000 Lt yra jo pinigai. Vėliau iš V. Z. pasiskolino dar 20000 Lt. Kokiu laikotarpiu tai vyko ir kokiu būdu, jau neatsimena. Atsimena, kad V. Z. rodė sutartis su Vokietijos firma dėl prekybos cementu. Vėliau V. Z. paprašė išrašyti vekselį, patvirtinantį, kad jis skolingas V. Z.. Jis sutiko ir išrašė vekselį. Vekselyje buvo nurodyta didesnė skolos suma, nei jis buvo iš tikrųjų skolingas, kodėl buvo suma nurodyta didesnė, paaiškinti negali, tiesiog tuo metu pasitikėjo žmonėmis ir nurodytai didesnei skolos sumai nesuteikė reikšmės. Vėliau V. Z. pradėjo reikalauti atiduoti visą sumą pinigų, kreipėsi į notarą. Pripažįsta, kad skolingas V. Z. pinigus iki šiol, skolingas 79000 Lt. Pinigus iš L. T. skolinosi taip pat verslo vystymui, jai taip pat buvo paaiškinęs apie susitarimus dėl prekybos cementu, L. T. sutiko dalyvauti versle ir paskolinti pinigus. Iš pradžių iš L. T. pasiskolino 30000 Lt, šiai sumai išrašė vekselį. Vėliau šiuos pinigus L. T. grąžino, tačiau vekselio neatsiėmė. Po to, kai grąžino šiuos pinigus, pasiskolino iš L. T. dar 40000 Lt. Pripažįsta, kad šiuos pinigus iki šiol jai negrąžino. Buvo išrašęs L. T. dar vieną vekselį, didesnei pinigų sumai, nei pasiskolino. Šį vekselį išrašė taip pat pasitikėdamas žmonėmis. Tuo metu artimai bendravo su L. T., buvo nuvažiavęs su ja į Maroką. Vėliau L. T. pradėjo reikalauti grąžinti pinigus. Negalėdamas grąžinti pinigų, jis perdavė jai automobilį „Mitsubishi“, kuris buvo registruotas UAB „Vilniaus deratizacija“ vardu. Šis automobilis iki šiol yra pas L. T.. Skolų L. T. – 40000 Lt ir V. Z. – 79000 Lt neatidavė, kadangi verslas nepavyko. Vokietijos firma nepristatė į Rusiją nei vieno laivo su cementu. Dėl ko šis sandoris neįvyko iki galo, nežino. Pasiskolintus pinigus išleido kelionėms į Vokietiją ir Rusiją, kur tvarkė sandėrio reikalus ir dokumentus. Dokumentų, patvirtinančių pasiskolintų pinigų išleidimą, neturi. Pasiskolinti pinigai nebuvo įnešti į UAB „Vilniaus deratizacija“ buhalterinę apskaitą, šie pinigai nebuvo naudojami UAB „Vilniaus deratizacija“ veikloje. Pinigus išleido kaip fizinis asmuo kelionėms, viešbučiams ir kitiems reikalams. Į Vokietiją ir Rusiją važiavo daug kartų, išleido visus pinigus. Skolų nesugebėjo grąžinti kadangi nepavyko verslas, be to, sutriko jo sveikata. UAB „Vilniaus deratizacija“ iki šiol egzistuoja, tačiau nevykdo beveik jokios veiklos.
Nukentėjusioji L. T. parodė, kad su K. N. susipažino 2006 metais, pradėjo su juo bendrauti, susitikti. Susitikdavo dažniausiai kavinėse per pietus. Susitikdavo kavinėje prie jos namų ar kitose kavinėse. Beveik visada kartu buvo jos sesuo ir verslo partnerė I. R.. K. N. dažnai ir daug pasakojo apie savo verslo reikalus, pasakojo, kad yra UAB „Vilniaus deratizacija“ vienintelis akcininkas, daug pasakojo apie verslą, susijusį su prekyba cementu, rodė sutartis su parašais dėl prekybos cementu. Tuo metu ji neturėjo jokių abejonių dėl jo patikimumo. Pasakodamas apie verslą K. N. pradėjo sakyti, kad jam trūksta pinigų, prašė jos paskolinti jam pinigus. Ji sutiko jam paskolinti, pirmą kartą paskolino jam 10000 Lt, po kurio laiko K. N. šiuos pinigus grąžino su procentais, grąžino 15000 Lt. Paskui K. N. pradėjo skolinti didesnes pinigų sumas. Kokiomis datomis tai vyko, tiksliai pasakyti negali, pinigus perduodavo dažniausiai kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje, Vilniuje. K. N. rodė dokumentus dėl prekybos cementu, žadėjo jai perrašyti 50 proc. UAB „Vilniaus deratizacija“ akcijų, todėl, skolindama jam pinigus, ji neturėjo abejonių dėl to, kad jis juos grąžins. Pinigus K. N. perduodavo grynais pinigais. Jai nebuvo įdomu kokiu būdu jis panaudos tuos pinigus, nes pinigus ji tiesiog skolindavo, pelno iš jo verslo K. N. jai žadėjęs nebuvo. Iš pradžių ji paskolino K. N. 30000 Lt, paskui jis sakė, kad reikia daugiau, todėl ji paskolino jam dar 30000 Lt, paskui 50000 Lt ir 60000 Lt. Iš viso paskolino K. N. 170000 Lt. Vėliau K. N. išrašė jai du vekselius, patvirtinančius, kad jis skolingas jai 170000 Lt, vieną vekselį 30000 Lt sumai, kitą vekselį 140000 Lt sumai. Kai jis išrašinėjo jai vekselius, ji dar tikėjo, kad pinigus jis grąžins, todėl nelabai gilinosi į vekselių formą ir turinį. Vieną iš vekselių buvo pradėjusi rašyti ji pati, vekselio pabaigą surašė K. N.. Ar K. N. pasirašė kaip fizinis ar kaip juridinis asmuo, jai nebuvo svarbu. Vekselių blankus atvežė K. N.. Vekselius jis išrašė kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje. Vekselius ji pasiėmė sau. Vėliau, kuomet K. N. sutartu laiku negrąžino jai pinigų, ji pradėjo jo ieškoti, tačiau jis jos vengė. Kai jį surado ir su juo kalbėjo, K. N. prašė palaukti, žadėjo pinigus grąžinti. Vėliau ji parodė išrašytus vekselius advokatei, kuri paaiškino, kad vekseliai nėra išrašyti teisingai, todėl ji paprašė K. N. parašyti skolos raštelį ir jis tokį raštelį išrašė. Šiam laikui K. N. jai grąžino 30000 Lt, negrąžino 140000 Lt. Po to kai pasiskolino pinigus ir jų negrąžino, K. N., kaip skolos užtikrinimo priemonę, davė jai automobilį „Mitsubishi“, tačiau šis automobilis jai nebuvo ir nėra reikalingas. Per 2010-2011 metus nei karto nevažiavo šiuo automobiliu, jis stovi aikštelėje. Ji nelaiko šio automobilio kaip skolos grąžinimo priemonę, kadangi ji jo neprašė, juo nesinaudojo ir automobilis jai nereikalingas. Į Maroką su K. N. važiavo, tačiau jie važiavo kaip draugai, kiekvienas mokėjo pinigus už savo kelionę. Su K. N. bendravo artimai, tačiau tai buvo tik draugiški santykiai.
Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad su K. N. susipažino 2008 metais, juos supažindino jo pažįstamas P. ir A. T.. Prieš tai P. ir A. T. jam pasakojo apie K. N., sakė, kad jis yra stiprus verslininkas, taip pat sakė, kad K. N. nori pasiskolinti pinigų ir patarė jam šiuos pinigus paskolinti, patikino, kad K. N., kaip stiprus verslininkas, šiuos pinigus būtinai grąžins. Vėliau P. ir A.t. supažindino jį su K. N., tai buvo 2008 m. vasarą. Jie susitikinėdavo kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje. Susitikimų metu K. N. prašė skolinti pinigus, daug ir įtikinamai pasakojo apie savo verslus, jo patikimumą patvirtino P. ir A. T., todėl jis sutiko paskolinti pinigus. Jis neplanavo dalyvauti jokiame K. N. versle, pinigus skolino tam, kad gauti procentus. Pirmą kartą paskolino K. N. 59000 Lt, K. N. prašė 80000 Lt, tačiau tokios sumos jis neturėjo. Pinigus paskolino be pakvitavimų. Vėliau K. N. dažnai skambindavo jam, jie dažnai susitikdavo, K. N. vis prašė paskolinti daugiau pinigų. K. N. pasakojo daug įvairių istorijų, pasakojo apie verslą, jis labai gebėjo užkalbėti žmogų, kalbėjo labai įtikinamai. Skirtingomis dienomis ir skirtingomis sumomis jis paskolino K. N. dar pinigų. Datų ir sumų tiksliai pasakyti negali, nes pakvitavimų iš K. N. neėmė. K. N. prašė vis daugiau pinigų, pasakojo apie cemento verslą, pasakojo, kad papildomi pinigai reikalingi sklandžiam verslui, kad kažkas nepavyksta, pasakojo, kad laivas su cementu užstrigo Lenkijoje, kada kažkas kažko nepadarė ar kažkas nepavyko. K. N. rodė jam sutartis su Vokietija ir Rusija, visą laiką pasakojo, kad pelnas greitai atsiras, todėl jis skolino papildomus pinigus. Iš viso jis paskolino K. N. 170000 Lt, iš pradžių jokių pakvitavimų neėmė. Paskui, kai K. N. vis negrąžindavo pinigų, jis pasitarė su advokatu, kuris jam patarė paimti iš K. N. paskolos raštelį. K. N. pasiūlė išrašyti vekselį ir jis sutiko. Vekselį išrašė ir jį pasirašė K. N., sumą vekselyje nurodė pats K. N., tai buvo suma susidedanti iš 170000 Lt paskolintų pinigų ir procentų iš skolos, kuriuos K. N. žadėjo atiduoti skolindamasis pinigus. Pinigų K. N. taip ir negrąžino. Jis suprato, kad K. N. jį apgavo, sužinojo, kad K. N. skolingas ir kitiems asmenims. Dėl skolos išieškojimo jis kreipėsi į notarę, kuri priėmė sprendimą, tačiau nebūdamas teisininku, jis nežino šio notarės priimto sprendimo reikšmės, todėl pateikė ieškinį byloje.
Nukentėjusysis A. T. parodė, kad su K. N. jį supažindino jo brolis A. T. maždaug 2006 metais. Tuo metu jis dirbo autoservise šaltkalviu. K. N. atvažiuodavo pas jį taisyti savo mašiną, visada laiku atsiskaitydavo. K. N. sudarė sėkmingo verslininko įspūdį, be to ir brolis sakė, kad K. N. yra geras verslininkas. Jis taip pat norėjo atidaryti savo verslą, todėl kai K. N. paprašė jo paskolinti jam pinigų ir pažadėjo pinigus grąžinti su procentais, jis sutiko. Apsisprendimui įtakos turėjo ir brolio nuomonė apie K. N. kaip apie patikimą verslininką. Pinigus K. N. skolino vieną kartą, tai buvo ar 2006 ar 2007 metais. K. N. atvažiavo vienas, jis taip pat buvo vienas. Tuo momentu jis turėjo 21000 Lt , šiuos pinigus ir paskolino K. N.. Jokio paskolos raštelio iš K. N. tuo metu nepaėmė. K. N. žadėjo grąžinti 30000 Lt po dviejų mėnesių. Sutartu laiku K. N. pinigų negrąžino, pradėjo aiškinti dėl verslo nesėkmių, žadėjo, kad pinigus grąžins. K. N. pradėjo pasakoti daug istorijų apie verslus, sakė, kad kažką parduoda į Kazachstaną, dalyvauja cemento versle, sakė, kad pinigus grąžins. Jis žinojo, kad tuo pat metu K. N. buvo pasiskolinęs pinigus ir iš jo brolio A. T.. Pradėjus abejoti dėl K. N., jis paprašė brolio paimti iš K. N. paskolos raštelį dėl skolos. Tam laikui K. N. jau žadėjo grąžinti 37000 Lt, 21000 Lt skolos ir kitus pinigus kaip procentus. A. T. paėmė iš K. N. paskolos raštelį 37000 Lt sumai. Jis tuo metu nedalyvavo, raštelį K. N. parašė brolio prašymu ir brolio vardu, nors pinigai turėjo būti atiduoti jam. K. N. išrašant raštelį jis nedalyvavo. Raštelis buvo išrašytas 2008 metais, datą taisė pats K. N.. Išrašęs paskolos raštelį K. N. pinigų ir toliau negrąžino. 2009-2010 metais pradėjo slapstytis, tada jis suprato, kad K. N. yra tiesiog sukčius. Atsimena, kad žadėdamas atiduoti pinigus K. N. rodė sutartis tarp Vokietijos ir Lietuvos bendrovių, kuriose K. N. buvo nurodytas kaip „Vilniaus deratizacija“ atstovas, atsimena, kad K. N. rodė laivų plaukimo grafikus.
Nukentėjusysis A. T. parodė, kad su K. N. susipažino maždaug 2005 metais. Bendraujant su juo jam susidarė įspūdis, kad K. N. yra stiprus verslininkas, todėl kuomet 2006 metais K. N. paprašė paskolinti jam 50000 Lt, jis sutiko. Pinigus paskolino ne kaip kokio nors verslo dalininkas, o tikėdamasis gauti procentus. Jis paskolino K. N. 50000 Lt, K. N. išrašė jam du skolos vekselius po 25000 Lt. Tuo metu K. N. pasakojo, kad prekiauja su Kazachstanu. Vėliau jis supažindino K. N. su savo broliu A. T. ir V. Z.. Pinigus K. N. jam laiku neatidavė, pradėjo aiškinti apie prekybą cementu su Vokietija, rodė kažkokias sutartis, tačiau tai nėra tos sutartys, kurios dabar yra byloje. Vėliau sužinojo, kad K. N. pasiskolino pinigus ir iš jo brolio, tačiau neišrašė jokio raštelio. Tai sužinojęs nusprendė, kad reikia paimti paskolos raštelį iš K. N. dėl brolio paskolintų pinigų. K. N. sutiko išrašyti tokį raštelį ir išrašė raštelį 37000 Lt sumai. Jam atrodo, kad išrašant šį raštelį jo brolis dalyvavo. Pinigų K. N. nei jam, nei jo broliui negrąžino.
Liudytojas J. P. parodė, kad pažįsta K. N., V. Z., A. T.. Įvykiai vyko seniai, todėl ne viską atsimena. Atsimena, kad prie kelis metus vyko susitikimai kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje, kur susitikdavo jis, K. N. ir V. Z., su K. N. buvo dar kažkokia moteris, apie kurią jis galvojo, kad tai K. N. buhalterė. Šių susitikimų buvo daug, atsimena, kad K. N. prašė V. Z. paskolinti jam pinigų. Tuo metu K. N. sudarė rimto verslininko įspūdį, todėl V. Z. nutarė jam paskolinti pinigus. Kiek jam žinoma, V. Z. pinigus tiesiog skolino tam, kad gauti procentus, K. N. versle V. Z. nedalyvavo. Pirmą kartą V. Z. paskolino K. N. 58000 Lt, paskui skolino dar kelis kartus. Pinigus perduodavo grynais K. N. verslui. K. N. sakydavo, kad reikia vystyti verslą, kad reikia apyvartinių lėšų, rodė kažkokias sutartis dėl cemento prekybos su Vokietija, visi juo tikėjo. Kiek iš viso paskolino V. Z. K. N. nežino, žino, kad vėliau, neatidavęs pinigų, K. N. išrašė V. Z. vekselį, kuriame nurodė visą sumą. Žino, kad dalį pinigų, kuriuos vėliau paskolino K. N., V. Z. buvo pasiskolinęs iš D. Š..
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2007-2008 metais, datos tiksliai neatsimena, vieną kartą buvo susitikęs su K. N.. Susitikimas įvyko kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje, dar dalyvavo V. Z. ir J. P.. Susitikimas įvyko dėl, kad K. N. norėjo pasiskolinti pinigų, jis prašė 30000 Lt. V. Z. ir J. P. jam patarė paskolinti pinigus, tačiau jam K. N. verslas nepasirodė patikimas, todėl jis nusprendė neskolinti pinigų tiesiogiai K. N., tačiau jis sutiko paskolinti pinigus V. Z., kuris tuos pinigus to paties susitikimo metu perpaskolino K. N.. Jam nebuvo įdomu kur pinigus panaudos K. N., kadangi jis pinigus paskolino V. Z.. Vėliau V. Z. pinigus jam grąžino. Ar V. Z. atgavo pinigus iš K. N., jis nežino.
Liudytoja I. R. parodė, kad L. T. yra jos sesuo. Tuo metu, kai sesuo bendravo su K. N., ji taip pat labai glaudžiai bendravo su seserimi, gyveno pas ją, jos buvo verslo partnerės. Ji dažnai dalyvavo savo sesers ir K. N. susitikimuose. Jos manymu, K. N. yra talentingas sukčius, jis labai moka įtikinėti. Jis pasakojo seseriai daug istorijų, žadėjo perrašyti jos vardu 50 proc. jo valdomos UAB „Vilniaus deratizacija“. Susitikimų metu jis prašė jos sesers paskolinti jam pinigų, jo žodžiais, pinigai buvo reikalingi bendrovės veikloje, vystyti verslą. Ji nežino, kiek tiksliai paskolino L. T. K. N., žino tris pirmus skolinimus, kadangi dalyvavo ruošiant ir skaičiuojant pinigus, tai buvo sumos 60000 Lt, 50000 Lt, 30000 Lt. Pinigus sesuo perduodavo K. N. grynais, tai visada vyko kavinėje „Katpėdėlė“ Šiaurės miestelyje. Kur K. N. panaudojo pinigus, nežino. Paimdamas pinigus K. N. rašė paskolos raštelius, tačiau ji į tai nesigilino, todėl tiksliai nežino kokie tai buvo rašteliai ir kieno vardu išrašyti. Žino, kad K. N. pinigų L. T. negrąžino.
2008-06-20 specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1. K. N. turėjo 8 iš 20 UAB „Vilniaus deratizacija akcijų. 2. UAB „Vilniaus deratizacija 2007 metais vykdė cheminių produktų didmeninę bei mažmeninę prekybą bei teikė privalomąsias profilaktines aplinkos kenksmingumo pašalinimo paslaugas. Tyrimui pateiktų registrų ir pirminių apskaitos dokumentų duomenimis bendrovė „Vilniaus deratizacija“ 2007 m. apskaitė pajamų: pardavimo pajamų 15977,17 Lt, paslaugų pajamų 28315,13 Lt, paslaugų pajamos 21804,03 Lt, neapmokestinamos pajamos 1624,78 Lt, iš viso 67718,11 Lt pajamų. 3. Pagal tyrimui pateiktus UAB „Vilniaus deratizacija“ sąskaitos išrašus bei pirminius bendrovės banko ir kasos dokumentus K. N. piniginių lėšų nurodytų tyrimui pateiktuose paprastuose vekseliuose 30000 Lt ir 140000 Lt neįnešė nei į bendrovės kasą, nei atsiskaitomąją sąskaitą. 4. Tyrimui pateiktų UAB „Vilniaus deratizacija“ registrų duomenimis bendrovės skola tiekėjams (kreditoriams) 2007 m. gruodžio 31 dienai buvo 8464,33 Lt. (T.1, 180-183 b.l.).
Specialistė Z.M. S. parodė, kad patvirtina savo duotas specialisto išvadas. Tyrė UAB „Vilniaus deratizacija“ ūkinę - finansinę veiklą, patvirtina, kad jokie pasiskolinti pinigai į UAB „Vilniaus deratizacija“ buhalterinę apskaitą ir veiklą įtraukti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad K. N. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta.
Byloje nustatyta, kad K. N. 2006-2008 metų laikotarpiu gavo skirtingas pinigų sumas iš nukentėjusiųjų A. T., A. T., V. Z., L. T..
Nustatyta, kad 2006-12-28 K. N. gavo iš A. T. 50000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo A. T. parodymai bei byloje esantys dokumentai – 2 paprastieji vekseliai (T.2, 114-115 b.l.). Nukentėjusysis A. T. duodamas parodymus paaiškino kokiomis aplinkybėmis perdavė 50000 Lt K. N.. Iš byloje esančių paprastųjų vekselių matyti, kad du paprastieji vekseliai išrašyti 25000 lt sumai kiekvienas, vekseliuose nurodyta, kad juos pasirašė K. N. vieną vekselį kaip fizinis asmuo, kitą vekselį kaip UAB „Vilniaus deratizacija“ direktorius. Pažymėtina, kad pats K. N. neneigė, kad išrašė abu paprastuosius vekselius, pripažino, kad juos pasirašė, taip pat pripažino, kad gavo iš A. T. 25000 Lt. K. N. taip pat parodė, kad minėtus 25000 Lt A. T. grąžino. Teismo vertinimu, tokie K. N. parodymai yra tiesiogiai paneigiami nukentėjusiojo A. T. parodymais ir faktu, kad du paprastieji vekseliai, kiekvienas išrašytas 25000 Lt sumai, buvo saugomi ir į bylą yra pateikti A. T.. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. T. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs, patvirtinami pateiktais dokumentais - paprastaisiais vekseliais. Savo ruožtu, K. N. parodymai, kad jis gavo iš A. T. 25000 Lt, o ne 50000 Lt, taip pat, kad 25000 Lt A. T. grąžino, nėra patvirtinami jokiais byloje esančiais įrodymais ar dokumentais. Teismas kaip neteisingus atmeta K. N. paaiškinimus, kad jis gavo iš A. T. tik 25000 Lt ir juos grąžino, o vekseliai liko pas A. T., kadangi K. N. pasitikėjo žmonėmis. Šie parodymai, be paties A. T. parodymų, paneigiami faktu, kad A. T. turi ir teismui pateikė du paprastuosius vekselius, kiekvienas iš kurių yra išrašytas 250000 Lt sumai, kas reiškia, kad K. N. iš A. T. gavo 50000 Lt. Paprastųjų vekselių buvimo pas A. T. faktas įrodo, kad K. N. negrąžino pinigų A. T.. K. N. paaiškinimas, kad grąžinamas pinigus vekselių jis neatgavo, nes pasitikėjo žmonėmis ir nežinojo civilinės teisės normų teismo atmetamas, kadangi šios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra teisingos, kadangi byloje nustatyta, kad K. N. nuo 2000 metų buvo UAB „Vilniaus deratizacija“ akcininku ir direktoriumi, dalyvavo ir kontroliavo bendrovės ūkinę-finansinę veiklą, kas paneigia jo paaiškinimus apie tai, kad jis nežinojo civilinės teisės normų reikalavimų. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytomis aplinkybes, kad K. N. gavo iš A. T. 50000 Lt, ir jų negrąžino.
Byloje taip pat nustatyta, kad K. N. 2007 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytą dieną gavo iš A. T. 21000 Lt. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo A. T. parodymai, kuris paaiškino kokiomis aplinkybėmis perdavė pinigus K. N.. A. T. parodymus patvirtina A. T. parodymai, kuris parodė, kad jis kalbėjosi su K. N. apie pinigus, kuriuos K. N. perdavė jo brolis A. T. ir K. N. šios aplinkybės neigė. Be to, A. T. ir A. T. parodymus taip pat patvirtina raštelis (T. 2, 116 b.l.), kuriame nurodyta, kad K. N. pasiskolino iš A. T. 37000 Lt. Pats K. N. neigė aplinkybės, kad gavo iš A. T. 21000 Lt, tačiau parodė, kad šiuos pinigus A. T. grąžino. Teismo vertinimu, K. N. parodymai šioje dalyje paneigiami jau paminėtais nukentėjusiųjų A. T. ir A. T. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. N. grąžino A. T. iš pastarojo gautus pinigus, o raštelio dėl 37000 Lt pasiskolinimo buvimas pas A. T. ir A. T. įrodo, kad K. N. pinigų negrąžino. Ta aplinkybė, kad raštelyje nurodyta ne A. T., o A. T. pavardė bei nurodyta didesnė suma nei buvo gauta, nekelia abejonių dėl A. T. ir A. T. parodymų patikimumo šioje dalyje. Abu nukentėjusieji paaiškino, kad raštelis K. N. buvo išrašytas vėliau, raštelyje buvo nurodyta suma su palūkanomis, o A. T. pavardė raštelyje buvo nurodyta, kad dėl pinigų grąžinimo su K. N. tarėsi A. T., kuris 2006-2007 metų laikotarpiu daugiau bendravo su K. N. nei A. T.. K. N. parodymai, kad raštelis dėl 37000 Lt paskolos iš jo buvo išgautas jėga, teismo vertinimu, nėra teisingi. Šie K. N. parodymai tiesiogiai paneigiami A. T. ir A. T. parodymais, be to byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. T. ar A. T. būtų atlikę kokių nors smurtinių ar neteisėtų veiksmų K. N. atžvilgiu.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. K. N. gavo 170000 Lt iš V. Z.. Tokia aplinkybė patvirtinama V. Z. parodymais, taip pat nukentėjusiojo A. T. ir liudytojų J. P., D. Š. parodymais. Be nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, šią aplinkybę taip pat patvirtina paprastasis vekselis (T. 2, 104 b.l.), kuriame nurodyta, kad K. N. privalo sumokėti V. Z. 204000 Lt bei notarės išduotas vykdomasis raštas (T.2, 105 b.l.). Pažymėtina, kad K. N. neneigia fakto, kad išrašė minėtą paprastąjį vekselį, taip pat fakto, kad gavo iš V. Z. pinigus, tačiau parodė, kad iš V. Z. gavo ne 170000 Lt o tik 79000 Lt. Teismo vertinimu, K. N. parodymai šioje dalyje tiesiogiai paneigiami nukentėjusiojo V. Z. parodymais, kuris paaiškino kokiomis aplinkybėmis perdavė 170000 Lt K. N.. V. Z. parodymus patvirtina paprastojo vekselio, išrašyto K. N., buvimo faktas pas V. Z. bei notarės išrašytas vykdomasis raštas (T.2, 105 b.l.). K. N. parodymus, kad vekselį didesnei sumai jis išrašė dėl to, kad pasitikėjo žmonėmis, teismas vertina kaip neteisingus. Jau buvo minėta, kad teismas kaip neteisingus vertina K. N. parodymus dalyje dėl to, kad jis nežinojo civilinės teisės normų ir pasitikėjo žmonėmis, dėl ko K. N. parodymai dalyje dėl vekselio išrašymo V. Z. aplinkybių, teismo taip pat vertinami kaip neteisingi. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių K. N. parodymus apie tai, kad iš V. Z. jis gavo tik 79000 Lt.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2006 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. vasario mėn. K. N. gavo iš L. T. 140000 Lt, kurių negrąžino. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiosios L. T. parodymai, taip pat liudytojos I. R. parodymai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina paprastieji vekseliai (T.2, 82-83 b.l.), šių vekselių buvimo faktas pas L. T., taip pat raštelis, kuriame nurodyta, kad K. N. skolingas L. T. 170000 Lt, kurį saugo nukentėjusioji L. T.. K. N. parodymus dalyje dėl skolos L. T. apie tai, kad skolą pagal vekselius jis grąžino, bet vėliau pasiskolino dar 40000 Lt ir, kad nebuvo išrašęs vekselio 140000 Lt sumai, teismas vertina kaip neteisingus, duotus tam, kad sušvelninti savo atsakomybės mąstą. Tokie K. N. parodymai tiesiogiai paneigiami L. T. parodymais bei paprastųjų vekselių buvimo pas L. T. faktu. K. N. parodymus apie tai, kad jis nebuvo išrašęs vekselio 140000 Lt sumai taip pat paneigia paties K. N. surašytas raštelis, kuriame nurodyta apie vekselio 140000 Lt sumai buvimą ir pripažįstamą skolą pagal šį vekselį. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių K. N. parodymus apie tai, kad jis buvo gavęs iš L. T. mažesnę pinigų sumą, nei nurodyta paprastame vekselyje ir raštelyje, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad K. N. grąžino 140000 Lt L. T.. Teismas pripažįsta, kad byloje yra įrodyta, kad K. N. grąžino L. T. 30000 Lt, kadangi pati L. T. patvirtino šios sumos grąžinimo faktą. K. N. nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2006-2007 metais jis artimai bendravo su L. T., važiavo su ja į Maroką, perdavė jai naudotis automobilį „Mitsubishi outlander“ neturi jokios reikšmės vertinant kokią pinigų sumą K. N. gavo iš L. T. ir kokios pinigų sumos negrąžino, kadangi K. N. pinigus iš L. T. gavo grynais pinigais, gavęs pinigus išrašė dokumentus, patvirtinančius pinigų perdavimo faktą ir šių pinigų L. T. negrąžino.
Tokie būdu, teismas laiko įrodytomis aplinkybes , kad K. N. gavo iš A. T. 50000 Lt ir šių pinigų A. T. negrąžino, gavo iš A. T. 21000 Lt ir šių pinigų A. T. negrąžino, gavo iš V. Z. 170000 Lt ir šių pinigų V. Z. negrąžino, gavo iš L. T. 170000 Lt, iš jų grąžino 30000 Lt, 140000 Lt L. T. negrąžino.
Kaltinamuoju aktu K. N. veiksmai A. T., A. T., V. Z., L. T. atžvilgiu buvo įvertinti ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., teisminio nagrinėjimo metu K. N. veiksmai A. T. atžvilgiu prokurorės buvo perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Teismo vertinimu, toks K. N. atliktų veiksmų kvalifikavimas yra teisingas.
Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, vienas iš padarymo būdu yra svetimo turto įgijimas panaudojant apgaulę. Baudžiamosios teisė teorijoje ir teismų praktikoje apgaulė įgyjant svetimą turtą paprastai apibūdinama kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių arba dalinai neteisingų žinių, duomenų arba bet kokios rūšies informacijos apie tam tikras aplinkybes ir faktus, arba tokių žinių nuslėpimas. Apgaunant kaltininkas veikia kito asmens sąmonę, jo psichiką, kas nulemia tokio asmens neteisingą tikrovės suvokimą. Panaudojamos apgaulės tikslas yra suklaidinti turto savininką ar valdytoją, arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui.
Nagrinėjamu atveju, įvertinant K. N. atliktus veiksmus ir padarinius, kilusius K. N. atliktų veiksmų pasekoje, teismas daro išvadą, kad K. N. veikose, atliktų A. T., A. T., V. Z., L. T. atžvilgiu yra visi Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 2 d. aprašyti sudėties požymiai.
Byloje nustatyta, kad K. N. pinigus iš A. T., A. T., V. Z., L. T. gavo kaip paskolas, žadėdamas nukentėjusiesiems jų paskolintus pinigus panaudoti plėtojant ir vystant UAB „Vilniaus deratizacija“ verslą bei žadėdamas šiuos pinigus grąžinti nurodytais terminais. Byloje nustatyta, kad siekiant įtikinti nukentėjusiuosius paskolinti jam pinigų, K. N. nurodinėjo nukentėjusiesiems, kad iš jų pasiskolinti pinigai bus grąžinti nustatytais terminais su palūkanomis, kad pinigai bus panaudoti plėtojant UAB „Vilniaus deratizacija“ verslą.
Vertinant aplinkybes, kuriomis K. N. gavo pinigus iš nukentėjusiųjų bei priežastis, dėl kurių nukentėjusieji sutiko perleisti pinigus K. N., teismas daro išvadą, kad jau pradinėje veikos stadijoje, iki pinigų gavimo iš nukentėjusiųjų, K. N. turėjo tikslą apgauti nukentėjusiuos, apgaulės įtakoje įgyti iš jų pinigus ir gautų pinigų jiems negrąžinti. Šią aplinkybę įrodo byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodančios, dėl kokių priežasčių nukentėjusieji sutiko perduoti skirtingas pinigų sumas K. N..
Byloje nustatyta, kad siekiant įgyti pinigus iš A. T., A. T., V. Z., L. T., K. N. prašė jam paskolinti dideles pinigų sumas, paaiškindamas, kad pinigus panaudos versle ir grąžins nustatytais terminais su palūkanomis. Tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė ir, kad K. N. neturėjo tikslo grąžinti pinigus, įrodo byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad iš nukentėjusiųjų gautas dideles pinigų sumas K. N. išleido savo reikmėms, gautų pinigų versle nepanaudojo, nors ir žadėjo nukentėjusiesiems pinigus panaudoti UAB „Vilniaus deratizacija“ veikloje, gautų pinigų į UAB „Vilniaus deratizaciją apskaitą neįtraukė, pinigų UAB „Vilniaus deratizacija“ veikloje nepanaudojo, pinigų nukentėjusiesiems negrąžino. Tą aplinkybę, kad K. N., dar iki pinigų gavimo iš nukentėjusiųjų turėjo išankstinę tyčią pinigus užvaldyti, įrodo ir tos aplinkybės, kad pinigus iš skirtingų asmenų K. N. skolinosi 2006-2008 metų laikotarpiu, būdamas skolingas vieniems asmenims dideles pinigų sumas ir negalėdamas jų grąžinti, imdavo pinigus iš kitų asmenų, paaiškindamas jiems, kad pinigai naudojami versle. Tuo tarpu, byloje nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų gauti pinigai jokiame versle panaudoti nebuvo, buvo išleisti K. N. asmeninėms reikmėms, kas, savo ruožtu, savaime įrodo, kad gautų pinigų K. N. grąžinti nesiekė ir neturėjo tikslo.
K. N. išankstinę tyčią apgauti nukentėjusiuosius ir tuo pagrindu gauti iš jų pinigus įrodo ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. K. N. nukentėjusiesiems teikiami sutarčių dėl prekybos cementu projektai, vekselių ir raštelių išrašymas, pažadai grąžinti pinigus, teismo vertinimu, yra panaudotos apgaulės dalys, sudarančios apgaulės mechanizmą siekiant įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir gauti jų pinigus. Iš nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų (T.1, 24-33, 78-81 b.l.) matyti, kad šie dokumentai negali būti vertinami kaip sutartys, patvirtinančios K. N. ketinimus tarpininkauti dėl prekybos cementu. Minėti dokumentai yra tik sutarčių projektai ar pasiūlymai dėl sutarčių. Be to, minėtuose dokumentuose yra K. N. parašai kaip UAB „Vilniaus deratizacija“ atstovo, nors, kaip jau nustatyta byloje, iš nukentėjusiųjų gautų pinigų K. N. išleido kaip fizinis asmuo savo reikmėms, neįtraukęs pinigų į UAB „Vilniaus deratizacija“ veiklą. Apklaustas dėl šios aplinkybės K. N. negalėjo teismui paaiškinti kur išleido visus iš nukentėjusiųjų gautus pinigus, taip pat negalėjo teismui pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų išleidimo faktą ar patvirtinančių, kad sutartis dėl cemento prekybos ar pasiruošimas šiai sutarčiai sudaryti buvo realūs.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nukentėjusiesiems perduoti dokumentai K. N. buvo perduoti jiems tikslu įtikinti nukentėjusiuosius, kad pinigai bus pelningai panaudoti UAB „Vilniaus deratizacija“ veikloje ir tikslu gauti nukentėjusiųjų pinigus savo naudojimui. Išankstinės tyčios apgauti nukentėjusiuosius buvimą K. N. veiksmuose įrodo ir paprastųjų vekselių išrašymas UAB „Vilniaus deratizacija“ vardu, kuriuose buvo nurodyta, kad pinigus turi grąžinti K. N. atstovaujama UAB „Vilniaus deratizacija“, nors, kaip jau buvo minėta, šių pinigų K. N. į UAB „Vilniaus deratizacija“ veiklą neįtraukė.
Vertinant K. N. nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktus veiksmus, priežastis dėl kurių nukentėjusieji perdavė K. N. pinigus, būdus ir priemones, kuriuos K. N. panaudojo įtikinėjant nukentėjusiuosius perduoti jam pinigus, darytina išvadą, kad apgaulė, K. N. panaudota nukentėjusiųjų atžvilgiu, buvo esminė priežastis, dėl kurių buvimo nukentėjusieji perdavė pinigus K. N.. Byloje nustatyta, kad pinigus nukentėjusieji K. N. perdavė būdami įtikinti, kad pinigus skolina K. N. tikslu panaudoti pinigus UAB „Vilniaus deratizacija“ versle plėtojant veiklą. Nukentėjusiųjų įtikinėjimui ir jų apsisprendimui perduoti jam pinigus, K. N. panaudojo įtikinėjimus, kad pinigus investuos į UAB „Vilniaus deratizaciją“ plėtojamą verslą, pinigus grąžins su palūkanomis. Savo panaudotos apgaulės sustiprinimui K. N. išrašė paprastuosius vekselius, kuriuos išrašinėjo ar savo, ar UAB „Vilniaus deratizacija“ vardu, rodė ir perdavė nukentėjusiesiems dokumentus, turėjusius patvirtinti jo ketinimus dėl prekybos cementu. Dėl nurodytų priežasčių nukentėjusieji sutiko perduoti pinigus K. N..
Byloje nustatyta, kad K. N. nukentėjusiesiems melagingai nurodytos žinios apie tai, kad jis pinigus panaudos UAB „Vilniaus deratizacija“ veikloje, kad pinigus investuos ir panaudos tarpininkaujant dėl prekybos cementu, buvo esminis elementas, dėl kurio nukentėjusieji sutiko perduoti pinigus K. N..
K. N. iš nukentėjusių gautų bendra pinigų suma taip pat yra savarankiškas įrodymas, patvirtinantis K. N. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Byloje nustatyta, kad K. N. bendrai iš n nukentėjusiųjų gavo 381000 Lt. Akivaizdu, kad tokia pinigų suma negalėjo būti išleista pirminių sutarčių derinimui bei negalėjo būti išleista be išleidimo faktą patvirtinančių dokumentų. Pinigų išleidimas be dokumentų, bei aplinkybė, kad būdamas skolingas vieniems asmenims dideles pinigų sumas, K. N. tuo pačiu pretekstu gaudavo dideles pinigų sumas iš kitų asmenų, savaime taip pat patvirtina K. N. tikslus apgaule gauti kitų asmenų svetimą turtą. Auščiau minėtos aplinkybės patvirtina ir tai, kad K. N. turėjo išakstinę tyčią pinigų negrąžinti, veikė kryptingai, turėdamas tiesiogine tyčia gauti kitų asmenų turtą, panaudojant apgaulę, nulėmusią kitų asmenų veiksmus perduodant jam savo turtą.
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad K. N. grąžino dalį pinigų L. T., buvo panaudotos apgaulės dalis, siekiant įgyti didesnį L. T. pasitikėjimą ir gauti iš jos didesnę pinigų sumą. Aplinkybė, kad K. N. perdavė L. T. automobilį taip pat nepašalina K. N. atsakomybės dėl veiksmų, atlikti L. T. atžvilgiu. Sukčiavimas padaryta įgyjant svetimą turtą apgaule yra baigtas nuo to momento, kuomet kaltininkas gavo svetimą turtą ir įgijo galimybę juo disponuoti. Nagrinėjamoje byloje K. N. sukčiavimas atliktas L. T. atžvilgiu buvo baigtas nuo to momento, kai jis gavo iš L. T. visus pinigus, todėl jo tolimesni veiksmai perduodant L. T. automobilį nepašalina baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo. Be to, byloje nustatyta, kad automobilis „Mitsubishi outlander“, kurį K. N. perdavė L. T., nepriklauso K. N., o priklauso UAB „Vilniaus deratizacija“, kas reiškia, kad K. N. neturi ir neturėjo minėto automobilio nuosavybės teisės ir automobilio perdavimas L. T. negali būti vertinamas kaip pinigų grąžinimas ar nuostolių kompensavimas.
Nustačius, kad K. N., panaudojant apgaulę įgijo didelės vertės A. T., V. Z., L. T. turtą, šie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. K. N. veiksmai apgaule įgyjant A. T. turtą kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Teismo vertinimu, K. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiri nusikaltimai, kadangi šie veiksmai, atlikti skirtingu laiku ir skirtingų asmenų atžvilgiu nebuvo sujungti vieninga tyčia, tokiu būdu, negali būti vertinami kaip pavienis nusikaltimas.
K. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų tikslus ir motyvus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis K. N. tiesiogine tyčia padarė tris sunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą. Sprendžiant kalsimą dėl bausmės K. N., teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytą aplinkybę dėl K. N. sveikatos būklės. Teismui pateikta 2011-12-23 epikrizė Nr. 2011/S13550, kurioje nurodyta K. N. klinikinė diagnozė: pirminė arterinė hipertenzija III, didelės rizikos grupė, sunkiai koreguojama. Hipertenzijos kardiomiopatija su staziniu ŠN. Cukrinis diabetas, II tipas, subkompensacija. Nutukimas II. KŠL: stabili krūtinės angina. Podagra. Podagrinis artritas. Dvylikapiršties žarnos stuomens opa, erozinis lėtinis paūmėjęs gastroduodenitas. Parenkant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo 4-6 metai, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant ar kaltinamojo atžvilgiu turi būti parenkama reali laisvės atėmimo bausmės. Nustatyta, kad nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. N. veikų buvo priimami nuo 2007 metų, tokiu būdu, K. N. veikų tyrimas vyksta nuo 2007 metų. Teismas pažymi, kad ilgas baudžiamosios bylos nagrinėjimo tarpas taip pat turi reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį. Pvz. 2010-01-12 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodyta, kad kolegija pažymi, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo tesisės į įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Tokiu būdu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo sveikatos būklės, bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpius, bei vertinant tą aplinkybę, kad K. N. yra pripažįstamas kaltu už sunkių nusikaltimų padarymą , už kurių padarymą yra numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus bei į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad LR BK 182 str. 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų. Teismo vertinimu, K. N. atžvilgiu visi bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. K. N. atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą.
Nukentėjusysis A. T. pateikė civilinį ieškinį 50000 Lt dydžio, A. T. pateikė civilinį ieškinį 37000 Lt dydžio, L. T. pateikė civilinį ieškinį 140000 Lt dydžio, V. Z. pateikė civilinį ieškinį 205000 Lt, nagrinėjimo metu nurodė, kad atsisako prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų p;priteisimo. Nukentėjusiųjų A. T., L. T. civiliniai ieškiniai įrodyti ir tenkintini. Byloje nustatyta, kad K. N. gavo iš A. T. 50000 Lt, šių pinigų negrąžino. Taip pat nustatyta, kad K. N. gavo iš L. T. 170000 Lt ir šių pinigų negrąžino. Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Byloje nustatyta, kad A. T. perdavė K. N. 21000 Lt, šių pinigų K. N. negrąžino. Dėl ieškinio dalies – 16000 Lt priteisimo A. T. paaiškino, kad tai yra palūkanos už skolą. Šioje dalyje A. T. ieškinys atmestinas. Teismui nėra pateikta jokių faktinių duomenų, patvirtinančių susitarimo dėl palūkanų dydžio tarp K. N. ir A. T. buvimą, taip pat nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo pagrindą. Nesant įformintiems dokumentams teismas neturi pagrindo ir galimybės apskaičiuoti kokio dydžio palūkanos turi būti sumokėtos ir ar egzistavo palūkanų mokėjimo pagrindas. Vertinant V. Z. pateiktą civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į dokumentus, pateiktus į baudžiamąją bylą V. Z. (T.2, 103-105 b.l.). Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str, 43 str., Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. pripažintina, kad V. Z. materialinės pretenzijos K. N. jau yra patenkintos, išduotas vykdomasis raštas dėl 205737,62 Lt išreikalavimo iš K. N. V. Z. naudai. Esant tokioms aplinkybėms civilinis ieškinys teisme neturi būti nagrinėjamas, V. Z. teismui pateiktas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,302 str.str.
nusprendė:
K. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas A. T. atžvilgiu) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti jam baudą 200 MGL (25000 Lt) dydžio, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti baudą 100 MGL (12500 Lt) dydžio, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas V. Z. atžvilgiu) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti jam baudą 200 MGL (25000 Lt) dydžio, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas L. T. atžvilgiu) ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti jam baudą 200 MGL (25000 Lt) dydžio.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skirti baudą 300 MGL (37500 Lt) dydžio, baudą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.
Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš K. N. A. T. naudai 50000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš K. N. A. T. naudai 21000 Lt turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios L. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš K. N. L. T. naudai 140000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.