Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudž. byla Nr. 1A-235-316/2014

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. gruodžio 20 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. balandžio 16 d. 11.45 val. iki 2013 m. balandžio 16 d. 14.30 val., turėdamas tikslą platinti, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinės 12 kameroje, esančioje Mažeikiuose, Gamyklos g. 36, laikė 0,7959 g augalinės kilmės psichotropinių medžiagų, kuriose gryno metamfetamino – 0,0119 g (1,5%) ir gryno sintetinio kanabinoido AM-2201 (1-(5-flourpentyl)-3-(1-naphtoyl) indole) – 0,0048 g (0,6%), kurių dalį pasikėsino neteisėtai platinti S. J. – 2013 m. balandžio 16 d. 14.30 val. būdamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato, esančio Mažeikių m., Gamyklos g. 36, areštinės 12 kameroje, paprašė areštinės postinio R. G. perduoti areštinės 18 kameroje esančiam S. J. arbatos pakelyje paslėptus 0,3674 g augalinės kilmės psichotropinių medžiagų, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes psichotropines medžiagas surado ir paėmė areštinės postinis R. G..

Teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokuroras ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Saulius Kulikauskas prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir pats apeliantas, savo apeliaciniame skunde prašydamas sušvelninti laisvės atėmimo bausmę.

Mažeikių rajono apylinkės teismas, skirdamas T. A. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai ją individualizavo. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, įstatymo ginamas vertybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. T. A. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė 2013 m. balandžio mėnesį, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, būdamas areštinės patalpose. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad T. A. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra įstatymo numatytų pagrindų skirti švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė – nuo dviejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo T. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, lygią sankcijos minimumui. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija neturi pagrindo švelninti bausmės.

Bendrindamas bausmes, Mažeikių rajono apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, prie paskirtos bausmės pridėjo dalį Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas bendrinant bausmes pritaikytas tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio atmesti.