- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 2K-313/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Benediktas Stakauskas, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- P. K., V. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutarties.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant R. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat R. K. atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.
Nukentėjusiosioms P. K. ir V. K. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš R. K. priteista 2000 Lt P. K. advokato paslaugoms apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 26 d., 19.10 val., kelio (duomenys neskelbtini) 5-ajame kilometre Kaišiadorių r., vairuodamas A. K. transporto priemonę – automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių (toliau – KET) 53 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 164 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, KET 2 priedo 1.1 punktą, nurodantį, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, t.y. pamatęs priešpriešiais važiavusį automobilį „Mercedes Benz 190“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamą nukentėjusiosios P. K., savo automobilį nusukinėjo link savo eismo krypties dešiniojo kelio krašto, tačiau nespėjus sugrįžti į kelio dešinįjį kraštą, o P. K. nepasitraukus kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliai susidūrė priekinių dalių kairėmis pusėmis. dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. K., o P. K. ir V. K. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, E. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad teismai kruopščiai ir išsamiai nepatikrino visų byloje gynybos pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į gynybos pateiktus prašymus papildomai ištirti įrodymus, todėl teismas jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.
Visų pirma, dar 2006 m. vasario 1 d. kasatoriaus gynėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai P. K. autoįvykio dieną nebuvo skubiai atlikta operacija, taip pat buvo prašoma apklausti Kaišiadorių ligoninės medikus, suteikusius P. K. medicinos pagalbą, atlikusius jos apžiūrą, apklausti liudytoją V. T., kuri buvo atvykusi į Kaišiadorių r. ligoninę, bendravo su P. K. ir juto nuo jos sklindantį alkoholio kvapą, iškviesti liudytoją ir S. K., kuri iškart po įvykio buvo atvykusi į įvykio vietą ir galėjo patvirtinti automobilių ir šukių išsidėstymą po įvykio. Tačiau šie prašymai buvo atmesti, nors byla į teismą buvo perduota tik 2006 m. balandžio 28 d.
Kasatorius nurodo, kad prieš skiriant eismo įvykio komisijinę ekspertizę buvo pateiktas gynybos prašymas užduoti ekspertams šiuos klausimus: ar įvykio vietos plane – schemoje ir fotonuotraukose užfiksuotas automobilių išsidėstymas sutampa?; ar įvykio vietos plane – schemoje ir fotonuotraukose užfiksuotas automobilių išsidėstymas atitinka ekspertų nustatytą eismo įvykio mechanizmą? Tačiau šie klausimai nebuvo pateikti ne tik ekspertams, bet ir sprendimą priimančiam ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes teismo nutartyje nieko pasisakyta apie šiuos klausimus, nėra nurodyta kodėl šie klausimai nebuvo užduoti, nenurodyti motyvai. Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 209 straipsnio reikalavimai. Kasatorius pabrėžia, kad analogiškas prašymas iškviesti liudytoją V. T. buvo pateiktas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, tačiau ir vėl jis buvo atmestas.
Kasatorius nurodo, kad vienas iš esminių klausimų sprendžiant šią bylą buvo kelio, kuriame įvyko autoįvykis, plotis ir kiekvienos iš juostų plotis iki ištisinės kelio juostas skiriančios linijos. Nukentėjusieji pirmosios instancijos teisme nuolat akcentavo, kad kelio matavimai atlikti iškart po autoįvykio yra netikslūs ir netgi suklastoti. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta net keletas įvykio vietos apžiūrų, surašyta keletas protokolų, sudarytos kelios įvykio vietos schemos. Pirmosios ir antrosios įvykio vietos apžiūrų metu buvo gauti praktiškai identiški kelio matavimų duomenys, tuo tarpu trečioje įvykio vietos apžiūroje gauti visiškai skirtingi kelio matavimo duomenys, turintys esminės reikšmės įvykio mechanizmo nustatymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutarties, kuria atmetė apeliacinį skundą, motyvuose nenurodė, kurios įvykio vietos schemos duomenimis jis rėmėsi ir nesutiko apklausti įvykio vietos apžiūros protokolus surašiusius ir schemas braižiusius pareigūnus.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, konstatavo, kad kelio pločio skirtumai esminės reikšmės įvykio mechanizmui neturėjo. Priešingai, padidinus vienos iš kelio juostų plotį, „pasislenka“ ir ištisinė linija, skirianti skirtingų krypčių eismo juostas. Taip pat kasatorius nurodo, kai teismai nepagrįstai rėmėsi kompleksinės komisijinės teismo eismo įvykio autotechninės-medicininės ekspertizės 2007 m. vasario 28 d. ir 2007 m. vasario 15 d. aktais, nes ji buvo atlikta remiantis specialisto V. M. įvykio vietos matavimais. Kadangi šie matavimai buvo atlikti praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo eismo įvykio, be to, pasikeitus metų laikams, oro ir žemės temperatūrai, tirpstant sniegui ir grunto įšalui, kas galėjo turėti įtakos kelio pločiui, todėl jų patikimumas teismui turėjo sukelti abejonių.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visas ekspertizes, išskyrus paskutiniąją kompleksinę autotechninę-medicininę, atmetė kaip neišsamias ir prieštaraujančias viena kitai. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė L. L. teigė, kad specialistas Z. P. pateikdamas pirmąją išvadą neturėjo papildomų duomenų apie autoįvykį. Todėl norėdami išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kasatorius ir jo gynėjas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prašė atnaujinti įrodymų tyrimą ir iškviesti šiuos liudytojus: specialistą Z. P. bei Kaišiadorių r. PK pareigūnus A. Z. ir L. M., tačiau teismas šį prašymą atmetė. Taigi, kasatoriaus manymu, teismai ne tik pažeidė BPK 7, 10, 21 ir 22 straipsniuose įtvirtintus nešališkumo, rungimosi, įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į gynybą principus.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė dėl 2005 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto, nors juo rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat tik pažymėjo, kad šios ekspertizės išvados praktiškai sutampa su teismo skirtos kompleksinės komisijinės ekspertizės išvadomis, tačiau toks teismo teiginys nėra visiškai tikslus. 2005 m. gruodžio 9 d. ekspertizės išvadose pažymima, kad P. K. taip pat nežymiai kirto kelio ištisinę liniją, skiriančią priešingo eismo juostas, todėl pagal šią išvadą akivaizdu, kad tiek kasatorius, tiek nukentėjusioji P. K. yra kalti dėl įvykusio eismo įvykio.
Taip pat kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi vien tik nukentėjusiųjų P. K. ir V. K. parodymais, tačiau tiek kasatoriaus, tiek kartu su juo važiavusių E. K. ir E. K., bei iškart po eismo įvykio pro įvykio vietą pravažiavusios S. K. parodymus atmetė kaip neatitinkančius objektyviais įrodymais nustatytų konkrečių įvykio aplinkybių, o apeliacinė instancijos teismas šias pirmosios instancijos teismo išvadas atkartojo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios P. K. ir V. K. parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Taip pat teismai nepagrįstai kasatoriaus bei kartu su juo važiavusių liudytojų E. K. ir E. K. parodymus laikė nenuosekliais dėl neesminių skirtumų, susijusių su kelio skiriamosios juostos, buvimu juose, nes esant tokioms oro sąlygoms, kokios buvo autoįvykio metu, natūralu, kad ištisinė juosta nelabai matėsi ir dėl jos kasatoriaus bei kartu su juo važiavusių liudytojų nuomonės išsiskyrė. Kasatorius nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė liudytojos S. K. parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasatorius nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti rungimosi principas, nes ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nemotyvuotai atmetė kasatoriaus gynėjo prašymus. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroras 2006 m. vasario 20 d. motyvuotu nutarimu atmetė gynybos prašymą atlikti papildomus veiksmus, nes aplinkybės, kurias buvo prašoma nustatyti byloje, buvo aiškios. Kaišiadorių ligoninės gydytojas J. G. 2004 m. gruodžio 26 d., 20.45 min. apžiūrėjęs nukentėjusiąją P. K. nustatė, kad ji blaivi. Tai konstatuota Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 47. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. T-A 181/08 (02) taip pat konstatuota, kad P. K. kraujyje, paimtame po autoįvykio 2004 m. gruodžio 26 d., etilo alkoholio nėra. Esant tokiems faktiniams duomenims, prokuroras tinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagą ir pagrįstai atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Pažymėtina, kad kasatorius realizavo savo kaip įtariamojo teisę, numatytą BPK 64 straipsnyje, ir prokuroro nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjo 2006 m. kovo 8 d. nutartimi jo skundas kaip nepagrįstas buvo atmestas.
Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad skiriant komisijinę ekspertizę prokuroras ne tik neįtraukė gynybos pateiktų klausimų, tačiau net nepateikė jų ikiteisminio tyrimo teisėjui, sprendžiančiam ekspertizės skyrimo klausimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kreipdamasis į teismą su prašymu skirti komisijinę teismo autotechninę ekspertizę, prokuroras vykdė BPK 209 straipsnio l dalies reikalavimus ir kartu su pareiškimu pateikė advokatų K. Stungio bei D. Skebo prašymus. Nutartį skirti komisijinę teismo autotechninę ekspertizę 2005 m. birželio 1 d. priėmusi ikiteisminio tyrimo teisėja buvo susipažinusi su visa bylos medžiaga, taip pat ir gynybos pozicija. Todėl kasatorius yra neteisus teigdamas, kad buvo pažeista BPK 209 straipsnyje nustatyta ekspertizės skyrimo tvarką.
Šalies argumentai
Kasatorius taip pat nepagrįstai nurodo, teismai atmetė jo prašymus apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnus A. M. ir L. M. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. posėdyje šį klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų, o prašymo apklausti liudytojais paminėtus asmenis atmetimas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo išsamumui ir visapusiškumui.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasaciniame skunde yra argumentų, kuriais ginčijamos teismų nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas. Kasatorius nurodo, kad priimdamas nuosprendį, o vėliau ir apeliacinę nutartį, teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes rėmėsi tik nukentėjusiųjų P. K. ir V. K. parodymais, atmesdamas kasatoriaus ir kartu važiavusių E. K. ir E. K. parodymus bei liudytojos S. K. parodymus. Be to, kasatoriaus teigimu, teismai tinkamai neįvertino ir kitų reikšmingų įrodymų, tame tarpe ir 2005 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto. Kasatorius pateikia sau palankų minėtų įrodymų vertinimą. Atsiliepime kasatorius nurodo, kad kasatoriaus kasacinio skundo argumentai, susiję su faktų vertinimu, yra analogiški jo apeliacinio skundo argumentams. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir pateikė argumentuotas išvadas, kodėl pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis ginčija ne teisės taikymo klausimus, o atitinkamų procesinių sprendimų pagrįstumą, nors kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį priimtus nuosprendžiu ir nutartis tikrina teisės taikymo aspektu. Be to, kasatoriaus išvardyti argumentai dėl procesinių sprendimų pagrįstumo yra nepagrįsti.
Teismas pagrįstai neapklausė Kaišiadorių ligoninės medikų ir liudytojos V. T., nes po eismo įvykio nuvežus P. Kelpšienę į ligoninę buvo paimtas kraujas ir nustatyta, kad P. K. autoįvykio metu transporto priemonę vairavo blaivi. Todėl prokuroras įvertinęs prašomų atlikti veiksmų tikslingumą, vadovaudamasis BPK 178 straipsniu nusprendė prašomų veiksmų neatlikti. Tuo tarpu kasatorius manydamas, kad prokuroro sprendimas neteisingas, galėjo pagal BPK 178 straipsnio 3 dalį skųsti šį sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu neapklausus specialisto Z. P., o teismo nuosprendyje atmetus kitas specialistų išvadas bei vadovavimasis tik Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės komisijinės ekspertizės 2007 m. vasario 28 d. ir 2007 m. vasario 15 d. aktais pažeidė nuteistojo teises į gynybą. Priešingai, teismas pagrįstai nekvietė specialisto Z. P., nes jis teikdamas savo išvadą nedisponavo vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytais eismo įvykio kilimo priežastims ištirti reikšmingais duomenimis (kelio ašinės linijos dislokacija kelio atžvilgiu). Pažymėtina, kad nuteistojo teisės nebuvo pažeistos, nes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktų procesinių veiksmų pagrindu skirtą kompleksinę komisijinę ekspertizę atlikę ekspertai L. L. ir V. Š. buvo iškviesti ir apklausti, o pats nuteistasis turėjo teisę jiems užduoti klausimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nuosprendyje pagrįstai vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro kompleksinės komisijinės ekspertizės 2007 m. vasario 28 d. ir 2007 m. vasario 15 d. aktais, o įvertinęs 2005 m. balandžio 11 d., 2005 m. gegužės 11 d. ir specialistės O. L. išvadų neišsamumą ir tarpusavio prieštarius, jas atmetė.
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė R. K., E. Kriaučiūno, E. Kazakevičiaus ir S. Kveragienės parodymuose esančius esminius prieštaravimus dėl eismo įvykio kilimo priežasčių ir mechanizmo. Nors liudytojai skirtingai nurodė kelio vidurio linijos buvimą ir R. Kriaučiūno automobilio padėtį šios linijos atžvilgiu iki autoįvykio kilimo, tačiau šie liudytojų parodymai buvo pilnai paneigti LTEC komisijinės-kompleksinės ekspertizės aktais. Kartu teismai pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų P. Kelpšienės ir V. Kelpšaitės parodymais, nes juos visiškai patvirtino byloje esantys duomenys (liudytojo V. Šimonio parodymai, kompleksinės komisijinės eismo įvykio autotechninės-medicininės ekspertizės išvados, ekspertų L. Lazarenko bei V. Šakėno paaiškinimai, teismo medicinos specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, kita bylos medžiaga), kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad nuteistasis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Be to, nuteistojo kasacinio skundo argumentai susiję su įrodymų vertinimu ir nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepime nukentėjusioji teigia, kad kasatoriaus teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 5 dalies pažeidimo yra klaidingi. Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde pateiktų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vadovavosi V. Mitunevičiaus išvada, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl V. Mitunevičiaus 2005 m. gegužės 11 d. specialisto išvados nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas ją atmetė ir ja nesivadovavo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apie neva neteisingai nustatytus kelio duomenis, nurodydamas, kad kompleksinė komisijinė ekspertizė buvo atlikta įvertinus skirtingus kelio matmenis, tačiau pažymėtina, kad kelio matmenys nors ir skiriasi, tačiau esminės reikšmės įvykio mechanizmui neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Romualdo Kriaučiūno kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl R. Kriaučiūno baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį
BK 281 straipsnis baudžiamąją atsakomybę numato vairuotojui, kuris pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo BK 281 straipsnio 1-6 dalyse numatyti padariniai. Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšis tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Byloje nustatyta, kad avarija įvyko kelio Žiežmariai-Kruonis 5-ajame kilometre. Šioje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis buvo 6,13 m. Važiuojamoji dalis paženklinta siaura ištisine juosta. Iš 2005 m. sausio 4 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad eismo juostos Žiežmarių kryptimi plotis posūkio zonoje siekė nuo 3,22 iki 3,5 m., Kruonio kryptimi nuo 2,34 iki 2,98 m. Esant tokiam kelio važiuojamosios dalies pločiui ir abiejų automobilių matmenims neviršijant 2 m pločio (atitinkamai 1,68 m. „Mercedes Benz“ ir 1,72 m. „VW Passat“), du priešpriešiais judantys automobiliai gali laisvai prasilenkti neišvažiuodami iš savo eismo juostos ir nekirsdami kelio vidurio linijos. Pažymėtina, kad eismo įvykio vietoje yra ištisinė skiriamoji linija, skirianti priešingas eismo juostas. Pagal KET ištisinės linijos kirtimas yra draudžiamas. Taigi esamoje situacijoje eismo įvykis įmanomas tik vienam ar keliems eismo dalyviams kertant ištisinę liniją, skiriančia priešingas judėjimo kryptis, t. y. tik pažeidus KET 2 priedo 1.1 punktą, nurodantį, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Visi kiti teismo nuosprendyje nurodyti KET pažeidimai, kaip antai, KET 53 punkto, nurodančio, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 164 punkto, nurodančio, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 171 punkto, nurodančio, kad vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, byloje nustatytomis aplinkybėmis negalėjo sukelti eismo įvykio, jei eismo dalyviai nekerta ištisinės kelio linijos. Šie KET pažeidimai nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, todėl jų nurodymas teismo nuosprendyje yra perteklinis.
2005 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje, taip pat 2005 m. gruodžio 9 d. komisinės autotechninės ekspertizės išvadoje konstatuota, kad kasatoriaus vairuojamas automobilis susidūrimo metu buvo kirtęs ištisinę liniją, ir nors vairuotojas stengėsi sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau manevras dar nebuvo pasibaigęs ir automobilio kairės pusės priekinis ratas buvo dar priešingoje eismo juostoje. 2005 m. gegužės 11 d. Dr. V. Mitunevičiaus specialisto išvadoje padaryta analogiška išvada. Šių išvadų nepaneigia ir 2007 m. vasario 28 d. kompleksinės-komisijinės ekspertizės išvados. Todėl teisėjų kolegija neabejoja, kad kasatorius savo automobiliu buvo kirtęs ištisinę liniją. Nors paskutinės kompleksinės-komisijinės ekspertizės išvadose nėra kategoriškai nurodyta, kad kasatoriaus vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, o teigiama, jog automobilis važiavo prie pat ištisinės linijos, tačiau ekspertas V.Šakėna teisme patikslino, kad R.Kriaučiūno vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Tos pačios išvados darytinos vertinant ir ankstesnių ekspertizių aktų išvadas, taip pat kitus byloje esančius įrodymus (liudytojo M. Šimonio parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai ir prie jų esantys priedai (fotonuotraukos). Iš jų matyti, kad kasatorius buvo kirtęs ištisinę eismo juostą priekiniu kairiuoju ratu. Be to teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje pažymėta, kad kasatorius tarp kitų pažeidimų padarė ir KET 2 priedo 1,1 punkto pažeidimą. Šį pažeidimą kaip esminį kasatoriaus baudžiamamajai atsakomybei konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal R. Kriaučiūno apeliacinį skundą.
Ekspertizių išvadose konstatuota, kad galimai ir kito automobilio, t. y. „Mercedes Benz“ vairuotoja buvo šiek tiek kirtusi ištisinę liniją. Be to, byloje nustatyta, kad „Mercedes Benz“ vairuotoja ir keleiviai nebuvo užsisegę saugos diržų. Tai yra KET 240 punkto pažeidimas, kuris gali įtakoti padarinių sunkumą. Tokia išvada gali būti pagrindu kelti klausimą ir dėl kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė neįtakoja kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės. Ji nešalina kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės, nes bylos medžiaga duoda pakankamo pagrindo teigti, kad jis pažeidė KET 2 priedo 1.1 punktą ir šis kasatoriaus padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių atsiradimo sąlyga. Tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšis. Tą aplinkybę konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinio skundo motyvus. Apeliacinio teismo nutartyje detaliai aptarti įrodymų vertinimo klausimai, pasisakyta dėl ginčijamų teismo motyvų, todėl nėra pagrindo teigti, kad į apeliacinio skundo motyvus neatsakyta.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo motyvų
Didelė kasacinio skundo dalis skirta teismų padarytam įrodymų vertinimui, t. y. liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų vertinimui bei padarytų ekspertizių vertinimui. Kasatorius nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės klausimus. Kasacinė instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir byloje padaryti baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai, įtakoję teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą. Įrodymų vertinimo klausimai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Kasacinės instancijos teismas į posėdį nekviečia ir neapklausia liudytojų, neskiria papildomų ar pakartotinių ekspertizių ir vadovaujasi tais įrodymais, kuriuos vertino žemesni teismai, todėl negali kitaip vertinti įrodymų, negu juos įvertino teismas. Todėl kasatoriaus kasacinio skundo motyvai, liečiantys įrodymų vertinimą, paliekami nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo Romualdo Kriaučiūno kasacinį skundą atmesti.