Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovui advokatui K. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsakovo poziciją šioje byloje, neprieštaravimą dėl tėvystės nustatymo, teismas laiko nustatytu faktą, kad atsakovas A. R. yra nepilnamečio vaiko L. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir ieškovė atleidžiama nuo tolimesnio ieškinio šioje dalyje įrodinėjimo (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, jog vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nepilnamečio vaiko L. J. P. gimimo įraše duomenų apie tėvą nėra, vaiko teisė žinoti savo tėvus yra neatsiejamai susijusi su jo individualybe, duomenys apie vaiko tėvą turi būti žinomi ir įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, tokiu būdu nustačius, jog atsakovas A. R. yra nepilnamečio vaiko L. J. P. tėvas, nepilnamečiui vaikui L. J. P. suteiktina tėvo A. R. pavardė ,,R.“, vaiko L. J. P. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas, akto Nr. (duomenys neskelbtini), papildytinas įrašant duomenis apie tėvą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo posėdyje patikslintu reikalavimu prašo iš atsakovo sūnaus L. J. išlaikymui priteisti po 300,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009).

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 ieškovė buvo vaiko priežiūros atostogose, jai mokėta motinystės pašalpa apie 142,30 Eur (491,33 Lt) (b.l. 18). Ieškovei laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-03-31 buvo mokama socialinė pašalpa po 116,01 Eur (400,57 Lt) mėnesiui (b.l. 7). 2014-02-03 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus sprendimu nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01 ieškovei buvo paskirta 15,06 Eur (52,00 Lt) išmoka vaikui L. J. P. (b.l. 8). Iš byloje pateiktos ieškovės turto ir pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-08-31 matyti, jog ieškovė turi registruotino turto už 15234,01 Eur (52600,00 Lt), tačiau taip pat deklaravo turinti skolinių įsipareigojimų ne mažiau kaip 110000,00 Lt sumai (b.l. 10-13). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jos gaunamas pajamas sudaro Darbo biržos mokama nedarbo draudimo išmoka, našlaitės pensija, mokama, ieškovės dukrai, išmoka sūnaus išlaikymui, iš viso apie 300,00 Eur, ieškovę materialiai paremia tėvai.

Byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas galimai dirba nelegaliai, liudytoja atsakovo sesuo nurodė, jog apie atsakovo pajamas duomenų neturi, kiek uždirba atsakovas, nežino. Tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, jam tinkamai atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nustatytas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė pateikė teismui pajamų – išlaidų lentelę, iš kurios matyti, jog nepilnamečio vaiko L. J. P. išlaikymui vidutiniškai per mėnesį reikalinga 243,28 Eur (840,00 Lt) suma (b.l. 9). Nurodė, jog vaiko sveikatos priežiūrai reikalinga 34,75 Eur (120,00 Lt), išlaidos aprangai sudaro 57,92 Eur (200,00 Lt), lavinimui 34,75 Eur (120,00 Lt), taip pat kitos išlaidos apie 43,44 Eur (150,00 Lt), tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nurodė, jog išlaidos darželiui sudarys apie 72,41 Eur (250,00 Lt), tačiau teismo posėdyje paaiškino, jog vaikus augina ir prižiūri pati, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nepilnametis atsakovės sūnus lanko darželį. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vaikas turi sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių, dėl ko jam būtų reikalingas didesnis išlaikymas, taip pat kasmėnesinės išlaidos vaistams įsigyti. Šiuo metu berniukas yra 5 metų amžiaus, vaiko poreikiai su amžiumi didėja.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra lygi 380,00 Eur. Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje prašo iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300,00 Eur išlaikymą mėnesiui, nurodo, jog vaiko išlaikymui būtina 243,28 Eur suma, tačiau byloje nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovės pateiktus paskaičiavimus, pagrindžiančius ieškovės patiriamas išlaidas. Pastebėtina, jog vien ta aplinkybė, jog ieškovės turtinė padėtis yra sunki, nors ji ir nedirba dėl objektyvių priežasčių, nesudaro pagrindo visos atsakomybės išlaikyti vaiką perkelti atsakovui. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą ir gaunamas pajamas, teismo posėdyje liudytoja A. I., atsakovo sesuo, paaiškino, jog atsakovas turi tik pagrindinį išsilavinimą, duomenų apie atsakovo darbo vietą byloje nėra, tokiu būdu nėra žinoma, ar atsakovas turi nuolatinį pajamų šaltinį ir gali užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir tuo pačiu tenkinti gyvybiškai svarbius savo poreikius, t.y. ar nebus pažeistas proporcingumo principas nustatant vaikui teiktino išlaikymo dydį.

Tokiu būdu teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, tačiau ieškovės turtinė padėtis sunki, o duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra, atsakovas šių duomenų teismui nepateikė, ieškovė taip pat turi pareigą išlaikyti ir nepilnametę dukrą, duomenų, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, byloje nėra, iš atsakovo teismo nutartimi yra priteistas laikinas išlaikymas vaikui, duomenų, jog atsakovas vykdo teismo nutartį byloje nėra, ieškovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio būtinumo nepagrindė, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300,00 Eur tenkintinas iš dalies – iš atsakovo A. R. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismo nuomone, 175,00 Eur išlaikymas yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. P. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo A. R. priteisti sūnui L. J. už 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius po sūnaus gimimo, t.y. per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. vasario mėn. (ieškinio pateikimo dienos) įskaitytinai 6082,02 Eur (21000,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimą. Teismo posėdžio metu ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakė, jei sūnui iš atsakovo bus priteistas išlaikymas po 300,00 Eur/mėn. mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atsakovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog ieškovės atsisakymas nuo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo gali turėti neigiamų pasekmių.

Civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė nuo pat vaiko gimimo, ieškovei išlaikyti vaiką padėjo tėvai. Byloje yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog ieškovei buvo mokamos socialinės pašalpos, išmokos vaikui. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes nepateikė, aplinkybės dėl išlaikymo įsiskolinimo buvimo neginčijo.

Civilinio kodekso 376 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos byloje teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatyme numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas privalo veikti aktyviai, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015)

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsisakė, tačiau su sąlyga, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo bus priteista 300,00 Eur/mėn. suma. Teismo sprendimu priteistina išlaikymo suma sumažinta, be to bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo sūnui neteikė, todėl teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo dienos ir ši vaiko teisė negali būti paneigta (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis). Tokiu būdu pripažintina, jog ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, todėl teismas nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vertina šios bylos kontekste ir dėl jo pagrįstumo pasisako.

Byloje esančiais duomenis nustatyta, jog ieškovė ieškinį teismui pateikė 2014-02-25, ieškinys 2014-02-27 teisėjos rezoliucija priimtas, tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už 30 mėn. – nuo vaiko gimimo dienos (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2014-02-27). Ieškovė ieškinyje prašo priteisti 6082,02 Eur (21000,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėn., įsiskolinimo sumą skaičiuoja nuo 202,73 Eur (700,00 Lt), tačiau prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio nepagrindžia, nenurodo, kaip ir kokiu būdu ši suma apskaičiuota, kokiu būdu nustatė, jog vaiko poreikiams tenkinti buvo reikalinga 202,73 Eur/ mėn. suma.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Taigi teismas vertindamas įrodymus vadovaujasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo taisyklėmis. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo pat vaiko gimimo dienos, ieškovė apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą 6082,02 Eur sumai, nors įrodymų, patvirtinančių reikalavimą nepateikė, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog sūnaus poreikiams tenkinti ieškovė kas mėnesį skyrė po 202,73 Eur sumą, tačiau tai nepaneigia vaiko teisės į išlaikymą, be to atsakovas, kaip nepilnamečio L. J. tėvas turi pareigą išlaikyti sūnų, o įstatymas įtvirtina, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, abu tėvai turi užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo, vystymosi ir kitas sąlygas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra pagrįstas, tačiau įvertinus įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu šalyje buvusį pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį, kuris įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu svyravo nuo 231,70 Eur (800,00 Lt) iki 289,62 Eur (1000,00 Lt) (2007-12-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2012-12-19 Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės turtinę padėtį, ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma mažintina, ieškovei iš atsakovo priteistina 3750,00 Eur suma (125,00 Eur/mėn. * 30 mėn.) (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti tolesnę sūnaus L. J. gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Tarp vaiko tėvų kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatomas vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiu vaiku L. J. rūpinasi ieškovė (vaiko motina), jai padeda tėvai, vaiko seneliai, atsakovas su vaiku matėsi vieną kartą, savo pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdo nuo pat vaiko gimimo. Byloje pateikta BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro išvada, kurioje nurodoma, jog esant gerai sveikatos būklei I. P. gerai atliepia vaikų poreikius, yra motyvuota kurti jaukią ir malonią stresinių situacijų nekeliančią aplinką, šeimoje sudarytos sąlygos vaikams ugdytis. Tokiu būdu įvertinus nustatytas aplinkybes, jog ieškovė pagal galimybę rūpinasi vaiku, jį augina, ieškovei padeda ir tėvai bei socialiniai darbuotojai, byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. P. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai teikiama 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės yra patenkinti, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį byloje, civilinės bylos nagrinėjimo trukmę, bylos dalyką, reiškiamų reikalavimų kiekį, remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis Civilinio proceso kodekso normomis, iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą priteistina 217,00 Eur žyminio mokesčio suma (41,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 63,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, 113,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo) (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 10 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovas pateikė duomenis, jog už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 92,64 Eur išlaidų advokatui. Teismui tenkinus pagrindinius ieškovės ieškinio reikalavimus, laikytina, jog ieškovės ieškinys patenkintas, tokiu būdu šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo 2014-02-27 nutartimi (b.l. 23-24) taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. J. P. yra A. R. sūnus.

Suteikti nepilnamečiui vaikui L. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę ,,R.“.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus L. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3750,00 Eur (trys tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt Eur 00 ct) įsiskolinimą sūnaus L.J. P., išlaikymui.

Paskirti ieškovę I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus L. J. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Panaikinti 2014-02-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,000 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,64 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.