- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-243/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00813-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Svajūnas Knizleris (pran.), Linas Žukauskas
- Nuteistasis
- I. S.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t.y. būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kasininke, pagal 2000-03-01 visiškos materialinės atsakomybės sutartį materialiai atsakinga už įmonės materialines vertybes, turėdama tikslą tyčia pasisavinti jai patikėtą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2013-05-15 iš įmonės seifo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paėmė 80 189,66 Lt, kurių vėliau į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės VšĮ „(duomenys neskelbtini)i“ priklausantį turtą – 80189,66 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: jai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimo arba viešųjų darbų bausmę ilgiausiam terminui.
Nuteistoji I. S. nurodo, kad apygardos teismas, paskirdamas jai laisvės atėmimo bausmę, neįvertino visų galimybių parinkti kitą bausmės rūšį ir netinkamai taikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Teigia, kad teismas nepakankamai įvertino tas aplinkybes, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio dėl nepalankiai susiklosčiusių finansinių aplinkybių, labai sunkios turtinės padėties, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o ne dėl neigiamo požiūrio į įstatymų laikymąsi. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai nenurodė jokių neigiamų jos charakterio savybių bei neišsakė jai jokių priekaištų. Per 24 metų darbo laikotarpį ji nepadarė jokių pažeidimų, savo pareigas atlikdavo sąžiningai bei rūpestingai, jokių priekaištų iš vadovybės pusės jos atžvilgiu nebuvo. Praeityje neteista, nebausta administracine tvarka. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino nuo pat pradžių ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti padarytą veiką, be to, savo noru iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą – pasiūlė darbovietei nurašyti jai priklausantį atlyginimą bei išmoką už atostogas, proceso metu papildomai atlygino dar 900 litų ir toliau stengsis vykdyti savo įsipareigojimus, viso proceso metu siūlė įvairius žalos atlyginimo variantus, nes turi nekilnojamojo turto. Jei ji bus laisvėje, sūnus D. S. padės atlyginti likusią žalos sumą, ji pati stengsis greičiau įsidarbinti ir sumokėti priteistą sumą. Nuteistoji pažymi, kad ji serga nepagydomomis ligomis: žvyneline, sąnarių bei cukrinio diabeto ligomis, šiuo metu yra labai silpnos sveikatos, jai reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra bei intensyvus gydymas.
Apeliantė teigia, kad vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas nulėmė jos siekį daugiau nenusikalsti. Tuo tarpu atskyrimas nuo šeimos ir visuomenės, galimybių įsidarbinti bei tęsti gydymą apribojimas gali ne tik neigiamai paveikti jos socialinius ryšius, bet ir ženkliai pakenkti sveikatai, sukelti nepataisomus padarinius. Nurodo, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas neskiriant jai realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdžio metu nuteistosios I. S. gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajai I. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jos kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir pati nuteistoji I. S..
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nuteistosios I. S. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, baudžiamajame įstatyme numatytas alternatyvias bausmės rūšis.
Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai I. S., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jai teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri, įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę I. S., atsižvelgė į tai, kad nuteistoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pasisavinto turto vertė kelis kartus viršija didelės vertės turto minimalią ribą, tačiau civiliniam ieškovui atlyginta tik maža padarytos žalos dalis. Vertinant nuteistosios I. S. apeliacinio skundo argumentus, jog ji charakterizuojamas teigiamai, nebuvo bausta administracine tvarka ir teista, teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, į šias nurodytas aplinkybes atsižvelgė, todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes nėra pagrindo. Galima sutikti su tuo, kad kai kurios iš tų aplinkybių nuosprendyje aptartos ir įvertintos lakoniškai, tačiau teismo sprendimas paskirti I. S. būtent laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas, o nuosprendyje išdėstyti tokios rūšies bausmės skyrimo motyvai yra pakankami bei įtikinantys.
Apygardos teismas nustatė I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantė skunde nurodo, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl susiklosčiusios beviltiškos materialinės padėties. Tačiau šis nuteistosios teiginys prieštarauja bylos aplinkybėms ir yra paneigtas išnagrinėtais įrodymais. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties – nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, nuteistojo ar šeimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Šioje byloje tokios objektyvios sąlygos, nulėmusios nuteistosios I. S. elgesį, nenustatytos. Tai, kad nuteistoji turi paėmusi paskolas, negali būti laikoma sunkia turtine ar beviltiška padėtimi. Apeliantės skundo argumentas, jog iš kasos paimtus pinigus ji ketino per kelias dienas sugrąžinti, prieštarauja logikai, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. gydytoja G. M. teisme patvirtino, jog svarstė galimybę, jei atiduotų pinigus niekam nepranešti, bet I. S. prašė palaukti, nes pinigų neturėjo. Nuteistosios I. S. paaiškinimai teisme, jog norėjo pasinaudoti iš kasos paimtais pinigais skolai padengti, tačiau pinigus būtų sugrąžinusi kai būtų gavusi paskolą iš kito kreditoriaus, apie pinigų dingimo aplinkybes, taip pat kelią pagrįstų abejonių jų patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad per pusės metų laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo, nuteistoji I. S., deklaruodama, kad turi nekilnojamojo turto ir gali atlyginti padarytą žalą, nesiėmė jokių priemonių, kad atlygintų bent didesnę nei pusę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos dalį.
Apeliantės argumentus, kad turi šeimą, serga nepagydomomis ligomis, šiuo metu yra labai silpnos sveikatos, todėl paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, bus nutraukti jos socialiniai ryšiai ir pradėtas gydymas, o tai atsilieps sveikatai, sukels nepataisomus padarinius, kolegija taip pat atmeta. Apygardos teismas įvertino apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistoji I. S. turi sveikatos problemų. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apygardos teismas, byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių nuteistoji I. S. negalėtų atlikti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad tokių duomenų nepateikta ir su apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nors ir turi reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, tačiau teismas jų nelaiko lemiančiomis švelnesnės bausmės rūšies parinkimui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji I. S., skolindamasi dideles pinigų sumas, turėjo įvertinti riziką, ar galės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai I. S. už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.
Nuteistoji I. S. apeliaciniu skundu prašo, vadovaujantis teisingumo principu, skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kitaip tariant, taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks nuteistosios prašymas negali būti patenkintas.
BK 54 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ar jos asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pirmiau aptartos nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos bei jos asmenybės pavojingumą mažinančios aplinkybės buvo įvertintos skiriant nuteistajai bausmę baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose, jos nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios I. S. apeliacinį skundą atmesti.