Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas R. S. palaikė skundą ir akcentavo jame nurodytas įvykio faktines aplinkybes. Paaiškino, kad, išeidamas iš namų įsidėjo 20 Eur ir 5 Eur banknotus ir ėjo į turgų nusipirkti prekių. Perkant grietinę, pardavėjai padavė 20 Eur banknotą, nes grietinė kainavo 3,90 Eur, o pardavėja grąžą atidavė kaip iš 5 Eur. Jam sukonfliktavus su pardavėja, jis iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą jis nematė kaip policijos pareigūnai tikrino kasą, be to, jie nepatikrino pačios pardavėjos. Nors pardavėja ir paaiškino, kad kasoje nėra 20 Eur banknoto, tačiau pareiškėjo manymu, tie pinigai galėjo būti jos kišenėje. Radus banknotą būtų buvę galima daryti tyrimą pirštų antspaudams tikrinti, o dabar nieko negalima padaryti. Policijos pareigūnams priėmus iš jo pareiškimą, jis išėjo namo, o pareigūnai išvažiavo.

Teismo posėdyje liudytojas G. J. parodė, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis kolegos tarnybiniu pranešimu. Atsižvelgiant į kolegų surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad L. A. veiksmuose nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje požymių, dėl to administracinė teisena buvo nutraukta. Kolegos suskaičiavo kasą, pinigų pertekliaus nebuvo, vaizdo stebėjimo įrašų nėra, teritorija nestebima. Dėl to, svarių įrodymų apkaltinti moteriai nebuvo. Ar įvykio vietoje buvo liudytojų, nurodyti negali, nes nereagavo į įvykio vietą. Pagal teisinį reglamentavimą, pareigūnai turėjo teisę atlikti asmens apžiūrą esant įtarimui.

Teismo posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad gavus pranešimą, jog buvo apgautas pilietis (duomenys neskelbtini) turguje, jie nuvyko į įvyko vietą ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Į įvykį sureagavo greitai – atvažiavo 5 min. bėgyje. Nuvykus pabendravo su pareiškėju ir su pardavėja, kuri paaiškino, jog pareiškėjas senyvo amžiaus, įsivaizduoja, kad padavė 20 Eur, nors padavė 5 Eur banknotą. Policijos pareigūnai su pardavėja patikrino ir perskaičiavo kasoje buvusius pinigus, pinigų pertekliaus nenustatė. Tuomet priėmė iš asmens pareiškimą. Jis pats priėmė pareiškimą, liudytojų neapklausė. Apžiūrėjus turgavietės vietą, kurioje įvyko įvykis, kažko kito nepastebėjo. Šalia šios pardavėjos buvo kita pardavėja, bet ji teigė nieko nemačiusi. Pardavėja, kuri galimai netinkamai atidavė grąžą, yra toje vietoje dirbusios įmonės direktorė. Pas pačią pardavėją jokių kitų dalykų nebuvo, buvo apžiūrėta pati kasa, vieta po prekystaliu ir po kasa ir nieko nebuvo rasta, piniginės prie savęs pardavėja neturėjo. Kasoje buvo įvairių kupiūrų ir 20 Eur ir kitų. Pačią įvykio vietą jie apžiūrėjo atidžiai ir nieko nerado.

Teismo posėdyje liudytojas D. V. įvykio dieną dirbo su kolega R.. Atvyko į iškvietimą (duomenys neskelbtini) turgelyje, kadangi pareiškėjas kvietė policijos pareigūnus, nes padavė vienokią sumą pinigų, o grąžą gavo kitokią. Pabendravo su viena puse, su kita, kolega priėmė pareiškimą ir viskas. Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, kokius konkrečiai veiksmus atliko įvykio vietoje, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. S. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnio pagrindu teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Tai reiškia, kad pareigūnai turi nustatyti visas teisiškai reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes, siekdami nustatyti ar padaryta įstatymų uždrausta veika. Tik tuo atveju, jei išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, gali būti atsisakoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o pradėtąją teiseną nutraukti. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad norint pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal konkretų straipsnį būtina surinkti duomenis, galinčius pavirtinti šio administracinio nusižengimo pagrindo egzistavimą. Iš bylos duomenų bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjo R. S. parodymų matyti, kad jis teigia, jog 2025 m. sausio 10 d. turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), iš pardavėjos L. A. pirko grietinę, kuri kainavo 3,90 Eur ir padavė pardavėjai 20 Eur, o grąžą gavo kaip iš 5 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, kartu su pardavėja perskaičiavo kasą (skundo priedas Nr. 4), pinigų perteklius, pliusas nebuvo nustatytas. Teismo posėdžio metu, apklausti liudytojais pareigūnai R. G. ir D. V., paaiškino, kad teritorija nėra stebima vaizdo kameromis, liudytojų, kurie galėtų duoti reikšmingų bylai duomenų, nebuvo, o asmens krata nebuvo daryta, nes nebuvo tam pagrindo. Be to, patikrinus tiek pačią kasą, tiek viską šalia jos ir po ja, nieko nebuvo rasta. Atsižvelgiant į šiuos surinktus duomenis Institucijos nutarimu administracinė teisena L. A. atžvilgiu buvo nutraukta, nes jos veiksmuose akivaizdžių sukčiavimo (turto pasisavinimo apgaule) požymių nenustatyta.

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, yra pagrindas daryti išvadą, jog sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, nėra pagrįstas, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos gali būti priimamas, kai yra akivaizdu, jog nėra jokio nusižengimo požymių, t. y. nėra nusižengimo dalyko, objektyviosios pusės požymių arba nėra subjekto – asmuo negali atsakyti pagal administracinių nusižengimų kodeksą dėl vienų ar kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pagrindas pradėti teiseną buvo – buvo pareiškimas, jog galimai įvykdytas smulkus sukčiavimas neteisingai atiduodant grąžą už prekę, be to, aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, jog pats įvykis buvo realus, t. y. iš tiesų asmuo pirko prekę, padavė popierinę kupiūrą, jam buvo atiduodama grąža, tik kilo ginčas dėl to, ar grąža atiduota tinkamai ar ne, be to, kilo ginčas dėl to – kokios vertės piniginę kupiūrą pareiškėjas pateikė atsiskaitydamas. Todėl tam, kad būtų išaiškintos visos šios aplinkybės, teisena turėjo būti pradėta.

Nutraukta teisena gali būti, tik jei yra įvykdyti visi ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, ėmėsi visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, tačiau, išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog buvo laikytasi šių reikalavimų, t. y., kad pareigūnai, tirdami galimą pažeidimą, ėmėsi visų įmanomų veiksmų ir išnaudojo visas procesines galimybes. ANK 593 straipsnis nustato Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šiame straipsnyje numatyta, kad pareigūnai gali: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog ,atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, t. . šie procesiniai veiksmai turi būti atliekami laikantis baudžiamojo proceso įstatyme numatytų taisyklių ir procedūrų.

Nagrinėjamu atveju nei vienas šiame straipsnyje nurodytas veiksmas nebuvo atliktas. Nors teigiama, jog buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, tačiau joks tai patvirtinantis dokumentas nebuvo surašytas, rašytiniai paaiškinimai iš asmenų nebuvo paimti, pardavėjai nebuvo užduoti klausimai, ar ji neturi prie savęs popierinių kupiūrų, kiek pinigų ir kokiomis kupiūromis turėjo su savimi atvykusi į darbą ir pan., kasoje esančios piniginės kupiūros išsamiai nebuvo apžiūrėtos ir aprašytos, biologiniai pėdsakai nuo jų nebuvo paimti ir tirti. Pažymėtina, jog nutarimą priėmęs pareigūnas savarankiškai neatliko jokio procesinio veiksmo, vadovavosi vien tarnybiniu pranešimu, kuriame matyti, kad pateikta pardavėjos versija, jog pareiškėjas padavė 5 eurų kupiūrą ir ta aplinkybė, jog perskaičiavus kasą, pinigų pertekliaus nenustatyta. Tačiau pardavėja gali būti suinteresuota išvengti atsakomybės, be to, pareiškėjo pateikta kupiūra iki kol atvyko pareigūnai, galėjo būti padėta kitur. Todėl šios aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad nebuvo administracinio nusižengimo požymių. Tik atlikus išsamią įvykio vietos apžiūrą, atlikus kitus veiksmus, sugretinus tų veiksmų rezultate gautus duomenis būtų buvę galima daryti pagrįstas išvadas dėl nusižengimo sudėties požymių buvimo/nebuvimo.

Visa tai patvirtina, jog galimą nusižengimą tiriantys pareigūnai neišsamiai atliko tyrimą, neišnaudojo visų jiems suteiktų galimybių išsiaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes, todėl ir išvados dėl nusižengimo sudėties nebuvimo yra nepagrįstos. Dėl šių aplinkybių sprendimas nepradėti (atsiliepime teigiama „nutraukti“) teiseną yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Nors administracinis tyrimas nebuvo išsamus ir priimtas nutarimas nėra pagrįstas, tačiau nagrinėjamu atveju, visos galimybės surinkti bet kokius objektyvius duomenis jau yra prarastos dėl praėjusio laiko tarpo, todėl tikėtis, jog byloje gali būti nustatyta tiesa, pašalinti prieštaravimai tarp pareiškėjo ir jį galimai apgavusios pardavėjos paaiškinimų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018 ir kt.), skundžiamą Institucijos nutarimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

R. S. skundo netenkinti.

Palikti Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.