- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 2YT-3557-490/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02908-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. T. paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 20 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 20/23729, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame buvusiais daiktais.
Pareiškime nurodė, kad 2014 mėtų balandžio 20 d. mirė jos sutuoktinis L. T., kuris testamento nepaliko. Po sutuoktinio laidotuvių pareiškėja turėjo daug rūpesčių ir nežinojo apie tai, kad dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą reikia kreiptis į notarų biurą per trijų mėnesių laikotarpį. Dėl savo amžiaus ir teisinių žinių stokos pareiškėja dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė, manė, kad jai pasilikus ir toliau gyventi santuokos metu 1992 m. spalio 13 d. įgytame ir jos vardu įregistruotame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini), viskas susitvarkys savaime ir, kad nieko papildomai daryti nereikės. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame bute, naudojosi visais jame likusiais baldais ir kitais namų apyvokos daiktais kaip savo. Butą išlaikė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai priėmė sutuoktinio palikimą pradėdama jo dalį turto valdyti ir taip aktyviais veiksmais išreiškė savo, kaip įpėdinės valią, liudijančią jos sutikimą įgyti visas teises į sutuoktinio palikimą pagal įstatymą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja 2017 m. spalio mėnesį nutarė butą parduoti ir įsigyti kitą 1 kambario butą pirmame aukšte. Pradėjus tvarkyti sandoriui atlikti būtinus dokumentus, paaiškėjo, kad ji nieko daryti negali, nes 1/2 dalis minėto buto jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė jos mirusiam sutuoktiniui L. T., o pareiškėja laiku nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų ir turto nepaveldėjo. Į buvusio sutuoktinio turtą daugiau niekas nepretenduoja. Mirusio L. T. dukra J. Ž. (T) įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškia (b. l. 1–3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Ž. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodydama, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (b. l. 20).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2014 m. balandžio 20 d. (b. l. 8). Pareiškėja su L. T. susituokė 1970 m. lapkričio 6 d. (b. l. 7). Pareiškėja A. T. deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Suinteresuotas asmuo J. Ž. (T) yra pareiškėjos ir mirusio L. T. dukra (b. l. 9, 10, 11). Pareiškėjos vardu įregistruotas santuokoje su L. T. įgytas nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13). Pareiškėja po sutuoktinio L. T. mirties ir toliau valdė jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, mokėjo už butą mokesčius (b. l. 15). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2017 m. lapkričio 29 d. išduotu liudijimu apie palikimo nepriėmimą, po L. T., mirusio 2014 m. balandžio 20 d., mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 14). Remiantis VĮ Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų L. T. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 19). Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties, ji ir toliau naudojasi su L. T. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, moka mokesčius už buto paslaugas, t. y. disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio L. T. mirties, pradėdama turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo J. Ž. prieštaravimų pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, nepareiškė.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja A. T. po sutuoktinio L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 20 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 20 d., mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti L. T. turtą, priėmė pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini)
Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,69 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2014 m. balandžio 20 d., mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 20/23729, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.