Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-956-853/2020 pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui P. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. S. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 317,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo 8 123,50 Eur dydžio sumos išlaikymo įsiskolinimą ieškovės S. N. naudai (nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.); 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės S. N. ieškinį atsakovui P. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo, atsisakyta priimti.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių, tai yra dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

4. Teismas vertino, kad buvo nesilaikyta tai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovės ieškinį priimti atsisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Skunde dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties ieškovė (apeliantė) S. N. prašo: 1) skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį bei skubiai tenkinti prašymą priteisti iš atsakovo P. J. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį po 303,50 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos šioje civilinėje byloje, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 2) pridėti prie bylos naujai teikiamus rašytinius įrodymus.

6. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma apie privalomąją mediaciją, tačiau su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi neišsprendus vaiko laikino išlaikymo klausimo, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių instituto, iš esmės laikantis formalių procesinių reikalavimų, yra pažeistas vienas iš pagrindiniu šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Ieškovė pažymėjo, kad šeimos teisinių santykių bylose teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kol bus priimtas sprendimas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš vieno tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

7. Ieškovė akcentavo, kad teismas, keldamas formalius reikalavimus mediacijai, ir neišspręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei ieškinio priėmimo klausimų, iš esmės atsakovą atleidžia nuo prievolės išlaikyti vaiką, nors įstatymu atsakovui įtvirtinta asmeninė pareiga užtikrinti vaiko bent minimalius gyvybinius ir buitinius, ugdymo poreikius.

8. Ieškovė nurodė, kad šeimoje patiria didžiulį psichologinį ir fizinį smurtą iš atsakovo pusės, tad ieškovei atsakovą pakvietus į mediaciją, šeimoje tikrai nebus išvengta psichologinio smurto, todėl įbaugintai moteriai gali nebeužtekti psichologinių jėgų atlaikyti įtampą, bauginimus ir gąsdinimus bei tinkamai ginti nepilnamečio vaiko interesus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kadangi buvo nesilaikyta įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnis, kurio 1 punkte numatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

12. Privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu, ginčo šalys turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti bendrą prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius, gavę šio straipsnio 3 dalyje nurodytą ginčo šalies prašymą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo gavimo dienos išsiunčia kitai ginčo šaliai pranešimą apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė ieškinį ginčo teisena, kylantį iš šeimos santykių.

14. Nustatyta, kad kartu su ieškiniu teismui nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo. Ieškovė atskirajame skunde patvirtino, kad jai yra žinoma apie privalomąją mediaciją, tačiau akcentavo, kad ji patiria didžiulį psichologinį ir fizinį smurtą iš atsakovo pusės, kurio nebus išvengta, atsakovą pakvietus į mediaciją.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Mediacijos įstatymo 15 straipsnyje yra reglamentuota mediacijos vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys ir mediatorius gali susitarti dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos, nurodydamos pasirinktą taisyklių rinkinį arba bendru sutarimu nustatydamos atskiras mediacijos taisykles. Jeigu ginčo šalys ir mediatorius nesusitaria dėl mediacijos pobūdžio ir tvarkos ar ginčo šalių susitarime nenustatyti konkretūs mediatoriaus veiksmai, mediatorius konkrečius veiksmus turi atlikti tinkamai, atsižvelgdamas į ginčo aplinkybes, įskaitant galimą ginčo šalių jėgų disbalansą, ginčo šalių pageidavimus ir poreikį greitai išspręsti ginčą, ir vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mediaciją (Mediacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas įstatymų normas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo nesilaikyta ginčams, kylantiems iš šeimos santykių, įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti pagrįstai.

17. Minėtos Mediacijos įstatymo normos patvirtina, kad įstatyme yra numatytos galimybės, sprendžiant šeimos bylose kylančius ginčus, užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į galimą jėgų disbalansą mediacijos procese ir imtis atitinkamų priemonių.

18. Ieškovė atskirajame skunde akcentavo, kad neišsprendus vaiko laikino išlaikymo klausimo, t. y. nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių instituto, iš esmės laikantis formalių procesinių reikalavimų, yra pažeistas vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas. Pažymėjo, kad šeimos teisinių santykių bylose teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kol bus priimtas sprendimas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti iš vieno tėvo laikiną išlaikymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Šiuo atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas pranešti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigą. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įstatyme yra numatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones (taip pat ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui) iki ieškinio teismui pareiškimo dienos; šiomis įstatymo normomis ieškovė turi galimybę pasinaudoti.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir priėmė teisingą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.