Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-11-26 · Administracinė byla Nr. I1-4722-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-26Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
I1-4722-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01156-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4722-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01156-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. K.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-8) nurodė ir ankstesnio teismo posėdžio metu paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad 5 lokaliniame sektoriuje buvo 2 gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno po 24 nuteistuosius, todėl gyvenamosios patalpos plotas buvo per mažas tokiam skaičiui nuteistųjų. Taip pat teigė, kad sanitariniame mazge nebuvo tinkamo skaičiaus unitazų ir praustuvų, jų techninė būklė buvo prasta, nebuvo kilimėlių ar medinių grotelių, ko pasėkoje jis paslydo ir susižalojo galvą. Taip pat teigė, kad nebuvo įrengtų atskirų patalpų rūkymui, be to, nerūkantys asmenys buvo laikomi tose pačiose patalpose su rūkančiais, kurie gyvenamosiose patalpose rūkė. Pareiškėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovo Marijampolės PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Marijampolės PN. Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų. Darė išvadą, kad teisės normoje įtvirtinta minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Nurodė, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjas galėjo laisvai judėti po visą lokalinį sektorių. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atėmimo bausmę, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai, atliekama jo techninė priežiūra. Pareiškėjas susižalojo ne dėl Marijampolės PN kaltės. Mano, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis jautė emocinę depresiją ar dvasinius išgyvenimus, yra nepagrįsti. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 8 būrio gyvenamosiose patalpose gyveno po 24 nuteistuosius. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 8 būrio gyvenamoji patalpa Nr. 1 yra 76,95 kv. m (b. l. 14), joje gyveno iki 24 nuteistųjų, tai yra vienam nuteistajam teko 3,20 kv. m gyvenamosios patalpos, be to 8 būrio gyvenamoji patalpa Nr. 2 yra 76,20 kv. m (b. l. 14), joje gyveno iki 24 nuteistųjų, tai yra vienam nuteistajam teko 3,17 kv. m gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Marijampolės PN gyvenamosiose patalpose vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Dėl praustuvių ir unitazų kiekio.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neproporcingai mažai buvo įrengta praustuvių ir unitazų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pagal šių taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgą kiekvienam būriui ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numatė, kad praustuvė ir unitazas arba pisuaras įrengiami 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, neatliko nuobaudų kamerų tipo patalpose. Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis 8 būrio gyvenamosiose patalpose gyveno iki 48 nuteistųjų. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad 8 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 4 praustuvės, 3 unitazai ir 1 pisuaras. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjas kartu su kitais 47 nuteistaisiais 8 būryje, naudojosi 4 praustuvėmis ir 3 unitazais su 1 pisuaru (48 / 4 = 12 ir 48 / 4 = 12), iš ko matyti, kad viena praustuve naudojosi iki dvylikos nuteistųjų ir vienu unitazu ar pisuaru naudojosi iki dvylikos nuteistųjų. Teismas įvertinęs būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir būrio nuteistųjų skaičių, sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko minėtose normose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl sanitarinio mazgo būklės.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 8 būrio sanitarinis mazgas buvo netinkamos techninės būklės.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 8 būrio sanitarinis mazgas yra tvarkingas, remontuojamas pagal poreikį. Pažymėjo, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl sanitarinio mazgo netinkamos techninės būklės atmestini kaip neįrodyti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl rūkymo gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuteistieji gyvenamojoje rūko patalpoje, nes vieta rūkymui nėra įrengta, o nuo 17 valandos išeiti į kiemą neturi galimybės, nes būna užrakinti.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos namų administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys joje būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 15 d. Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus patikrinimo akto Nr. (4.21 15.4.8) PA-7992 (b. l. 42-44) matyti, kad Marijampolės PN jokių pažeidimų, susijusių su rūkymu gyvenamosiose patalpose, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra rūkantis asmuo, o jo teisės pažeidžiamos tuo, kad pataisos įstaigoje nėra įrengtos vietos rūkyti. Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr.V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo įrengti rūkymo patalpas bendrabučio tipo patalpose (būriuose), be to, rūkymas nelaikytinas viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Byloje nėra ginčo, kad Marijampolės PN įrengta vieta rūkymui (lauke), kuria pareiškėjas galėjo naudotis. Be to, atsakovės atstovas savo atsiliepime nurodė, jog bendrabučio tipo patalpose bausmę atliekantys nuteistieji po lokalinio sektoriaus patalpas, taip pat ir lauke esantį kiemą, galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro. Be to, pareiškėjas nenurodė kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu rūkymo vieta pasinaudoti kuriuo nors kitu laiku. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo ir nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Dėl galvos traumos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, nesant kilimėlio ar medinių grotelių, jis paslydo ir tualete patyrė galvos traumą.

Iš 2020 m. gegužės 13 d. pažymos dėl nuteistojo V. K. sveikatos būklės matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į slaugytoją, teikdamas, kad pargriuvo tualete ir susižalojo galvą (b. l. 45). Iš 2018 m. rugsėjo 23 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad pareiškėjas Marijampolės PN patyrė galvos traumą – 10 cm muštinę žaizdą (b. l. 46).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 8 būrio sanitarinis mazgas yra tvarkingas ir atitinka visus teisės aktų reikalavimus, todėl nėra Marijampolės PN kaltės dėl pareiškėjo patirtos traumos. Iš byloje esančio 2018 m. lapkričio 15 d. Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus patikrinimo akto Nr. (4.21 15.4.8) PA-7992 (b. l. 42-44) matyti, kad Marijampolės PN jokių pažeidimų susijusių su sanitariniu mazgu nenustatyta, be to Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakyme Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ nenumatyta prausyklas ir tualetus aprūpinti kilimėliais ar medinėmis grotelėmis, tai yra pareiškėjo teiginys, kad Marijampolės PN privalėjo užtikrinti prausyklas ir tualetus kilimėliais ar medinėmis grotelėmis neatitinka tikrovės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Marijampolės PN kaltės jam patyrus galvos traumą atmetami.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė