- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2-2240-772/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01438-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- N. K., A. B., D. R., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui P. B. ir suinteresuotam asmeniui: N. K., neatvykus suinteresuotiems asmenims: A. B., D. R., A. B. ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: N. K., D. R., A. B., A. B. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionės žmonos J. D. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusias 1/2 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šių daiktų dalis valdyti. Pareiškėjas po žmonos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtų nekilnojamųjų daiktų dalis, mokėjo mokesčius, naudojosi jomis, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas nurodė, kad su buvusia sutuoktine J. D. B. įsigijo nekilnojamuosius daiktus, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurie yra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale jo vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėti nekilnojamieji daiktai yra įregistruoti jo vardu, tačiau velionei žmonai taip pat priklausė po 1/2 šių daiktų dalį. Kadangi po žmonos mirties laiku nesikreipė į notarą, todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į atsiradusį palikimą. Be to nurodė, kad nė vienas iš suinteresuotų asmenų po motinos mirties kartu su juo negyveno ir neišreiškė valios priimti atsiradusį palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti. Teismo posėdyje N. K. papildomai parodė, kad ji nėra padavusi notarei pareiškimo dėl motinos palikimo priėmimo ir į jį nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo D. R. dar iki teismo posėdžio pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti (b.l.47).
Apie teismo posėdį tinkamai yra pranešta suinteresuotam asmeniui A. B., tačiau savo nuomonės dėl pareiškėjo pareiškimo ir palikimo priėmimo ar atskiro pareiškimo jis iki teismo posėdžio nepateikė.
Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau jokių neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių įrodymų jis nepateikė. Be to šis suinteresuotas asmuo ir anksčiau nepateikė teismui jokių, jo neatvykimo ir į parengiamąjį teismo posėdį pateisinančių įrodymų, dėl to byla šiame posėdyje nagrinėtina, remiantis CPK 246 str. nuostata, kad nedalyvavimas teismo posėdyje dėl ligos, nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 443 str. 1, 5 d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo ŠAVMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas buvo turto palikėjos J. D. B. sutuoktinis, o santuoką jie įregistravo (duomenys neskelbtini) (b.l.9). Iš pateikto teismui mirties liudijimo nuorašo seka, kad J. D. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų darytina išvada, kad visi nurodyti nekilnojamieji daiktai buvo bendroji jungtinė pareiškėjo ir velionės sutuoktinės nuosavybė, tai yra po 1/2 dalį šių daiktų priklausė tiek pareiškėjui, tiek ir velionei J. D. B., nors šie daiktai viešame registre yra įregistruoti pareiškėjo vardu (b.l.5-7) bei įsigyti skirtingu laiku (SŠK 21 str. 1 ir 3 d., CK 3.87 str. 1 d., CK 3.117 str. 1d.). Po žmonos mirties pareiškėjas priėmė palikėjos turto dalis, faktiškai pradėjęs jas valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi jomis kaip savo turtu (b.l. 11). Kadangi visi suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimo dėl pareiškėjo pareiškimo (CPK 443 str. 7d.), dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas P. B. priėmė žmonos J. D. B. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi velionę žmoną J. D. B. pergyvenęs pareiškėjas P. B. į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, todėl laikytina, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Todėl remiantis paminėtu tuo pačiu pareiškėjui P. B. prailgintinas ir praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), jo mirusios velionės žmonos J. D. B. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjui P. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas P. B. po žmonos J. D. B. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (CK 5.13 str.), priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į pareiškėjo vardu atsiradusi palikimą pretenzijų neturi ir suinteresuoti asmenys (b.l. 24, 47).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionės žmonos J. D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, pradėdamas jas faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas P. B. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Atnaujinti pareiškėjui P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymu nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės žmonos J. D. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.