- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-444-366/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- S. U.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) pirmininko S. U. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. PK VTS tyrėjas A. B. 2013-03-25 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Bendrijos pirmininko S. U. pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą bankroto administratoriaus L. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro G. K. 2013-04-15 nutarimu pareiškėjo S. U. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo atmestas, tyrėjo 2013-03-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paliktas galioti.
Nesutikdamas su 2013-04-15 prokuroro nutarimu nepradėti ikiteisminio tyrimo, S. U. 2013-04-24 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutartimi S. U. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, jog prokuroro 2013-04-15 nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti tyrėjo 2013-03-25 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo yra teisėtas ir pagrįstas. Tarp pareiškėjo S. U., atstovaujančio Bendriją, ir veikos padarymu kaltinamų buto pirkėjo J. Č. bei IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus L. P. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne taikant baudžiamosios teisės normas. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog parduodamas butą, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius L. P. nuslėpė esmines aplinkybes apie susidariusią skolą ir, bendrininkaudamas su buto pirkėju J. Č., apgaule išvengė turtinės prievoles ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
Šalies argumentai
Skundu S. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutartį bei tyrėjo 2013-03-25 ir prokuroro 2013-04-15 nutarimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta dėl procesinių teisės normų pažeidimo – netinkamo duomenų vertinimo, netinkamo veikos kvalifikavimo ir rėmimosi neobjektyviais duomenis, todėl yra naikintina. Nurodo, kad teismas neišanalizavęs pateiktų dokumentų, kuriuos pateikė Bendrija ir kuriuos turėjo išsireikalauti prokuroras ir teismas, daro nepagrįstas išvadas apie tai, jog parduodamas butą bankroto administratorius L. P. nenuslėpė esminių aplinkybių apie susidariusią skolą. Pažymi, kad prokurorui pateikta medžiaga patvirtino akivaizdžius sukčiavimo požymius, t. y. tiek pardavėjas L. P., tiek pirkėjas J. Č., sudarydami buto pirkimo – pardavimo sutartį, žinodami apie esamą įsiskolinimą Bendrijai, šio klausimo neišsprendė ir to nenurodė sutartyje. Kadangi bankroto administratorius suvokė, kad apgauna Bendriją, padėdamas pirkėjui išvengti turtinės prievolės, jo veikoje yra aiškūs BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Pasak pareiškėjo, bankroto administratoriaus veiksmai, parduodant butą ir gautus pinigus paskirstant kreditoriams bei nustatant bankroto administratoriaus atlyginimą, kuris yra kelis kartus didesnis už susidariusį įsiskolinimą Bendrijai, taip pat iš dalies yra neteisėti, nes bankroto administratorius gavo užmokestį už atliktus veiksmus, tačiau savo funkcijų ir pareigos ginti kreditorių teises ir interesus neįvykdė, t. y. neišsprendė susidariusio ginčo tarp kreditorių. Pareiškėjo teigimu, nei tyrėjas, nei prokuroras pagal jo pareiškimą neatliko jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų, visiškai neišnagrinėjo pateikto skundo ir jo priedų, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 3 str. 1 d. nuostatas.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs pareiškėjo S. U. skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-02 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK normų reikalavimų. Pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. U. pateiktą pareiškimą atsisakyta pagrįstai.
Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir prokuroro bei tyrėjo nutarimuose išdėstyti išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. Priešingai skundo teiginiams, S. U. pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos iš esmės, išsamiai atsakant į pagrindinius argumentus, padarytos išvados pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, skunde Panevėžio apygardos teismui iš esmės pakartoja tuos pačius motyvus ir dėsto tas pačias aplinkybes. Tačiau vien pareiškėjo subjektyvus manymas, jog galbūt buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Atkreipiamas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisų varžymas, todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, 2010-04-27 nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, Bendrija į kreditorių sąrašą neįtraukta. Panevėžio apygardos teismas 210-05-28 nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, tenkinti kreditorių reikalavimus. Panevėžio apygardos teismo 2011-09-09 nutartimi nutarta į kreditorių sąrašą įtraukti Bendriją su 879 Lt reikalavimu, kadangi įmonės savininkės skolos, tame tarpe ir skola Bendrijai, tenkinamos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje. Panevėžio apygardos teismas 2012-12-03 nutartimi padidino Bendrijos reikalavimą iki 2869,26 Lt. Bankroto procedūros metu IĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei jos savininkė A. A. administratoriui perdavė įkeistą bankui butą, kuris parduotas už 54 000 Lt, taip pat buvo išieškota 172,53 Lt skola, ji parduota už 10 Lt, parduotas kasos aparatas už 308 Lt, už turto nuomą gauta 200 Lt. Iš viso bankroto proceso metu sukaupta 54 968 Lt lėšų. Administravimo išlaidoms apmokėti panaudota 10 959,39 Lt, įkaito turėtojui sumokėta 43 662,37 Lt, iš dalies tenkinti antros eilės kreditorių reikalavimai. Taigi įmonės turto pardavimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimas buvo vykdomi griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 33-36 straipsniuose numatytos tvarkos. Bankroto procedūros metu Bendrija jokių pretenzijų dėl kreditorinio reikalavimo, jo patenkinimo eilės, tvarkos ar dėl bankroto administratoriaus veiksmų, nepareiškė, todėl vien tai, jog Bendrijos kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas, nėra pagrindo teigti, kad bankroto administratorius veikė nusikalstamai. Kadangi kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, o šių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eilė yra imperatyviai reglamentuota minėto įstatymo 34-35 straipsniuose, bankroto administratorius parduodamas jam perduotą turtą neturėjo įstatyminio pagrindo, pažeisdamas imperatyviai reglamentuotą kreditorių reikalavimų eiliškumą, tenkinti išimtinai tik Bendrijos reikalavimą.
Taigi šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodoma situacija yra civilinės, o ne baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Kadangi pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisės buvo ginamos civiliniame procese, kurio metu nebuvo nustatyti jokie nusikalstamų veikų požymiai, iš naujo nagrinėti tas pačias aplinkybes baudžiamajame procese nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Pažymėtina, jog Bendrija bankroto procedūros metu turėjo galimybę įgyvendinti teisę apskųsti bankroto administratoriaus veiksmus tiek parduodant jam perduotą turtą, tiek ir patenkinant kreditorių reikalavimus bei nustatant administravimo išlaidas, tame tarpe ir bankroto administratoriaus atlyginimą. Bankroto administratoriaus atsakomybė yra numatyta Įmonių bankroto įstatyme. Taipogi šio įstatymo 11 str. 10 d. numato, jog bankroto administratoriaus veiklą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 minėtos teisės normos nuostatos vykdymą pavedė Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos. Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (patvirtintos 2012 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-299) 23 punkte numatyti administratoriaus veiklos patikrinimo pagrindai (23.2. p. – turint informacijos, gavus Departamente asmenų pareiškimą, prašymą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų). Taigi Bendrija nesutikdama su bankroto administratoriaus veikla turėjo teisę apginti savo galimai pažeistus interesus ne tik civilinio proceso tvarka, bet ir kitais teisės aktų numatytais būdais.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas S. U. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis nepradėtas pagrįstai ir motyvuotai. Naikinti skundžiamą teismo nutartį S. U. skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
(duomenys neskelbtini) pirmininko S. U. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.