- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- A6.-1250-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01351-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neskirti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. M.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), vadovė L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.
Šiais savo veiksmais L. M. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjo – VMI įgaliotasis atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 51). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina VMI atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną L. M. atžvilgiu, nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra VMI skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos 2022 m. lapkričio 29 d. duomenimis, Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro 50136,03 Eur, iš kurių Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įsiskolinimas 49167,87 Eur, paskaičiuoti delspinigiai – 832,90 Eur, bendras PVM įsiskolinimas 50 000,77 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 135,26 Eur (išsami nepriemokų susidarymo detalizacija pareiškime).
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. M. paaiškino, kad visiškai pripažįsta savo kaltę. Pagalvojo, kad VMI palauks, ir sumokėjo kitoms įmonėms. Atsiskaitė su kitais kreditoriais, nes būtų sustojęs verslas. Būtų buvęs bankrotas įmonei. Tai uždara grandinė. Jei su jais neatsiskaito, tai ir bendrovė negali atsiskaityti. Pareiškime viskas nurodyta teisingai, VMI nurodoma skola buvo, tačiau šiai dienai bendrovė jau viską yra sumokėjusi biudžetui. Anksčiau neteko susidurti su tokia situacija, negalvojo, kad čia taip griežtai viskas. Vadovauja įmonei dar tik porą metų. Dirba už minimumą – gauna 680 Eur atlyginimą. Labai gailisi dėl nusižengimo, prašo skirti įspėjimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) vyko piniginių lėšų judėjimas. Sąskaitos išrašo duomenimis, vien 2022 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais atlikta ne mažiau kaip 15 operacijų, kurių metų įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims pervesta ne mažiau kaip 45 000 Eur, nors tuo pačiu laikotarpiu Bendrovės įsiskolinimas biudžetui padidėjo nuo 5 761,99 Eur iki 27 153,21 Eur. VMI pareiškimo teikimo dienai įsiskolinimas biudžetui jau buvo padidėjęs iki 50 136,03 Eur.
Pažymėtina, kad lygiagrečiai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., VMI gavo UAB „(duomenys neskelbtini) “ prašymą išdėstyti 27217,69 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. Pateikdama prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, Bendrovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie įsiskolinimą. Iš Bendrovės veiksmų išeina, kad nagrinėjamu laikotarpiu ji neturėjo pakankamai lėšų padengti visą savo įsiskolinimą VMI.
Tokiu būdu nekyla abejonių, kad Bendrovė iš tiesų nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais ir esant tokiai situacijai jai buvo kilusi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta pareiga laikytis aukščiau minėto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kuris buvo pažeistas atliekant mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams. Įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant to, kad mokėjimai žemesniems kreditoriams yra motyvuojami siekiu išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais.
Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio nuostatas už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.
L. M., kaip Bendrovės vadovė, neužtikrindama, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).
L. M. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą ji pripažįsta ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendrovė iki bylos nagrinėjimo visiškai atsiskaitė su kreditore VMI, padengdama visą mokestinį įsiskolinimą ir tokiu būdu pašalindama nusižengimu padarytą žalą, kas taip pat vertintina kaip pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į L. M. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ji nėra bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su bendrovės vadovo pareigų vykdymu, nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėja VMI prašė Bendrovės vadovui skirti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, teismas tam pagrindo nemato. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ne dėl piktybiško mokestinių prievolių ignoravimo, o stengiantis užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir dėl įstatymų nežinojimo. Nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma ir tikrai operatyviai pašalintas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog vien dalyvavimas procese padarė L. M. poveikį, todėl yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jai nuobaudos neskirti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. M. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nuobaudos neskirti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.