- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eAS-700-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08989-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Registrų centras
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21RE-456(AG-368/04-2023) (toliau – ir Sprendimas); 2) išnagrinėti bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą iš esmės ir šį skundą atmesti; 3) iš pareiškėjos R. P. priteisti AB ,,Vilniaus paukštyno“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bendrovė nurodė, kad skundžiamą LAGK Sprendimą pirmą kartą gavo 2023 m. spalio 10 d. kartu su kitais dokumentais prie valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo. Bendrovė paaiškino, kad skundas pateikiamas nepraleidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojant jį nuo sužinojimo apie skundžiamo LAGK Sprendimo priėmimą. Bendrovė prašė skundo padavimo terminą atnaujinti, jei teismas pripažintų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas. Bendrovė pažymėjo, kad nebuvo įtraukta į LAGK bylos nagrinėjimą ir negavo jokios informacijos apie skundžiamo LAGK Sprendimo priėmimą, nors jis turi tiesioginę įtaką jos teisėms ir pareigoms, kaip nurodyta skunde.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi AB „Vilniaus paukštynas“ skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės skundžiamu LAGK Sprendimu nuspręsta R. P. skundą patenkinti iš dalies – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT) vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SK-5517-(14.48.111E.) (toliau – ir NŽT sprendimas) dėl žemės sklypo nustatytų kadastro duomenų pakeitimo. Teismas nustatė, kad minėtų NŽT sprendimu buvo pakeisti būtent R. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Teismas konstatavo, kad nei panaikintu NŽT sprendimu, nei LAGK sprendimu AB „Vilniaus paukštynas“ nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jai nebuvo pritaikytos poveikio priemonės.
Teismas priėjo išvadą, kad Bendrovė nesusiejo skundo reikalavimo su savo tiesiogiai pažeistomis individualiomis subjektinėmis teisėmis ar su konkrečiu jos atžvilgiu priimtu administraciniu sprendimu – ji prašo panaikinti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą dėl kitų asmenų, t. y. R. P. ir NŽT.
Apibendrindamas teismas sprendė, kad Bendrovė siekė inicijuoti administracinį ginčą dėl sprendimų, kuriais jai nebuvo taikytos poveikio priemonės, jos atžvilgiu joks konkretus administracinis sprendimas nebuvo priimtas, nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Skundžiamas LAGK sprendimas ir NŽT sprendimas, kurį administracinių ginčų komisija panaikino, nesukelia Bendrovei teisinių pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamas LAGK sprendimas ir NŽT sprendimas, kurį administracinių ginčų komisija panaikino, Bendrovei nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, teismas priėjo prie išvados, kad skundas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.
Konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, be to, įvertinęs, jog skundžiamas LAGK Sprendimas jau įsiteisėjęs, teismas Bendrovės prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, o skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
III.
AB ,,Vilniaus paukštynas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Bendrovė nurodo, kad tiesiogiai sieja savo subjektinių individualių teisių pažeidimą su skundo reikalavimu. Bendrovės teikto skundo reikalavimas – panaikinti LAGK Sprendimą, kuriuo panaikintas NŽT sprendimas, išnagrinėti bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą iš esmės ir šį skundą atmesti. Bendrovė pažymi, kad NŽT sprendimu buvo pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenys, kuriais nustatyta, jog Žemės sklypas patenka į Bendrovės pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (vištos, broileriai), su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) ribas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (ūkinės veiklos apribojimai). NŽT sprendimas buvo priimtas (pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys) ne NŽT iniciatyva ar pareiškėjos R. P. prašymu, bet pagal Bendrovės prašymą. NŽT sprendimu nustatyta sanitarinė apsaugos zona (SAZ), kuri buvo įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), leidžia Bendrovei fermų paskirties pastatuose, esančiuose žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini), tęsti 1964 – 1976 metais pradėtą ir nepertraukiamai vykdomą paukštininkystės veiklą. Visi dokumentai, patvirtinantys taršos šaltinio – paukštidžių kompleksų atsiradimo momentą, ūkinės veiklos apimtis ir nepertraukiamumą pateikti NŽT Vilniaus rajono skyriui, kurių pagrindu buvo priimtas NŽT sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovė pabrėžia, kad pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas tuo atveju, jeigu SAZ neįregistruojama NTR iki 2025 m. sausio 1 d., ūkinė veikla, dėl kurios SAZ turi būti nustatyta, negalės būti vykdoma. SAZ įregistravimas NTR yra būtina sąlyga Vilniaus paukštynui tęsti veiklą.
Bendrovė akcentuoja, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme inicijuota 11 administracinių bylų (bylų Nr. eI3-2262-595/2023, eI3-2559-979/2023, eI3-2558-561/2023, eI3-3106-561/2023, eI3-3451-809/2023, eI3-3449-595/2023, eI3-3447-595/2023, eI3-3475-809/2023, eI3-3473-595/2023, eI3-3581-595/2023, eI3-3853-561/2023), kuriose nagrinėjamas ir vertinamas analogiškų NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Šiose bylose ginčijamais NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimais į žemės sklypų kadastro duomenis įrašyti identiški duomenys, nurodantys, kad žemės sklypai yra Vilniaus paukštyno SAZ ribose, kuriose taikomos tos pačios specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Iš esmės tai yra teisės ir faktų požiūriu vienarūšės individualios administracinės bylos. Šiose bylose atsakovas yra NŽT, o Bendrovė dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. LAGK neįtraukė Bendrovės į bylos nagrinėjimą analogiškoje teisinėje situacijoje. Tokiu būdu yra pažeistos Bendrovės teisės ir teisėti interesai, nes LAGK byla buvo išnagrinėta Bendrovei nedalyvaujant, o LAGK Sprendimas, kuriuo panaikintas NŽT sprendimas, gali turėti labai dideles ir skausmingas pasekmes Bendrovės veiklai.
Bendrovė taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog LAGK Sprendimas įsiteisėjo, nėra kliūtis teismui atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti ginčą pagal pareiškėjos R. P. skundą dėl NŽT sprendimo teisėtumo įvertinimo.
Bendrovė negali inicijuoti atskiro proceso dėl panaikinto NŽT sprendimo pripažinimo teisėtu ir pagrįstu, šis vertinimas turi būti atliktas būtent šioje byloje pagal Bendrovės skundą dėl LAGK sprendimo panaikinimo. Tik bylą dėl NŽT sprendimo teisėtumo iš esmės išnagrinėjus teisme, gali būti pašalintas procesinis pažeidimas, kai Bendrovė nebuvo įtraukta į LAGK bylos nagrinėjimą, nors LAGK Sprendimas turi tiesioginę neigiamą įtaką Bendrovės teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Bendrovės skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi administracinį ginčą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 21RE-456(AG-368/04-2023) iš dalies tenkino pareiškėjos R. P. skundą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SK-5517-(14.48.111E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama Sprendimą, nustatė, kad AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių priimti administracinį sprendimą dėl žemės sklypų, patenkančių į sanitarinę apsaugos zoną, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadastro duomenų pakeitimo procedūros organizavimo. NŽT sprendimu, kuris panaikintas minėtu Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimu, patvirtino pareiškėjai R. P. priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – „Pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos (TV skyrius, pirmas skirsnis)“.
Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalimis laikomi: pareiškėjas (skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu bylos šalies prašymu arba administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, iniciatyva pastarojo rezoliucija.
IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).
Taigi teisė apskųsti administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą yra teisės į teisminę gynybą sudėtinė dalis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teisė kreiptis į teismą inter alia (be kita ko) suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra pažymėta, kad nei Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas, nei ABTĮ nenumato galimybės ikiteisminiame nagrinėjime nedalyvavusiam asmeniui paduoti skundą dėl įsiteisėjusio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo.
Taip aiškinant IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalį suinteresuoto asmens teisė apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą teismui, t. y. teisė kreiptis į teismą, priklausytų tik nuo administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, procesinio sprendimo įtraukti (neįtraukti) asmenį į bylos nagrinėjamą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kuris, be kita ko, pagal skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktą teisės aiškinimą negalėtų būti teisminės kontrolės dalyku. Toks formalus minėtų procesinių normų aiškinimas neatitinka tinkamo teisinio proceso reikalavimo. Nors teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, tačiau tik teismas sprendžia, ar asmens manymu jo pažeista teisė gali būti ginama teismine tvarka, ar asmuo, įgyvendindamas teisminės gynybos teisę, laikėsi procesinių normų reikalavimų.
Todėl, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, turėjo įvertinti, ar Bendrovė pagal ikiteismine tvarka išnagrinėto administracinio ginčo dalyką privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjamą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tik po to spręsti dėl jos teisės apskųsti LAGK Sprendimą.
NŽT sprendimu, kuris buvo minėto administracinio ginčo ikiteisminio nagrinėjimo dalykas, buvo pakeisti Žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio pareiškėjai R. P., kadastro duomenys dėl SAZ aplink stacionarų taršos šaltinį (Bendrovei priklausančius pastatus, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai) ir dėl šioje SAZ taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Pagal LAGK Sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstytą pareiškėjos R. P. skundo pagrindą, akivaizdu, jog bylos sprendimas gali turėti įtakos Bendrovės teisėms ar pareigoms. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju, iniciatyva Bendrovė privalėjo būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
Nustačius, jog Bendrovė pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, privalėjo būti įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jos teisė apskųsti LAGK Sprendimą negali būti ribojama remiantis tuo, jog Bendrovė formaliai nebuvo bylos šalimi. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Bendrovės skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė.
Kaip jau buvo minėta, administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos (ABTĮ 28 str. 1 d., IAGNTĮ 22 str. 1 d.). Procesinės teisės normos aiškiai nustato, jog termino paduoti teismui skundą dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo eigos pradžia yra administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo diena.
Bendrovė skundą pirmosios instancijos teismui dėl LAGK Sprendimo padavė 2023 m. spalio 18 d., t. y. praleidusi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje ir IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.
Bendrovė skunde nurodė, kad nebuvo įtraukta į administracinių ginčų komisijoje nagrinėtos bylos procesą, o skundžiamą LAGK Sprendimą gavo tik 2023 m. spalio 10 d., todėl, Bendrovės nuomone, skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas.
ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Teisėjų kolegijos nuomone, Bendrovės nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, jeigu nebus pateikta įrodymų paneigiančių Bendrovės nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindžia skundo padavimo termino praleidimo priežastis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o Bendrovės skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.