- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-149-106-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- A. Z. K.
- Nuteistasis
- P. I.
- Advokatai
- Petras Macenis, Svetlana Baracevičienė
- Kategorijos
Pranešėja R. Valentinienė. Teisėjas E.Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A–149-106/2008Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1.1, 2.1.7.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nuosprendis
2008 m. liepos 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-21 nuosprendžio, kuriuo P. I. (P. I.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nuteistas 4 MGL dydžio (520 Lt) bauda.
Priteista iš P. I. 2000 Lt neturtinės žalos ir 944 Lt bylinėjimosi išlaidų A.Z. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. I. nuteistas už tai, kad jis 2007-01-27, apie 11 val., Sodininkų bendrijos „Minija“ ataskaitinio susirinkimo metu, vykusio Verslo ir technologijos kolegijos aktų salėje, esančioje Bijūnų 10, Klaipėdos mieste, dalyvaujant 118 sodininkų bendrijos narių, paskleidė apie sodininkų bendrijos pirmininką A.Z. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino bei pažemino kitų bendrijos narių akyse bei pakirto pasitikėjimą juo, teigdamas, kad A.Z. K. nurašė 900 litų skolą už suvartotą elektros energiją R. M., sodo sklypo Nr. 894 savininkei; kad jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą; kad jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti. Nurodo, kad jis nukentėjusiojo neapšmeižė. Apylinkės teismas ignoravo jo prašymą pateikti ataskaitinio įgaliotinio susirinkimo protokolą su įgaliotinių sąrašu ir parašais, tačiau teismas priėmė tik A.Z. K. draugų parodymus, todėl mano, kad tai buvo kerštas dėl jo kritikos per susirinkimą sodų bendrijos „Minija“ pirmininkui A.Z. K.. Teigia, kad apylinkės teismas nepatikrino nukentėjusiojo išrinkimo pirmininku teisėtumo. Taip pat jis raštu ir žodžiu prašė A.Z. K. pateikti kai kuriuos finansinius dokumentus ir atskaitomybės kopijas, tačiau jų negavo. Teismas nereikalavo R. M. skolos padengimo dokumentų, nes apmokėjimo data turi lemiamą reikšmę – ar po jo pareiškimo susirinkime, o susirinkimo protokolą galima perrašyti, suklastoti. Teigia, kad jo pasakyti žodžiai susirinkime buvo iškreipti. Apeliantas susirinkime reikalavo įvesti tvarką bendrovės finansuose. Taip pat susirinkime buvo kalbama apie rinkliavas ir kur panaudojami iš rinkliavų surinkti pinigai, o ne apie kyšius. Taip pat kalbėjo apie antenas įrengusias organizacijas, kurios turi mokėti nuomos mokestį už ant vandentiekio bokšto pastatytas antenas. Apeliantas nurodo, kad tokios sutartys sudarytos jau po jo pasisakymo minėtame susirinkime, o ankstesni atsiskaitymai yra prokuratūros reikalas.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis ir jo atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė tokius P. I. susirinkime išsakytus teiginius: „A.Z. K. nurašė 900 litų skolą už suvartotą elektros energiją R. M., sodo sklypo Nr. 894 savininkei“; kad „jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą“; kad „jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų“ ir pripažino, kad jais P. I. paskleidė apie sodininkų bendrijos pirmininką A.Z. K. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį paniekino bei pažemino kitų bendrijos narių akyse bei pakirto pasitikėjimą juo. Apeliacinės instancijos teismas tokią apylinkės teismo išvadą laiko nepagrįsta.
Kaip matosi iš baudžiamosios bylos, P. I. pasisakė sodininkų bendrijos „Minija“ ataskaitinio susirinkimo, vykusio 2007 m. sausio 27 d., metu. Iš šio susirinkimo protokolo išrašo bei protokolo (apelianto pateiktas kolegijos posėdžio metu) bei skelbimų sodininkams (b. l. 4) matyti, kad susirinkimo metu buvo svarstomos valdybos pirmininko bei revizijos komisijos ataskaitos, taip pat kitų metų sodininkų bendrijos „Minija“ sąmata.
Apeliantas teigia, kad jis susirinkimo metu uždavė klausimus pirmininkui A.Z. K., o ne konstatavo tam tikrus faktus.
Šiuo apelianto teiginiu nėra pagrindo netikėti.
Apelianto parodymus patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. P., G. S., R. J., J.B. K., kurios parodė, kad P. I. susirinkime klausė pirmininko A. Z. K. dėl bendrijos lėšų panaudojimo, prašė raštiškų ataskaitų (b. l. 121-125).
Byloje yra P. I. 2007-01-29 rašytas „Užklausimas“ bei 2007-04-19 rašytas raštas sodų bendrijos „Minija“ pirmininkui A.Z. K., iš kurių matyti, kad P. I. ir po susirinkimo prašė raštu pateikti atsakymus dėl R. M. skolos už elektros energiją, nes apie tai nepaminėta jokioje ataskaitoje, dėl antenų ant vandentiekio bokšto atskiriems sodo bendrijos nariams, taip pat dėl kitų klausimų.
Nuosprendyje minimų liudytojų parodymai, kuriais grindžiama apelianto kaltė, nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojai M. R. ir A. Š. tik iš dalies patvirtino privataus kaltintojo A.Z. K. parodymus. Jie parodė, kad P. I. per susirinkimą kaltino pirmininką A.Z. K., tačiau jie nenurodė, kaip pasireiškė tie kaltinimai. M. R. parodė, kad susirinkimo metu P. I. primininką įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, prašė įvairių įrodymų, žadėjo nuversti A.Z. K.. Ji protokolavo susirinkimo eigą, todėl viską užrašė protokole (b. l. 70). Tačiau tokių P. I. frazių ir išsireiškimų, kuriuos nurodė M. R., jos pačios surašytame susirinkimo protokole nėra. Liudytojas A. Š. parodė, kad jis pirmininkavo susirinkimui ir P. I. susirinkimo metu teigė, kad A.Z. K. ima kyšius, buvo kalba apie R. M. nurašytą skolą (b. l. 71), tačiau, kaip matosi iš susirinkimo protokolo, jame nenurodyta, kad P. I. susirinkime būtų teigęs, kad A. Z. K. ima kyšius. Teiginys, kad A. Z. K. ima po 100 Lt už kiekvieną parduodamą sklypą pats savaime nėra teiginys apie kyšius. Liudytojas R. G., kurio parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, parodė, kad A.Z. K. buvo apšmeižtas susirinkimo metu, tačiau detaliau nieko nepaaiškino, tik parodė, kad sodininkų bendrijos pirmininkas jam nemoka jokių pinigų už parduotus ar perkamus sklypus, o žmonės yra siunčiami pas pirmininką tam, kad praneštų, kokie yra sklypų įsiskolinimai, be to sodininkai turi sumokėti stojamąjį 200 Lt mokestį. (b. l. 70). Nuteistasis parodė, kad jis domėjosi dėl šio mokesčio apskaitymo bendrijoje. Liudytoja R. K. dėl šmeižimo jokių parodymų nedavė, paaiškino, kad ji yra sodininkų bendrijos „Minija“ buhalterė, todėl P. I. nuolat jai skambinėja telefonu, reikalauja paaiškinti, kur išleidžiami bendrijos pinigai, kodėl nurašyta R. M. skola. R. M. savo skolą padengė pati, jokios lengvatos jai nebuvo taikomos. (b. l. 70). Liudytoja R. M. parodė, kad ji buvo skolinga už sunaudotą elektros energiją, jai buvo siuntinėjami raštai dėl skolos, tačiau šią skolą sumokėjo pati (b. l. 70). Kolegijos posėdyje apklausta liudytoja B. D., teigusi, kad P. I. apšmeižė A. Z. K., taip pat davė prieštaringus parodymus. Ši parodė, kad P. I. susirinkime teigė, jog A. Z. K. ima kyšius, nors, kaip jau buvo minėta, susirinkimo protokole tokie jo žodžiai nėra užfiksuoti, ši liudytoja negirdėjo, kad P. I. būtų ką nors kalbėjęs apie M. skolas už elektrą ar gaunamas lėšas už antenų pastatymą, nors neginčijamai nustatyta, kad P. I. kalbėjo ir apie tai.
Pirmosios instancijos teismas, kaip vienu iš P. I. kaltės įrodymu rėmėsi privataus kaltintojo pateiktu 2007 m. sausio 27 d. sodininkų bendrijos „Minija“ ataskaitinio susirinkimo protokolo išrašu, kuriame užfiksuoti P. I. žodžiai, pasakyti šiame susirinkime. Tačiau kaip matosi iš šio protokolo išrašo bei viso protokolo kopijos ( b. l. 135-136), susirinkimo eiga buvo fiksuojama labai lakoniškai, susirinkime kalbėjusių asmenų, taip pat ir P. I., pasisakymai užfiksuoti labai trumpai, tik keliais sakiniais, ne pirmuoju asmeniu, o tik pateikiant protokolą rašiusios liudytojos M. R. bei susirinkimo pirmininko, pasirašiusio šį protokolą, subjektyvią pasisakymų interpretaciją. Todėl iš protokolo negalima daryti kategoriškos išvados, kad P. I. pasisakymas buvo ne klausimai dėl bendrijos finansinės veiklos, o žinių skleidimas.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme ( priimtas 2003-12-18, Nr. 1X-1934), 22 straipsnyje, apibrėžiančiame bendrijos nario teises ir pareigas, be kitų teisių, išvardintų šiame straipsnyje, nurodyta, kad bendrijos narys turi teisę reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimas bei priežiūra atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus, turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir gauti visą bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą, reikalauti atlyginti nuostolius ir t.t. To paties įstatymo 18 str., nustatančiame bendrijos valdymo organo kompetenciją ir atsakomybę, 7 p. nustatyta, kad bendrijos valdymo organas teikia bendrijos nariui reikalingą informaciją.
Akivaizdu, sodininkų bendrijos narys turi teisę užduoti klausimus bendrijos pirmininkui, jį kritikuoti, o pirmininko pareiga pateikti atsakymus į pateiktus klausimus.
Iš bylos matyti, kad pirmininko A.Z. K. veikla kelia įtarimus apeliantui, nes, jo nuomone, nėra teikiama raštiška ataskaita dėl R. M. skolos už sunaudotą elektros energiją, dėl vandentiekio bokšto nuomos, taip pat dėl pirmininko imamų mokesčių. Nuteistasis, būdamas nepatenkintas sodininkų bendrijos „Minija“ pirmininko veikla, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo (b. l. 57-59).
Teisiamojo posėdžio metu P. I. parodė, kad „A.Z. K. yra nurašęs M. skolą už elektrą. ... M. pati sakė savo draugėms, kad jai pirmininkas nurašė skolą. Mes visi, kurie gyvename sode, mokame nario mokestį po 100 Lt. Pinigai eina per kasą į bendriją. A.Z. K. man nenori rodyti finansinės ūkinės veiklos. Aš norėčiau paties A.Z. K. paklausti, kur eina pinigai“ (b. l. 69).
Iš sodininkų bendrijos „Minija“ 2007-02-15 rašto Nr. 7 matyti, kad R. M. jau po susirinkimo buvo pranešta sumokėti 996,93 Lt skolą iki 2007 m. kovo 3 d. Tai reiškia, kad susirinkimo metu R. M. skola nebuvo padengta, nors dėl įsiskolinimo jai raštas buvo rašomas dar 2005-03-03 (b. l. 19, 20 ). Atitinkamai darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai domėjosi R. M. skola, nes jis nežinojo, ar iš tikrųjų R. M. „nurašyta“ skola yra įforminta sodininkų bendrijos oficialiuose dokumentuose. Analogiškai P. I. dėsto savo abejones ir dėl vandentiekio bokšto nuomos tam tikroms bendrovėms, nes jis nežino, ar už nuomą sodininkų bendrija gauna pajamas.
Apelianto P. I. teiginiai dėl R. M. skolos negali būti vertinami kaip informacijos paskelbimas, nes tai tėra jo asmeninė nuomonė, kurią jis ją išgirdo iš kitų sodininkų. Nuteistasis nurodė savo nuomonės šaltinius (kiti sodininkai), todėl akivaizdu, kad, norėdamas patikrinti šiuos šaltinius, jis reikalavo iš bendrijos pirmininko tikslios finansinės ataskaitos. P. I. įsitikinimu, iš šios ataskaitos jis tikėjosi sužinoti, kokiu būdu yra padengta ši skola, ar R. M. skolą padengė savo asmeninėmis lėšomis, ar skola buvo „nurašyta“ bendrijos lėšomis.
Apylinkės teismo nurodyti P. I. žodžiai, kad „jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą“, kad „jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų“, taip pat negali būti laikomi tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu BK 154 str. prasme. Byloje neginčijamai nustatyta, kad vienas iš sodininkų bendrijos gaunamų pajamų šaltinių yra vienkartinis 200 Lt stojamasis nario mokestis. Apeliantas parodė, kad šiuo metu yra 200 Lt mokestis ir jis kalbėjo apie šį mokestį, nes jis anksčiau yra mokėjęs tą patį mokestį, kuris tuo metu buvo 100 Lt. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad apeliantas kalba apie tą patį oficialų nario mokestį. Tokia išvada darytina dėl to, kad apeliantas reikalavo bendrijos pirmininko tikslios raštiškos finansinės atskaitomybės, nes priešingu atveju, jeigu tai būtų pirmininko gaunami neoficialūs pinigai (kitaip - juodoji buhalterija arba asmeniškai mokami pinigai pirmininkui), tai tokių pinigų nei gavimo, nei panaudojimo ataskaitoje nebūtų galima pamatyti.
Analogiškai apeliantas susirinkimo metu kalbėjo ir dėl vandentiekio bokšto nuomos. Byloje yra įrodymai, kad ant sodininkų bendrijos teritorijoje esančio vandentiekio bokšto yra pastatyti telekomunikacijų bendrovių įrenginiai ( b. l. 8 - 17) ir priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kad ant šio bokšto būtų pastatytos kitokios paskirties sodininkų bendrijos nariams priklausančios antenos. Todėl neabejotinai P. I. susirinkimo metu kalbėjo būtent apie atsiskaitymus su antenas eksploatuojančiomis bendrovėmis. Apeliantas pagrįstai abejojo, ar sodininkų bendrija, kurios narys jis yra, yra išnuomojusi vandentiekio bokštą ir už jį gauna oficialias pajamas ir siekė iš pirmininko gauti jį dominančius atsakymus. Apelianto nuomone, sodininkų bendrija nėra sudariusi jokių nuomos sutarčių, todėl sodininkų bendrija negauna už tai jokių teisėtų pajamų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad P. I. tyčia skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Net ir esant neabejotiniems įrodymams, kad Sodininkų bendrijos metinio ataskaitinio susirinkimo metu P. I. išdėstė, kad „A.Z. K. nurašė 900 litų skolą už suvartotą elektros energiją R. M., sodo sklypo Nr. 894 savininkei“; kad „jis ima po 100 litų atlygį už kiekvieną parduotą sodo sklypą“; kad „jis ima atlygį iš sodininkų, kuriems leidžia pasistatyti antenas ant vandentiekio bokštų“, negali būti vertinami kaip tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, nes šie teiginiai, paimti iš konteksto, be papildomų komentarų ir paaiškinimų, yra neinformatyvūs, iš jų negalima daryti kokių nors išvadų ir aplinkybė, kad kai kurie susirinkime dalyvavę asmenys bei pats A. Z. K. suprato, kad P. I. kalba apie A. Z. K. nesąžiningumą bei imamus kyšius, neduoda pagrindo teisti P. I. už šmeižimą. Akivaizdu, kad P. I. siekė išsiaiškinti bei patikrinti jam žinomas aplinkybes, turimą asmeninę informaciją. Išdėstydamas savo nuomonę, apeliantas reikalavo iš sodininkų bendrijos pirmininko atsakymų į jam rūpimus klausimus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos klausimus apeliantas kėlė būtent ataskaitinio susirinkimo metu ir bendrijos pirmininkas privalėjo ir galėjo atsakyti į užduotus klausimus, tuo pačiu išsklaidydamas bet kokias abejones dėl neteisingo P. I. žodžių interpretavimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vadinasi, sprendžiant konfliktą, kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimą ir teisės skleisti informaciją, būtina vadovautis proporcingumo ir šių teisių pusiausvyros principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali būti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus 2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama, o laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą.
Nukentėjusysis yra sodininkų bendrijos pirmininkas, susirinkime buvo svarstomas bendrijos, o tuo pačiu ir jo paties darbas, finansinė ir darbo ataskaita, todėl išreikšta kritika ir nuomonė dėl jo darbo, kurią išdėstė P. I., negali būti vertinama kaip šmeižimas.
Šmeižimas, nusikalstama veika numatyta BK 154 straipsnyje, yra tyčinis nusikaltimas, kai kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet turi suprasti, kad jos neatitinka tikrovės.
Pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika turinti BK 154 str. 1 d. požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kadangi P. I. išteisinamas, iš jo negali būti priteisiamos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos (BPK 105-106 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-01-21 nuosprendį, kuriuo P. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
P. I. pagal BK 154 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiojo A.Z. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Sprendimą dėl 944 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo A. Z. K. panaikinti, prašymą dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, priteisimo atmesti.