- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-23
- Bylos Nr.
- 1-51-573/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00757-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Gudonienei, kaltinamajai S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. 2014-08-20 apie 10:00 val. Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, 106 kabinete, žinodama mažamečio globotinio K. Š., gim. 2001 m., buvimo vietą, pateikė melagingą pranešimą policijos įstaigai apie mažamečio K. Š. dingimą be žinios bei 2014-08-20 nuo 10 val. iki 10 val. 30 min., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 22-1-00752-14, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, žinodama, jog mažametis globotinis K. Š., gim. 2001 m., nėra dingęs be žinios, o tik laikinai gyvena pas R. Š. bei būna su iš užsienio grįžusiu tėvu K. Š., 2014-08-20 pareigūnei ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-00752-14 nurodė, jog „2014-08-12 nuvykus į senus namus bei sutikus K., po pokalbio su K., kurio metu jis sutiko kartu važiuoti namo, po kurio laiko jis iš kiemo dingo, jos sugyventinis M. R. kiekvieną vakarą užeina į senus namus, tačiau K. neranda,..., susiekti su K. telefonu negali, kadangi jam paskambinus operatorius nurodo, jog nėra galimybės susiekti“, t. y. suprasdama savo procesinę padėtį bei žinodama teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, t. y. nemelagingus parodymus, apklausos metu tyčia melagingai parodė (liudijo) apie globotinio K. Š. dingimo be žinios aplinkybes bei jo buvimo vietą, šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. l d.
Kaltinamoji S. S. pagal pareikštą kaltinimą kaltės nepripažino, iš jos parodymų matyti ji buvo nepilnamečio K. Š. globėja. Vaikas buvo dingęs, 2014 m. rugpjūčio 13 – 14 sutiko, jis tada nakvojo pas močiutę V. J., jį rado miegantį. Ji jam pasakė važiuoti namo, o jis atsakė: „važiuosiu, tik nubėgsiu pas draugą ir už valandos grįšiu“, bet jis negrįžo iki 6 valandos vakaro. Kasdien važiuodavo pas V. jo ieškoti, bet (duomenys neskelbtini) jo nerasdavo. Jos sugyventinis, M. R., važiavo rugpjūčio 20 dieną į darbą ir sutiko K., jis jam pasakė, kad „tėtis grįžo“ ir jis nevažiuos namo. Rugpjūčio 20 dieną K. jai paskambino, kai M. R. prispaudė, bet jau po to, kai buvo paduota paieška. Jo močiutė Š. jai nepranešė, kad K. gyvena pas ją. Kada pas Š. jis nuėjo, ji nežinojo. Ji turi Š. telefono numerį. Teigia, kad iki rugpjūčio 20 dienos ji nežinojo kur jis yra. Vaiko močiutė J. kurčia, viską raštu tos močiutės klausdavosi. Pas Š. neįmanoma įeiti. Kad vaikas pas močiutę V. buvo, žinojo, o kad pas R. Š. buvo, nežinojo. Su R. Š. ji seniai nebendrauja. Konfliktas su ja kilo dėl to, kad ji paėmė globą. Kad K. tėvas grįžo iš užsienio, ji teigia sužinojusi 20 dieną, kai grįžo iš policijos. Kai M. R. susitiko K., tada K. tėvas jai ir paskambino, t.y. rugpjūčio 20 dieną. Policijoje parašė pareiškime ne visai tiksliai, skaitė apklausos protokolą, bet tada buvo be akinių. Kad K. iki rugpjūčio 13 d. buvo pas J., ji žinojo. Nuo rugpjūčio 13 dienos iki rugpjūčio 20 dienos nieko nežinojo. Jie važiuodavo nuo 13 dienos K. ieškoti, bet nerado. Su socialine darbuotoja pas Š. nevažiavo. Š. telefono nežino, o Š. jos ir jos sugyventinio telefonų numerius turi. K. tuo metu telefono neturėjo. Nuo 13 dienos, iki besikreipiant į policiją bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja. Tyrėja apklausos protokolo garsu jai neperskaitė, o tik padavė pasirašyti ir ji pasirašė. Tyrėja neišgalvojo, protokolą surašė iš jos pasakytų aplinkybių. Paskambinęs jai K. pasakė, kad tėtis grįžęs, tai galvoja tegul būna. Policijai nepranešė, nes tiksliai nežinojo kur K. buvo. K. 13 dieną ryte išėjo, sakė tuoj grįš, taip ir negrįžo. Tik 20 dieną kreipėsi į policiją, nes svarstė gal jis grįš. Su „(duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja pasidarė. Iš pradžių darbuotoja sakė: „palauk, gal grįš vaikas“. Š. telefono numerį ji turi. Jai sugyventinis M. K. nieko nesakė apie tai, kad matė K.. Jai patarė socialinė darbuotoja, bet, patarė kreiptis į policiją dėl to, kad vaikas „nepridirbtų kažko“, bet galimai žinojo kur, taip nesakė, jai policija surašė, o ji neperskaitė, nes akinių neturėjo. Padavė pareiškimą, kad sužinotų kur jis yra ir, kad nepridarytų ko nors, nes jau buvo apsivogęs.
Iš nepilnamečio liudytojo K. Š. parodymų matyti, kad kaltinamoji yra jo buvusio patėvio mama, buvusi jo globėja. Kartu gyveno M. R. ir jo brolis. Jis nenorėjo išvažiuoti iš Aleksoto, liko pas močiutę R. Š.. Neatsimena, kiek laiko buvo pas Š.. Jis visą laiką, kol tėtis grįžo, jis gyveno pas Š.. S. S. nebuvo sutikęs. Š. paskambino, kad jo ieško policija, ir sekančią dieną susitiko su S.. Iki to laiko telefonu nekalbėjo. Nežino, ar su ja tėtis kalbėjo. Tėtis su S. kalbėjo gal tik keletą kartų, prieš policijai atvažiuojant nekalbėjo, tik kai policiją iškvietė, tik tada pasikalbėjo. Ir taip turėjo būti aišku, kur jis yra, t.y. pas Š., nes neturi kur daugiau eiti. Pas Š. ir anksčiau eidavo dienom pabūti. Gyvendamas pas močiutę Š., buvo sutikęs R., kuris ėjo link parduotuvės, pasisveikino ir nuėjo. Tai įvyko prieš tai, kai buvo policija atvažiavusi, dar net tėtis nebuvo grįžęs. Policijoje jis buvo vieną kartą. Policininkui kažką sakė, o jis rašė, tėčiui kažką davė skaityti. Po tėčio grįžimo, po policijos R. klausė, dėl ko jis negrįžta. R. skambino močiutei Š. ir prašė, kad duotų jį pakalbėti. R. skambino tada, kai tėtis buvo grįžęs. Pirmiausia jis buvo vieną naktį pas močiutę V. J., o paskui nuėjo pas R. Š.. 11 dieną jis išėjo pas močiutę, nes nenorėjo, kad jį S. pamatytų. Tą dieną atsimena dėl to, kad močiutei pensiją į kortelę perveda. Atsimena, kad 11 diena buvo, nes V. gaudavo pinigus 11 arba 12 dieną, dažniausiai gaudavo 10 dieną. Močiutė J. žinojo, kur jis yra, nes po poros dienų atėjo pas Š. ir klausė kaip jis laikosi. Nuo 11 dienos praėjo dvi dienos, kai Vanda atėjo, apie 13 dieną apie pietus. Jie rašteliais susikalbėjo. V. žinojo, kad jis pas močiutę. Tėtis iš užsienio grįžo 16 d., 17 d. atėjo M., jis neturėjo S. telefono numerio, M. jam jį davė ir jis paskambino S.. Tėvas jau buvo nupirkęs jam telefoną. Jis jai paskambino ir ji pasakė, kad jau per vėlu, ir kad „einu į policiją“.
Iš liudytojos R. Š. parodymų matyti, kad K. tėvas iš užsienio grįžo apie rugpjūčio 17 d. Rugpjūčio 18 ar 19 d. policija buvo atvažiavusi ieškoti, pasakė, kad paieška paskelbta. S. jai neskambino, jos telefono numerį žinojo. Ji K. klausė, ar žino S., o jis sakė, kad žino. S. sugyventiniui M. buvo žinoma kur yra K., nes M. matė K. rugpjūčio mėn. gal 14 - 15 dienomis. Nežino, ar jie kalbėjo. Iš kur galima nieko nežinoti, jeigu abi vaiko močiutės gyvena Aleksote. Pretenzijų S. neturi, buvo kažkada apsipykę. M. R. buvo pas juos atėjęs. Nežino dėl ko paskelbė S. S. vaiko paiešką. K. ateidavo pas ją televizoriaus pažiūrėti, išsimaudyti, kai vaiko mama buvo gyva, tai ir nakvodavo. S. kartu ateidavo.
Iš liudytojas M. R. parodymų matyti, kad kaltinamoji S. S. yra jo sugyventinė, gyvena kartu 12 metų. Jis 2014 m. vasaros pabaigoje parvažiavo iš darbo, jam S. S. pasakė, kad nėra vaiko, kitą dieną išvažiavo K. ieškoti sename bute, pas močiutę V., ten jos nerado. Paskui K. susitiko, sakė telefonas sugedęs. Gal dar po dviejų dienų važiavo pas R. Š.. Ji sakė, kad K. tėvas parvažiavęs. Kalbėjo S., kad rašys pareiškimą. Nežino, kodėl S. S. kreipėsi į policiją, nes jis S. pasakė kur yra K., kai buvo pas Š.. Kada pasakė, datų neatsimena. K. anksčiau nedingdavo, tik vėlai grįždavo. Tai buvo tik toks vienintelis atvejis. Jam važiuojant pakeliui iš darbo Aleksotas, todėl buvo ieškoti vaiko, bet nerado. Buvo sutikęs, prieš parsivežant prie stadiono. K. sakė, kad būna pas V.. Jis apie tai sakė S..
Iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus centro grupės specialisto N. F. T. 2014-08-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-08-20 17.13 val. Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos PK gautas pil. S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini) pareiškimas apie tai, kad 2014-08-09 apie 10.30 val. iš kiemo, esančio prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, pabėgo mažametis K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir iki šiol negrįžo. Su savimi turėjo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, abonentinis numeris nežinomas (b. l. 4).
2014-08-20 liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. 00 min. – 10 val. 30 min., Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, 106 kabinete, liudytojo apklausos metu S. S., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, parodė, kad ji yra mažamečio K. Š. globėja. 2014-08-09 ji su šeima kraustėsi į naujus namus, K. padėjo nešti daiktus, besikraustant K. iš kiemo pasišalino ir dingo. Senuoju adresu gyvena jo mirusios mamos mama, galvoja, jog jis gali būti ten. 2014-08-12 ji buvo nuvažiavusi į sesers namus ir sutiko K., jis sutiko su ja važiuoti namo, bet vėl dingo. Ji mano, kad jis miega pas močiutę, o nuo ryto valkatauja Aleksote. K. turi mobilaus ryšio telefoną, tačiau jam paskambinus pasakė, kad nėra galimybės susisiekti (b. l. 10 - 12).
2014-08-28 liudytojo apklausos protokolas patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. 9 val. 55 min., Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) tarnybinėse patalpose, liudytojo apklausos metu S. S., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, parodė, kad 2014-08-12 ji buvo nuvažiavusi į Aleksotą ir surado miegantį K.. Pabendravus su ja, ji pasakė, kad eis pas draugą, o vėliau jis važiuos kartu namo, bet jis negrįžo. Vėliau, tiksliai datos neprisimena, kelis kartus su K. prie V. J. namo, Kaune, (duomenys neskelbtini) matėsi ir kalbėjosi jos sugyventinis M.. Taip pat sugyventinis M. jai pasakė, kad K. minėjo jam, kad jis šiuo metu su tėvu, nes jis yra grįžęs ir tėvas jam nupirko naują mobiliojo ryšio telefoną. K. jai vieną kartą paskambino ir pasakė, kad jis sveikas ir gyvas. Ir atsisveikino. Ji žinojo, kad K. nuo 2014-08-09 yra pas močiutes R. ir V.. Taip pat žinojo, kad jis su tėvu. Į policiją parašė pareiškimą, kad vaikas dingęs be žinios 2014-08-20, nes jai taip patarė padaryti (duomenys neskelbtini) globos namų socialinė darbuotoja, kad apsidrausti, nors žinojo, kad jis nėra dingęs, o tik laikinai gyvena pas močiutes kol yra tėvas. Tą pačią dieną po pareiškimo surašymo policijos komisariate jai paskambino ir pranešė, kad vaikas surastas. Jis buvo su tėvu. Pabendravusi su K., jis jai sakė, kad buvo nuo 2014-08-09 pas močiutę ir pas tėvą, prieš jį jokia nusikalstama veika daroma nebuvo ir jis nenukentėjo. R. Š. neskambino ir neklausė dėl K., kadangi su ja nebendrauja. (b. l. 13 - 14).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. įrodyta. Nustatyta, jog kaltinamoji, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, pateikė melagingą pranešimą policijos įstaigai apie mažamečio K. Š. dingimą be žinios bei 2014-08-20 nuo 10 val. iki 10 val. 30 min., apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 22-1-00752-14, žinodama, jog mažametis globotinis K. Š. nėra dingęs be žinios, o tik laikinai gyvena pas močiutę R. Š. bei būna su iš užsienio grįžusiu tėvu K. Š., 2014-08-20 pareigūnei ikiteisminiame tyrime Nr. 22-1-00752-14 nurodė apie globotinio K. Š. dingimo be žinios aplinkybes. Kaltinamosios versiją, kad apie K. Š. buvimo vietą ji sužinojo tik po 2014-08-20 įvykusios apklausos, paneigia tiek jos pačios aukščiau aprašyti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnei 2014-08-28, kur ji pripažino, jog į policijos pareigūnus dėl paieškos paskelbimo kreipėsi žinodama galimą K. Š. buvimo vietą, ketindama „apsidrausti“, tiek liudytojo M. R. parodymai, iš kurių matyti, kad jis kaltinamajai dar prieš kreipiantis į policiją buvo sakęs, jog matė K. Š. ir kad jis būna pas močiutę V. Š..
Lietuvos Respublikos BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 235 str. numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 1 p.). Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-455/2010).
Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprasdama veikos pavojingumą, norėdama, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota pareiškime, liudytojo apklausos protokole, siekdama tokiu būdu išvengti atsakomybės už galimus neteisėtus globotinio K. Š. veiksmus.
Tiek Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
Skiriant bausmę kaltinamajai S. S. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Įvertintina tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji S. S. anksčiau neteista (b. l. 31), bausta administracine tvarka (b. l. 32), nedirbanti, Psichikos sveikatos centre neregistruota (b. l. 37), Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 38). Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, į tai, kad kaltinamoji yra nedirbanti, neturi pajamų, teisiama pirmą kartą, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir paskirti 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymu.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.