- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- Iv-952-602/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- L. P.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui L. P., jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Daliai Kulienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. P. 2010-10-26 teismui padavė prašymą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2010-09-27 sprendimą Nr. 10-S-16666; 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VPK įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą 1 metus 10 mėnesių ir 15 dienų (b. l. 1-3).
Paaiškino, kad nuo 1990 m. rugsėjo mėn. iki 1994-06-01 mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o 1994-08-15 įstojo į Lietuvos policijos akademiją, nuo tada įgijo policijos pareigūno statusą. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 str. 4 d. buvo numatyta, kad policijos pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat rezerve esantys asmenys, kai jiems paskirta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas. Pareiškėjo tarnybos byloje esantis 1999-06-20 Lietuvos teisės akademijos Policijos fakulteto pažymėjimas Nr. 1130 patvirtina, kad pareiškėjas studijuodamas Lietuvos policijos akademijoje palaikė viešąją tvarką. Lietuvos policijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991-05-14 nutarimu Nr. I-1311, 4.3, 4.4, 6.1, 6.2, 8.1 punktai taip pat patvirtina, jog pareiškėjas, įstojęs į Lietuvos policijos akademiją, įgijo policijos pareigūno statusą. Po studijų pareiškėjas 1999-08-01 įsakymu Nr. 670TE buvo paskirtas dirbti Policijos departamento prie VRM Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriumi. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-23 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-1333/2009, kurioje teismas įpareigojo atsakovą įskaityti į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje, kadangi baigęs mokymo įstaigą ir pradėjęs studijuoti Lietuvos policijos akademijos dieniniame skyriuje, pareiškėjas iš karto buvo paskirtas vidaus tarnybos pareigūnu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“ buvo išvardyti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992-12-21 įsakymu Nr. 742 patvirtintos Pareigūnų tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitymo instrukcijos 3.10 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, įskaitoma sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-19 nutarimu Nr. 240, kiekvieni mokymosi metai civilinių aukštųjų, aukštesniųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dieniniuose skyriuose, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti vidaus reikalų sistemos pareigūnais, įskaitomi kaip pusę metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad pasikeitus tarnybos skaičiavimą reglamentuojantiems teisės aktams, pusė pareiškėjo mokymosi laikotarpio aukštesniojoje mokykloje nebuvo įskaitoma, nors galiojęs teisinis reguliavimas nurodė tokią pareigą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. nutarimo Nr. 83 4.2 punktas bei tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. nurodė, jog į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-04 nutartimi adm. byloje Nr. A-556-984-08 konstatuota, kad sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau ši sąvoka nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnu, apribojimus. Teigtina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti t. y. įgytų pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Dėl to pareiškėjas mano, kad pusė jo mokymosi laiko aukštesniojoje mokykloje turėjo būti įskaityta į stažą procentiniam priedui gauti ir ši teisė turi išlikti visą laiką, kol pareiškėjas vykdys tarnybą.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK, atstovaujama Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19).
Nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. nustatyta, jog į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Taigi būtini du kriterijai vidaus tarnybos stažui skaičiuoti: priėmimo į vidaus tarnybą data ir įskaitomi papildomi laikotarpiai, atitinkantys tam tikras sąlygas (mokymasis aukštojoje švietimo įstaigoje). Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje pradžia yra laikytina jo priėmimo į vidaus tarnybą pradžia. Policijos departamento nuomone, pareiškėjo studijos Lietuvos policijos akademijoje t.y. laikotarpis nuo 1994-08-15 iki 1997-06-27 (bakalauro studijos) bei iki 1999-06-18 (magistro studijos) nėra pareiškėjo tarnyba policijoje. Be to, pareiškėjas prašo įskaityti pusę mokymosi laikotarpio ne aukštojoje, o aukštesniojoje mokymo įstaigoje. Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. nėra nustatyta kad į vidaus tarnybos stažą gali būt įskaitoma pusė mokymosi laiko aukštesniosiose mokymo įstaigose. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-23 nutartimi adm. byloje Nr. A-438-1333/2009, nes šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi ir negali būti pripažintos analogiškomis. Nurodytoje byloje pareiškėjas nuo 1990-09-01 buvo priimtas dieninio skyriaus I kurso klausytoju, jam suteiktas milicijos eilinio laipsnis. Remdamasis būtent šia aplinkybe, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, baigęs mokymo įstaigą, iš karto buvo paskirtas vidaus tarnybos pareigūnu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad L. P. įstojus į Lietuvos Policijos akademiją jam būtų suteiktas koks nors pareigūno laipsnis. Iš pareiškėjo asmens byloje esančių dokumentų matyti, kad jis 1994-09-30 pasirašė Lietuvos policijos akademijos studento priesaiką, o 1999-08-01 pasirašė policijos pareigūno priesaiką. Policijos departamento nuomone, studento priesaika nėra policijos pareigūno priesaika, todėl remtis minėta teismo nutartimi netikslinga. Be to, minėtoje byloje pareigūnui buvo įskaitytas 1986 m.-1990 m. laikotarpis, kai jis mokėsi Panevėžio hidromelioracijos tarybiniame ūkyje-technikume. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „vidaus tarnybos teisinių santykių atsiradimo metu galioję teisės norminiai aktai bei jų pagrindu paties Panevėžio rajono PK priimti administraciniai aktai numatė, jog į vidaus tarnybos stažo privalo būti įskaičiuota pusė pareiškėjo mokymosi Panevėžio hidromelioracijos tarybiniame ūkyje-technikume laikotarpio 1986 m.-1990 m. Teismas nurodė, kad šios suteiktos socialinės garantijos taikymas ir jos pagrindu susiformavę teisėti lūkesčiai negalėjo būti ribojami įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto 37 str. 9 d. nuostatoms, nes toks Statuto taikymas neatitiktų nei įstatymų leidėjo tikslų, nei esminių pačiame Statute apibrėžtų vidaus tarnybos teisinių principų. Pažymėtina, jog L. P. per visą jo tarnybos laiką niekada nebuvo įskaityta pusė jo mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpio į jo vidaus tarnybos stažą, todėl laikytina, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai nesusiformavo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos policijos akademija nėra vidaus reikalų sistemos įstaiga, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas studijų Lietuvos policijos akademijoje metu būtų gavęs tarnybinį atlygį, nuo kurio buvo skaičiuojami mokesčiai socialiniam draudimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad nėra įrodymų, jog pareiškėjo studijų laikotarpis buvo tarnyba vidaus reikalų sistemoje.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, o nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. iki 1999 m. birželio 18. – Lietuvos policijos akademijoje. Remiantis Lietuvos teisės universiteto 1999-06-20 išduotu pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas studijų laikotarpiu taip pat palaikė viešąją tvarką (b. l. 39). 1999-08-01 generalinio komisaro įsakymu Nr. 670TE pareiškėjas paskirtas dirbti į Policijos departamento Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas šiuo metu dirba Vilniaus apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus Teisės poskyrio viršininko pareigose (b. l. 31-32).
2010-09-06 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK, prašydamas perskaičiuoti pareiškėjo stažą įskaičiuojant pusę mokymosi aukštesniojoje mokykloje (Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje) laikotarpio (b. l. 11-13).
2010-09-27 Vilniaus apskrities VPK raštu Nr. 10-S-16666 informavo pareiškėją, kad 2010-09-23 Vilniaus apskrities VPK tarnybos stažo nustatymo komisijos posėdyje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo, nes pareigūno vidaus tarnybos stažas yra apskaičiuojamas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 str., kurio 1 d. 1 p. nurodyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į stažą papildomai įskaitant laikotarpius iki 1990-03-11, faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu šia įstaigas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Vadovaujantis Vyriausybės 1995-01-20 nutarimo Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ 6.2 p., į tarnybos laiką, nurodytą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., iki 1995-01-01, taip pat įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Vilniaus apskrities VPK tarnybos stažo nustatymo komisija nesutiko su pareiškėjo siūlomu vidaus tarnybos stažo traktavimu, kad vidaus tarnybos pradžia laikytina įstojimo į Lietuvos policijos akademiją data ir balsų dauguma nutarė neįskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusės mokymosi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje laikotarpio (b. l. 4-5).
Byloje sprendžiamas ginčas dėl pusės mokymosi laiko Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje laikotarpiu nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą.
2003 m. balandžio 29 d. Vidaus tarnybos statuto Nr. IX-1538 37 str. 1 d. nustatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.). Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. yra išvardinami 11 rūšių laikotarpiai, kuriems esant skaičiuojamas pareigūnui vidaus tarnybos stažas.
Į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos (37 str. 1 d. 1 p.).
Į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme (37 str. 1 d. 9 p.).
Vidaus tarnybos statuto 37 str. 2 d. nustatyta, kad pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma šio Statuto 32 straipsnyje nurodytų kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją.
Pareiškėjo tarnybos byloje esančios išvados patvirtina, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo buvo surašytos 2003-05-01 išvados dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir Lietuvos valstybei stažo, kuris sudarė 8 metus, 7 mėnesius ir 13 dienų (b. l. 37). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui yra įskaitytas stažas už jo mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laiką pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. bei faktinis tarnybos vidaus reikalų įstaigose laikas pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 1 p. Pareiškėjas, inicijuodamas šią bylą siekia, kad jam būtų įskaitytas stažas pusės mokymosi laiko Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje laikotarpiu pagal Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p., kuriame nustatyta galimybė įskaityti į stažą ne vien mokymosi policijos aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose mokyklose laikas, bet ir mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laikas esant šioje normoje nustatytoms sąlygoms, būtent jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas reikalavimas, kad asmuo turi būti priimtas į vidaus tarnybą per tris mėnesius, tam, kad į tarnybos stažą būtų įskaitytas minėtas laikotarpis, yra būtina nustatyti, nuo kada asmuo laikomas priimtu į tarnybą vidaus reikalų sistemoje.
Asmenų priėmimas į vidaus tarnybą yra reglamentuojamas Vidaus tarnybos statuto 6-12 str. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, vidaus tarnybos pareigūno statusą asmuo įgyja, kai vidaus reikalų sistemos centrinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu yra paskiriamas į konkrečias pareigas ir prisiekia. Jei paskirtas į pareigas asmuo atsisako prisiekti arba prisiekia su išlyga, įsakymas dėl jo paskyrimo į pareigas panaikinamas ir asmuo nelaikomas priimtu į vidaus tarnybą (Vidaus tarnybos statuto 10 str. 1, 3 ir 4 d.). Vidaus tarnybos statuto 10 str. 2 d. nustato, kad su įsakymu dėl paskyrimo į pareigas asmuo supažindinamas pasirašytinai, o šio teisės akto 12 str. 1 d. nustato, jog asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą.
Iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, priėmimo į vidaus tarnybą santykius, be kita ko, reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 (toliau – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statutas), kurio 17 p. nustatė, jog asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu. Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 18 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje adm. byloje Nr. A556–984/2008 pažymėjo, kad priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punkte. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tam, kad į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, asmuo į vidaus tarnybą turi būti priimtas, t. y. turi įgyti vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo.
Pareiškėjas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje mokėsi nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d., į Lietuvos policijos akademiją įstojo 1994 m. rugpjūčio 15 d., mokslus baigė 1999 m. birželio 18 d. Pareiškėjas nepagrįstai sieja stojimą į Lietuvos policijos akademiją su priėmimo į vidaus tarnybą momentu. Pažymėtina, kad pareiškėjas 1999-08-01 generalinio komisaro įsakymu Nr. 670TE paskirtas dirbti į Policijos departamento Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnybos inspektoriaus pareigas ir tą pačią dieną pasirašė policijos pareigūno priesaiką. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi adm. byloje Nr. A-438-1333-09. Tačiau nurodytoje byloje asmens mokymosi Lietuvos policijos akademijoje laikas prilygintas vidaus tarnybos pradžiai dėl to, kad asmeniui studijų metu buvo suteiktas pareigūno laipsnis. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui įstojus į Lietuvos policijos akademiją jam būtų suteiktas koks nors pareigūno laipsnis. Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad pareiškėjas į vidaus tarnybą priimtas pasibaigus įstatymų leidėjo minėtam nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl atsakovas ginčo termino neįskaičiavo į vidaus tarnybos stažą. Be to, terminas negalėjo būti įskaičiuotas, nes minėtoje teisės normoje yra minimas tik mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laikas. Pareiškėjas prašė taikyti šią normą mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikui.
Dėl to atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą pareiškėjui ir nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti teismo sprendimu atsakovą atlikti šiuos veiksmus (ABTĮ 90 str.). Nesant pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui stažo, nėra pagrindo taikyti dėl stažo perskaičiavimo Vidaus tarnybos statuto 37 str. 2 d. numatytas socialines garantijas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo tarnybos byloje esančios išvados patvirtina, kad po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo buvo surašytos 2003-05-01 išvados dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo ir Lietuvos valstybei stažo, kuris sudarė 8 metus, 7 mėnesius ir 13 dienų. Pareiškėjas nuo 2003 m. neginčijo šio vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo teisėtumo nei pagrįstumo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nuo 2003 m. nepasikeitė, faktinė padėtis dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo taip pat nepasikeitė, dėl to nėra pagrindo spręsti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo paskaičiavimo kitaip, negu buvo šis klausimas išspręstas 2005 m.
Pareiškėjas, nurodydamas savo prašymo faktinį bei teisinį pagrindą, nurodo aplinkybes bei teisės aktus, kurie reglamentavo stažo skaičiavimo ir policijos pareigūno statuso nustatymą iki Vidaus tarnybos statuto priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo galiojant Vidaus tarnybos statutui, kurio minėtos ir kitos 37 str. nuostatos įsakmiai nustato laikotarpius, kurie papildomai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą. Šios normos turi būti aiškinamos pagal jų turinį, bet ne pagal praeityje galiojusius teisės aktus, šiose normose yra atsižvelgta į praeityje buvusius santykius ir yra nurodyta, į kuriuos klausimus turi būti atsižvelgta. Dėl to, aiškinant šių normų turinį negalima vadovautis negaliojančiomis pareiškėjo minėtomis normomis, išskyrus atvejus, kai toks būtinumas iškyla atsižvelgiant į šių normų turinį (kaip minėtas reglamentavimas dėl priėmimo tarnybą).
Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo 2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1539 2 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui; pareigūnams paliekamos iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo suteiktos kvalifikacinės kategorijos. Nurodytu įstatymu buvo įtvirtintos minėtos ir kitos tarnybos tęstinumo normos. Nurodytos normos negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, nes atsakovas neturi tam įstatyminio pagrindo, tai nebuvo ir nėra numatyta Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme, Vidaus tarnybos statute, nei kituose teisės aktuose.
Pažymėtina, kad mokymosi aukštesniojoje mokykloje faktas gali turėti reikšmės pareiškėjui kreipiantis dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiuo metu yra pateikęs prašymą pareigūno valstybinei pensijai gauti, ir prašė perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą būtent tuo tikslu.
Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6.2 p. nurodyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., iki 1995-01-01, taip pat įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams. Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos ir prašymo pensijai gauti, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo skaičiuoti stažą pensijos gavimo tikslu ir taikyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų taisykles. Dėl to neturi reikšmės šios bylos išsprendimui pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog jis saugojo viešąją tvarką arba vykdė kitas policijai būdingas pareigas.
Nei vidaus tarnybos įstaigos, nei administracinio tesimo kompetencijai nepriskirta nustatyti juridinius faktus dėl vidaus tarnybos pareigūnų stažo trukmės būsimai pensijai gauti tais atvejais, kai pareigūnas abejoja, ar tam tikras laikotarpis ateityje bus įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai gauti. Dėl nurodytų motyvų, laikotarpio, kai asmuo mokėsi aukštesniojoje mokykloje, įskaitymo į tarnybos laiką, klausimas gali būti sprendžiamas tuomet, kai pagal teisės aktus bus sprendžiamas klausimas dėl pareigūno valstybinės pensijos skyrimo.
Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo Vilniaus apskrities VPK informavo pareiškėją apie atsisakymą įskaičiuoti mokymosi aukštesniojoje mokykloje laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.
Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str. 1 p.,
nusprendė:
pareiškėjo L. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.