- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-90-538/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Gintaras Bastakys
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Vaidotas Rutavičius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Kiaurakytė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;
2007 m. vasario 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovei R. V., atsakovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ir atsakovės R. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovės R. V. priešieškinį ieškovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu ne kartą tikslino, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės R. V. santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti šalių vaikų R. V. ir M. V. gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui l MGL dydžio periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį, kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, padalyti santuokoje su atsakove įgytą turtą ir ieškovui priteisti 230000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 250000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės videokamerą „Sony“, 200 Lt vertės minkštą kampą, 150 Lt vertės dulkių siurblį „Electrolux“, 200 Lt vertės dviratį „Giant Boulder Alu“, iš viso turto už 266250 Lt; kaip kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį prašo priteisti atsakovei iš ieškovo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 215000 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 3925 Lt kompensaciją, kurios išmokėjimą prašo atidėti 1 metams. Nurodė, kad su atsakove bendrai negyvena jau 3 metus, jų šeima iširo dėl atsakovės neištikimybės.
Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama nutraukti jos ir ieškovo santuoką dėl ieškovo kaltės, vaikų R. V. ir M. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, iš atsakovo priteisti išlaikymą R. V. ir M. V. kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2004-09-01 iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, suteikti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės, iš ieškovo jai priteisti 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir padalyti santuokoje su ieškovu įgytą turtą, jai priteisiant 250000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 600 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės šaldytuvą, 200 Lt vertės skalbimo mašiną, 200 Lt vertės lovą su čiužiniu, iš viso turto už 251100 Lt, kitą santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovui. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas mažai rūpinasi vaikais, praktiškai neprisideda prie jų išlaikymo, tik apmoka buto, kuriame ji su vaikais gyvena, komunalines išlaidas. Patirtą neturtinę žalą vertina 12000 Lt, nes toks buvo jos piniginis indėlis įsigyjant ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 1996-04-27 įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 295, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su R. V.. Priteisė iš V. V. 2625 Lt išlaikymo įsiskolinimą R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisė iš V. V. išlaikymą nepilnamečiams R. V. ir M. V. kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis 125 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2006-10-16 iki R. V. ir M. V. pilnametystės. Baigus išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-26 nutarties pagrindu, nurodė vykdomąjį raštą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Padalijo R. V. ir V. V. santuokoje įgytą turtą ir V. V. priteisė 230000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1750 Lt vertės automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt vertės videokamerą „Sony“, 250 Lt vertės minkštą kampą, 225 Lt vertės dulkių siurblį „Electrolux“, 400 Lt vertės dviratį, iš viso turto už 233025 Lt, R. V. priteisė 250000 Lt vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1300 Lt vertės sekciją, 100 Lt vertės šaldytuvą, 150 Lt vertės skalbimo mašiną ir 250 Lt vertės lovą su čiužiniu, iš viso turto už 251800 Lt. Nustatė R. V. ir nepilnamečiams R. V. ir M. V. uzufruktą į V. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki R. V. ir M. V. pilnametystės. Po santuokos nutraukimo R. V. paliko V., o V. V. - V. pavardes. Priteisė iš R. V. 3270 Lt žyminio mokesčio valstybei, 150 Lt bylinėjimosi išlaidų, 548 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, V. V., priteisė iš V. V. 7069,75 Lt žyminio mokesčio, 168,75 Lt ir 1488 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš V. V. 125 Lt bylinėjimosi išlaidų, 1325 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, R. V.. Nurodė sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Nustačius šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, teismas priteisė atsakovei didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikams įsiskolinimą nuo 2004-09-01 yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais ir jį patenkino. Atsižvelgęs į šalių gaunamas pajamas, teismas padarė išvadą, kad abi šalys kiekvienam savo vaikui išgali teikti tik po 125 Lt dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi gyvenamojo būsto, bei į tai, kad su atsakove nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teismas iki vaikų pilnametystės nustatė uzufruktą į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo iš ieškovo nepriteisti, pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto ir uzufrukto nustatymo bei ieškovui priteisti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), o atsakovei priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 23925 Lt piniginės kompensacijos, jos išmokėjimą atidedant 1 metams. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nekeisti turto padalijimo būdo, ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą ir atmesti atsakovės reikalavimą dėl uzufrukto į butą nustatymo bei priteisti iš atsakovės ieškovui 9387,50 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę bendro turto dalį. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškovas nuo 2004-09-01 neteikė išlaikymo savo vaikams ir priteisė iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė uzufruktą ieškovui priklausančiam butui. Jei atsakovei būtų priteistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, o ieškovui – žemės sklypai, uzufrukto nebūtų reikėję nustatyti. Be to, toks turto padalijimas labiau atitiktų vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui kompensacijos iš atsakovės, remdamasis ta aplinkybe, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai. Ieškovo manymu, teismas nepagrįstai suvaržė ieškovo teises, nes vaikų interesų gynimui nustatė uzufruktą ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui.
Atsakovės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkinti. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo vaikams dydis yra per mažas, neatitinkantis jų poreikių, todėl turi būti padidintas. Atsakovė pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, padarė akivaizdžią klaidą, nes priteisė tik priešieškinyje nurodyto įsiskolinimo dydį, kuris buvo apskaičiuotas tik vienam vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose iš esmės ginčijama bendro santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka ir vaikams priteisto išlaikymo dydis.
Ieškovo pateiktame apeliaciniame skunde prašoma ieškovui priteisti šalių santuokos metu įgytus du žemės sklypus, o atsakovei priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą ir piniginę kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokio apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimas pažeistų atsakovės turtines teises ir teisėtus interesus, todėl neturi būti tenkinamas. Šeimos teisėje galioja sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 str. 1 d.), nuo kurios nagrinėjamos bylos atveju dalijant šalių santuokos metu įgytus žemės sklypus nukrypti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendro turto padalijimo tvarka užtikrina abiejų sutuoktinių turtinių teisių lygiateisiškumą, nes nekilnojamojo turto rinkos raidos tendencijos dabartiniu metu sąlygoja nuolatinį šalių turimų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės didėjimą ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vidutinės rinkos vertės mažėjimą. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo nustatyti kitokią šalių santuokoje įgyto turto padalijimo tvarką.
Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad uzufrukto R. V., R. V. ir M. V. nustatymas į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą iki bylos šalių vaikų pilnametystės nepagrįstai suvaržo ieškovo nuosavybės teisę į minėtą butą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl uzufrukto į minėtą butą nustatymo, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų interesus ir siekti protingos šalių turtinių teisių ir pareigų pusiausvyros. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei yra priteistas 250000 Lt vertės žemės sklypas, tačiau atsakovė, su kuria nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, šiuo metu neturi jokios gyvenamosios vietos, o gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Esant tokioms aplinkybėms būtina ginti atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąją patalpą, iki santuokos nutraukimo turėjusią šeimos turto teisinį režimą, tačiau kartu būtina siekti ir ieškovo turtinių teisių apsaugos, todėl R. V., R. V. ir M. V. uzufrukto nustatymas į V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą vieneriems metams nuo šios nutarties priėmimo dienos labiausiai atitiktų bylos šalių teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos, nagrinėjančios šią bylą apeliacine tvarka, nuomone, vienerių metų laiko tarpas yra pakankamas, per kurį atsakovė gali realizuoti savo teisę įsigyti gyvenamąjį būstą, atitinkantį jos ir nepilnamečių vaikų poreikius.
Iš atsakovės teisinių argumentų, pateiktų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, matyti, kad atsakovė teigė, jog prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto įsigijimo prisidėjo ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau byloje nesant šiuos teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų ir atsakovei nereiškus reikalavimo dėl minėto buto pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe ir atsakovei priklausančios dalies šiame turte nustatymo, dėl minėto atsakovės reikalavimo apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
Nors ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei be pagrindo priteista didesnė santuokoje įgyto bendro turto dalis, tačiau nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia santuokoje įgyto turto padalijimo tvarka atitinka CK 3.123 straipsnio pirmosios dalies normos taikymo ir aiškinimo praktiką, su atsakove nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
Atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde prašoma iš ieškovo priteisti 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Tokio atsakovės apeliacinio skundo reikalavimo visiškai patenkinti nėra pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Pažymėtina, kad aiškinant ir taikant šeimos teisės normas, susijusias su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymu, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi (CK 3.192 str. 1-2 d.). Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.
Šios bylos nagrinėjimo kontekste svarbus šeimos teisėje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, reiškiantis, jog išlaikymo dydis vaikui tiesiogiai priklauso nuo jo abiejų tėvų turtinės padėties. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo klausimą minėtą principą būtina derinti su vienu iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 str., Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 4 str. 1 p.). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiams vaikams nustatymo, minėtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas derintinas su nepilnamečio vaiko poreikiais bei jo abiejų tėvų turtine padėtimi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip iš esmės vienoda, šalių nepilnamečiai vaikai yra 10 metų ir 7 metų amžiaus, todėl pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteisto išlaikymo vaikams dydis - 125 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, neužtikrina būtinų materialinių sąlygų jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, todėl turi būti padidintas. Jau buvo minėta, kad pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiem jo tėvams ir minimalaus išlaikymo, priteistino nepilnamečiam vaikui, dydis sietinas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl pripažintina, kad kiekviena šalis savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti kas mėnesį turėtų skirti po 300 Lt kiekvienam vaikui. Net ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo užmokestis šiuo metu yra nedidelis, vadovaujantis anksčiau išdėstytais teisiniais argumentais bei tuo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas ir žemės sklypas, esantys Klaipėdoje, nėra pagrindo kitaip spręsti iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Siekiant užtikrinti tinkamą šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą iš ieškovo V. V. priteistino išlaikymo R. V. ir M. V. dydis didintinas iki 300 Lt periodinių išmokų, mokamų kiekvienam vaikui kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo res judicata galios neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Padidinus vaikams priteisto išlaikymo dydį atitinkamai pakeistina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalis dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo. Sprendžiant šį klausimą būtina pažymėti ir tai, kad ieškovo apeliacinio skundo argumento dėl nepagrįsto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo nėra pagrindo tenkinti, nes tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės, o įstatymas suteikia teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus, praėjusius iki tokio pobūdžio ieškinio pateikimo teismui (CK 3.200 str.).
Abi bylos šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ieškovas atsakovei kas mėnesį sumokėdavo po 250 Lt. Atsakovė priešieškinyje reiškė reikalavimą nuo 2004-09-01 iš ieškovo priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-26 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš ieškovo M. V. ir R. V. buvo priteista po 150 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaikų išlaikymui, iki bus priimtas teismo sprendimas. Taigi iki 300 Lt padidinus iš ieškovo priteistą išlaikymą kiekvienam vaikui, perskaičiuotinas iš ieškovo priteistino išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Nors atsakovės apeliaciniame skunde iš ieškovo prašoma papildomai priteisti 2625 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos kategoriją, peržengia atsakovės apeliacinio skundo ribas (CPK 376 str. 3 d.) ir daro išvadą, kad nuo 2004-09-01 iki 2006-05-26 iš ieškovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas yra 7350 Lt (21 mėn. x (600 Lt - 250 Lt)), nuo 2006-05-26 iki 2006-10-16 iš ieškovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas yra 1350 Lt (4,5 mėn. x (600 Lt-300 Lt)). Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo keistina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) iki 8700 Lt padidinant iš ieškovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydį.
Pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė už pateiktą priešieškinį sumokėjo 250 Lt žyminio mokesčio, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi atsakovei iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėtas 3036 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas, o nuo likusios 2976 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovė buvo atleista Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi. Visi minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šioje byloje, reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimai dėl bendro turto padalijimo buvo patenkinti, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 250 Lt žyminio mokesčio dalis, atsakovės sumokėta už pareikštą priešieškinį (CPK 93 str. 1 d.).
Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutarties turinio, atsakovė buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį sumokėjimo. Iš esmės patenkinus priešieškinio reikalavimus dėl bendro santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos, reikėtų spręsti iš ieškovo valstybei priteistino žyminio mokesčio dydžio nustatymo klausimą. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, atsakovę atleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ir turint omenyje šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 str.), dabartiniu metu sunkią ieškovo turtinę padėtį, tai, kad iš ieškovo yra priteista gana didelė išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma ir siekiant užtikrinti ieškovo finansinį pajėgumą teikti priteistą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kartu atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti šių reikšmingų socialinių santykių stabilumą ir įgyvendinimą, ieškovas atleistinas nuo žyminio mokesčio, proporcingo atsakovės patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai, valstybei mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu šalys turėjo išlaidų, susijusių su santuokoje įgyto bendro turto vertės nustatymu. Šios išlaidos atsižvelgiant į jų pobūdį vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 8 p.), todėl būtina išspręsti jų paskirstymo šalims klausimą. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas turėjo 295 Lt, o atsakovė – 649 Lt (236 Lt + 236 Lt + 177 Lt) išlaidų, susijusių su bendro turto vidutinės rinkos vertės nustatymu. Turint omenyje tai, kad ir ieškinys, ir priešieškinis buvo patenkinti iš dalies, šio pobūdžio šalių turėtos išlaidos šalims padalytinos po lygiai, ir iš ieškovo atsakovei priteistina 209 Lt turto vertės nustatymo išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Ir ieškinio, ir priešieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies, nėra teisinio pagrindo šalims vienai iš kitos priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas (CPK 93 str. 2 d.).
Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Lt žyminio mokesčio, ieškovo sumokėto už apeliacinį skundą, dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 93 str. 2-3 d.).
Atleidus ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo pirmosios instancijos teisme, klausimas dėl žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 2 d.), už atsakovės pateiktą apeliacinį skundą priteisimo iš ieškovo valstybei nesvarstytinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei uzufrukto trukmės nustatymo keistinos dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) atitinkamai perskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš V. V. R. V. ir M. V. priteistą išlaikymą iki 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-10-16 iki R. V. ir M. V. pilnametystės.
Padidinti iki 8700 Lt iš V. V. priteistą išlaikymo R. V. ir M. V. įsiskolinimą.
Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimu R. V., R. V. ir M. V. nustatytą uzufruktą nurodant, kad R. V., R. V. ir M. V. uzufruktas į V. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatomas vieneriems metams nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš V. V. R. V. 250 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už priešieškinį, ir 209 Lt turto vertinimo išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti V. V. iš R. V. 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.