Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešejo),

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. K. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo

del L. T. turto pagrobimo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams ir 6 men.;del AB ,,Seb Uhisliising AS“ automobilio ir U. J. turto pagrobimo pagal BK 178 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams ir 9 men.;del G. H. automobilio pagrobimo pagal BK 178 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams ir 9 men.;del pasikesinimo pagrobti Lietuvos kriminalines policijos biuro automobili pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men,;del pasikesinimo pagrobti I. M. automobili pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisves atemimu 3 metams ir 6 men.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudejimo budu, galutine subendrinta bausme R. K. paskirta laisves atemimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) men., bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš R. K. priteista 230 Lt L. T. , 2274,99 Lt Lietuvos Kriminalines policijos biurui ir 528,99 Lt proceso išlaidu valstybei. Nukentejusiojo U. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinetu.

Šioje byloje taip pat nuteistas A. G. , jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskustas.

R. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 16 d., tarp 15 val. ir 18 val. 30 min., Palangos m. Vytauto gt., prie namo Nr. 30, panaudodamas automobiliu spyneliu laužimui skirta iranki, pagrobe ten stovejusi L. T. 10 000 Lt vertes automobili ,,BMW 316“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini),o taip pat tame automobilyje buvusi kita bendros 440 Lt vertes nukentejusiosios turta: mobilaus ryšio telefona ,,Nokia 3100“ su SIM kortele, dvejas vaikiškas kelnes, džinsines moteriškas kelnes, moteriškus batelius, vyriška striuke, moteriška palaidine, vaikiška skraiste, vaikiška sportini kostiuma ir vaikiška vežimeli.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. birželio 24 d., 20 val., iki 2005 m. birželio 25 d., 8 val., Palangos m. Janonio gt., prie namo Nr. 19, panaudodamas automobiliu spyneliu laužimui skirta iranki, pagrobe ten stovejusi dideles 187 569,50 Lt vertes AB ,,Seb Uhisliising AS“ priklausanti automobili ,,BMW X5“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tame automobilyje buvusi U. J. turta: 7000 Lt vertes nešiojama kompiuteri ,,IBM“, dvi bendros 50 Lt vertes pagalves, tris bendros 300 Lt vertes pagalves, 1500 Lt vertes mobilaus ryšio telefona ,,Nokia 7280“, 350 Lt vertes odine pinigine ,,Spirit“, 1800 Estijos kronu, 100 Lt vertes 7 vnt. raktu ryšuli su pakabuku, bendros 180 Lt vertes du telefonu ,,Nokia“ ir ,,Sony Ericson“ pakrovejus, 100 Lt vertes knyga, 100 Lt vertes estiška žemelapiu rinkini ,,Regio“ ir 2000 Lt vertes automobiline bagažine, tvirtinama ant automobilio stogo, kurioje buvo bendros 5500 Lt vertes bures ,,Cabrinha“, plaukimo lenta ,,Cabrinha“ su medžiaginiu ideklu, medžiaginis ideklas su pripuciama plastikine juosta burems laikyti, 1400 Lt vertes speciali apranga ,,Neilpryde“ plaukiojimui, 150 Lt vertes specialus plaukiojimui skirti batai ,,Neilpryde“, 500 Lt vertes apsaugine liemene ,,Cabrinha“ ir 200 Lt vertes oro pompa.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 7 d., apie 15 val., Palangos m. L.Vaineikio gt., prie namo Nr. 2, panaudodamas automobiliu spyneliu laužimui skirta iranki, pagrobe ten stovejusi G. H. priklausanti 20 700 Lt vertes automobili ,,Audi A4“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 19 d., apie 23 val. 40 min., Palangos m. S.Neries gt., prie namo Nr. 26, pasikesino pagrobti ten stovejusi dideles 46 400 Lt vertes Lietuvos Kriminalines policijos biurui priklausanti automobili ,,VW Passat“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu spyneliu laužimui skirtu irankiu jis išlauže priekiniu kaires puses dureliu spynele, tokiu budu patekes i automobilio salona, tuo paciu irankiu išlauže variklio paleidimo spynele, taciau nusikaltimo nepabaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, nes nepavykus užvesti bandomo pagrobti automobilio ir išsigandes i nama užejusiu žmoniu, iš automobilio pasišalino.

Jis nuteistas ir už tai, kad 2005 m. rugsejo 4 d., apie 21 val., Palangos m. L.Vaineikio gt. prie namo Nr. 2, pasikesino pagrobti ten stovejusi dideles 55 000 Lt vertes I. M. automobili ,,Audi A6“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobiliu spyneliu laužimui skirtu irankiu išlaužes priekiniu kaires puses dureliu spynele, tokiu budu jis pateko i automobilio salona, o ten tuo paciu irankiu išlauže variklio paleidimo spynele, taciau nusikaltimo nepabaige del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios, nes išsigandes pravažiuojancio policijos automobilio, iš bandomo pagrobti automobilio pabego.

Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jo dalyvavimas visu kaltinime išvardintu nusikalstamu veiku padaryme yra neirodytas. Pripažines ji kaltu del L. T. automobilio ,,BMW 316“ vagystes teismas pasireme kito kaltinamojo A. G. parodymais. Jais remtis teismas negalejo, nes A. G. šioje byloje pats buvo kaltinamuoju ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes visa savo kalte perkele jam, nes jis jau buvo teistas už analogišku nusikaltimu padaryma. A. G. duodamas parodymus negalejo buti patrauktas baudžiamojon atsakomyben už melagingu parodymu davima ir todel ji apkalbejo. Visi pagrobtame automobilyje buve daiktai buvo rasti pas A. G. . Tuo tarpu jo pirštu pedsaku ir jokiu kitu dalyvavima vagysteje patvirtinanciu irodymu nebuvo surasta ir surinkta. Pati nukentejusioji L. T. , kas pagrobe jos automobili nežino, nusikaltimo liudytoju nera, todel teismas priimti apkaltinamojo nuosprendžio, remiantis tik kito kaltinamojo parodymais, negalejo. Nuosprendžio dali del AB ,,Seb Uhisliising AS“ automobilio ir U. J. turto pagrobimo teismas pagrinde jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, to paties A. G. parodymais bei telekomunikaciniu veiksmu išklotinemis, patvirtinanciomis jo bendravima su A. G. . Taciau šiame epizode teismas jo bendravima su A. G. ivertino vienpusiškai. Buvo padaryta išvada, kad jis pagrobe automobili ir derino savo veiksmus su A. G. , taciau pastarasis del padejimo padaryti vagyste buvo išteisintas, nors pagrobtasis automobilis ir kitas jame buves turtas buvo rastos jo garaže. A. G. ji ir vel apkalbejo siekdamas pats išvengti atsakomybes. Teismas negalejo remtis ir jo paties iki teisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo metu jis sieke, kad jam butu paskirta švelnesne kardomoji priemone, todel prisipažino padares net 11 automobiliu vagystes. Tuo tarpu teismui perduotoje byloje jis jau buvo kaltinamas del mažesnio skaiciaus vagysciu. Be to, ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nepatvirtina jo dalyvavimo vagysteje, nes liko nenustatyta, kokiu budu buvo tas automobilis pagrobtas. A. G. parodymai to irgi nepatvirtina, nes jis parode tik apie tai, kad jis atvairavo automobili ir pas ji paliko. Kitu irodymu teismas nesurinko. Del G.H. automobilio vagystes teismas irgi remesi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taciau tie jo parodymai del automobilio pagrobimo budo neatitinka ivykio vietos apžiuros protokolui. Teismas negalejo remtis ir vien tik liudytoju Z. K. bei A. M. prieštaringais parodymais. Jie parode, kad mate ji einanti keliu netoli tos vietos, kur stovejo pagrobtas automobilis. Taciau toje vietoje arba grobiant automobili jis nebuvo sulaikytas ir nebuvo surasta jo pirštu atspaudu. Pats nukentejusysis buvo parodes, kad jo automobili buvo kesinamasi pagrobti dar 2005 m. liepos 5-6 dienomis Klaipedoje. Tada buvo sulaužytos ir automobilio spyneles. Irodymu, kad jis pasikesino pagrobti Lietuvos Kriminalines policijos biuro automobili, irgi nesurinkta. Liudytojai parode, kad jis bande patekti i ta automobili net 7 kartus, taciau jie jo taip ir nesulaike. Be to, tie liudytojai ji atpažino pirmiausia iš nuotrauku, o tik po to tarp kitu asmenu. Be to visi liudytojai ji atpažino pagal tuos pacius veido bruožus, atpažinimo protokolai visiškai vienodi, todel kyla abejoniu del ju tikrumo. Nebuvo pagrindo tiketi ir portretinio tyrimo išvada, nes neaišku, kokios nuotraukos buvo pateiktos ekspertams lyginamajam tyrimui, jam joks protokolas nebuvo pateiktas. Be to, ši išvada yra nekategoriška. Teisme susipažinus su video irašu, padarytu automobilyje imontuota slapta kamera, matosi, kad irašytas vaizdas neryškus, nekokybiškas ir iš jo asmens veida atpažinti neimanoma. Todel negincijamu jo kaltes irodymu teismas nesurinko ir šiame epizode. Teismas nepagristai pripažino ji kaltu ir del pasikesinimo pagrobti I. M. automobili. Buvo remtasi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriu jis veliau atsisake. Buvo patiketa policijos pareigunu J. T. ir T. P. parodymais, taciau nebuvo irodyta, kad šie policininkai ji anksciau pažinojo ir kad atpažino ji ilipusi i I. M. automobili. Ir prie šio automobilio jis nebuvo sulaikytas, nerasta jo pirštu atspaudu ir nesurinkta jokiu kitu irodymu. Todel jis prašo nuosprendi panaikinti ir priimti jo atžvilgiu nauja, išteisinamaji nuosprendi.

Teismo posedyje nuteistasis R. K. ir jo gyneja prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas jos aplinkybes, teisingai ivertino visu ištirtu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visuma, todel priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisetas ir pagristas. Nuteistasis R. K. pagristai pripažintas kaltu del visu kaltinime išdestytu nusikalstamu veiku padarymo. Nors teisminio nagrinejimo metu nuteistasis kaltu neprisipažino, jo dalyvavima išvardintu vagysciu bei pasikesinimu padaryti vagystes padaryme patvirtina nukentejusiuju, liudytoju ir kito nuteistojo A. G. parodymai, ivykio vietu, paimtu daiktu apžiuru, parodymu atpažinti protokolai, specialistu išvados, mobilaus ryšio telefonu telekomunikaciniu ivykiu išklotines ir kiti išnagrineti bei nuosprendyje išdestyti bei aptarti irodymai. Pažymetina, kad pats nuteistasis R. K. teisminio nagrinejimo metu duoti bet kokius parodymus atsisake. Taciau jo dalyvavima visu nusikaltimu padaryme patvirtino dar ir BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka kitu irodymu patikrinimui perskaityti paties R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat tu jo parodymu patikrinimo vietoje protokolai. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matosi, kad apeliantas ir vel nenurodo jokiu nauju aplinkybiu, nekelia jokiu nauju gynybos versiju, o tik nesutinka su jau išnagrinetu irodymu ivertinimu ir nurodo, kad ju nepakako apkaltinamojo nuosprendžio priemimui. Visus šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus. Iš bylos be to matosi, kad i daugeli nuteistojo apeliacinio skundo argumentu faktiškai jau yra išsamiai bei motyvuotai atsakyta paciame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo dalyvavimas L. T. automobilio ,,BMW 316“ vagysteje neirodytas. Apelianto nuomone, teismas negalejo remtis kito nuteistojo A. G. parodymais, nes šis parodymus dave apklaustas kaltinamuoju ir neispetas del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima Be to, A. G. buvo suinteresuotas ji, kaip anksciau teista už vagystes, apkalbeti ir tokiu budu pats išvengti atsakomybes. Visi pagrobtame automobilyje buve daiktai rasti pas A. G. . Apeliantas dar nurodo, kad pati nukentejusioji L. T. nežino, kas pagrobe jos automobili, nerasta jo pirštu atspaudu, nera liudytoju ir jokiu kitu irodymu.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus ir neatitinkancius nustatytu bylos aplinkybiu. Pirmiausia atmetami argumentai apie tai, kad teismas tariamai negalejo remtis kito nuteistojo šioje byloje A. G. parodymais. Pagal BPK 20 str. 1-4 daliu nuostatas irodymais baudžiamajame procese laikomi istatymu nustatyta tvarka teisetais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tokiais duomenimis laikomi ir betarpiškai teisminio nagrinejimo metu apklausto kaltinamojo parodymai. Nors budamas kaltinamuoju, asmuo del baudžiamosios atsakomybes už melagingu parodymu davima neispejamas, taciau jo parodymai atitinka visus jau paminetus BPK 20 str. reikalavimus, todel teismas gali juos pripažinti irodymais ir jais pagristi nuosprendi. Irodymais laikomi taip pat ir kaltinamojo parodymai apie bendrininku arba kitu asmenu padarytas nusikalstamas veikas. Suprantama, kad vertinant vieno kaltinamojo parodymus apie kitus kaltinamuosius, teismas turi ivertinti kaltinamuju suinteresuotuma bylos baigtimi, todel vieno kaltinamojo parodymais kito kaltinamojo atžvilgiu paprastai remiamasi tik tada, kai tie parodymai nekelia jokiu abejoniu ir kai juos patvirtina kiti irodymai. Kolegija pažymi, kad butent taip šioje byloje teismas vertino kaltinamojo A. G. parodymus. Taip pat pažymetina, kad apelianto nurodomu priežasciu, del kuriu A. G. tariamai buvo suinteresuotas apkalbeti R. K. , iš tikruju nebuvo. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai ir prokuroras kaltinamajam A. G. nedare jokiu nuolaidu. Jam buvo pareikšti itarimai ir byla perduota teismui A.G. kaltinant pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. bei pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d., t.y. A. G. pats buvo kaltinamas tuo, kad buvo R.K. bendrininkas ir padejo jam padaryti automobiliu vagystes. Teisme ir A. G. prisipažino kaltu tik iš dalies, taciau jo atžvilgiu irgi priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota i BK 237 str. 1 d. teismui nenustacius, kad slepti pagrobta automobili šis nuteistasis buvo pažadejes R. K. iš anksto. Apeliantas neteisingai nurodo, kad A. G. sieke perkelti jam savo kaltes dali ir pats išvengti atsakomybes. Šiuo atveju galima padaryti netgi priešinga išvada. Juk A. G. buvo kaltinamas padejimu padaryti nusikaltimus R. K. , o nuteistas už R. K. padaryto nusikaltimo slepima. Tai reiškia, kad nuo to, ar teismas pripažins kaltu R.K. ir kaip kvalifikuos jo veika, tiesiogiai priklause ir paties R. K. kaltes klausimo išsprendimas. Taigi pagal bylos aplinkybes A. G. negalejo buti suinteresuotas nei R. K. apkalbejimu nei apkaltinamojo nuosprendžio R. K. atžvilgiu priemimu.

Dalyje del L. T. automobilio vagystes teismas tikrai pasireme kaltinamojo A. G. parodymais. Teisme A. G. parode, kad 2005 m. gegužes men. R. K. papraše jo išnuomoti jam jo sodyboje esancia daržine. Jis sutiko. Birželio men. viduryje dienos metu R. K. jam paskambino, pasake, kad atvažiuoja ir netrukus atvažiavo vairuodamas automobili ,,BMW 316“ užsienietiškais numeriais. Ta automobili pastate i išsinuomota daržine ir pasake, kad po savaites pasiims. Po keliu dienu paskambines, papraše atvežti automobilyje buvusius daiktus. Jis juos nuveže R. K. , o automobilyje buvusia striuke, leidus R. K. , pasiliko sau. Striukes kišeneje dar rado telefona ,,Nokia“, pas ji liko ir automobilyje buves vaikiškas vežimelis.

Nukentejusiajai L. T. apie tai, kas pagrobe jos automobili, tikrai nebuvo žinoma ir tai yra visiškai suprantama, nes tas automobilis buvo pagrobtas slapta. Pagrobtas automobilis su išlaužtomis dureliu ir užvedimo spynelemis buvo rastas po dvieju dienu paliktas Kretingos raj. Apžiurint automobili tikrai nebuvo rasta ir net neieškota pirštu atspaudu pedsaku. Taciau apeliantas neteisus, kad byloje nera daugiau jokiu kitu jo kaltes irodymu, taip pat ir liudytoju. Teismas apklause liudytoja A. G. žmona S. G. . Ji parode, kad R. K. tikrai buvo atvažiaves pas jos vyra ir šis sutiko jam išnuomoti daržine. Po kiek laiko ji mate, kad jos vyras turi nauja striuke ir ,,Nokia“ telefona. Taigi liudytoja patvirtino kaltinamojo A. G. parodymus, o tuo paciu jos parodymai patvirtino ir paties R. K. dalyvavima vagysteje. Nuosprendi teismas pagrinde ir kitais irodymais: surasto automobilio apžiuros, automobilyje buvusiu daiktu paemimo pas A. G. ir ju parodymo atpažinti nukentejusiajai protokolais. Nors apeliantas skunde to nemini, taciau labai svarbiu irodymu tapo kratos metu pas R. K. paimtos SIM korteles telekomunikaciniu ivykiu išklotine. Buvo nustatyta, kad iš telefono, kuriuo naudojosi R. K. , butent kita diena po ,,BMW 316“ pagrobimo buvo skambinama A. G. . Apeliantas neneigia, kad pažinojo A. G. , taciau aiškina, kad artimai su juo nebendravo. Todel užfiksuotas R. K. skambinimas A. G. iš karto po automobilio pagrobimo patvirtina ir A. G. parodymus, ir pati R. K. dalyvavima vagysteje. Kaip jau mineta, A. G. parode, kad iš karto po telefoninio skambucio R. K. atvažiavo i jo sodyba automobiliu ,,BMW 316“. Iš to, kas išdestyta, matosi, kad nuosprendi R. K. atžvilgiu teismas pagrinde ne tik kaltinamojo A. G. parodymais, bet ir daugeliu kitu tuos parodymus patvirtinanciu irodymu. Nors apeliantas to irgi nemini, taciau kitu irodymu patikrinimui teismas, vadovaudamasis BPK 276 str. 4 d., perskaite ankstesnius paties R. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas itariamuoju pats prisipažino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybemis jis pagrobe automobili ,,BMW 316“. Ta automobili jis laike A. G. sodybos daržineje, o po keliu dienu Kretingos raj. pardave ji iš matymo pažistamam Arunui. Šiuose perskaitytuose parodymuose R. K. buvo nurodes aplinkybes, visiškai atitinkancias kaltinamojo A. G. parodymus. Be to, tuos parodymus R. K. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Jo parodyta automobilio ,,BMW 316“ pagrobimo vieta sutapo su ivykio vietos apžiuros metu nukentejusiosios nurodyta jos automobilio pagrobimo vieta. Jau aptartu ištirtu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visuma neabejotinai pavirtina, kad nurodyta automobili su jame buvusiu turtu tikrai pagrobe R. K. , todel teismas ji pagristai pripažino kaltu.

Kad nuteistasis R. K. nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis pagrobe AB ,,Seb Uhisliising “ automobili ,,BMW X5“ ir jame buvusi nukentejusiojo U. J. turta, irgi patvirtina teisme ištirti irodymai: kaltinamojo A. G. ir liudytojos S. G. parodymais, draudimo bendroves pateiktais dokumentais, ivykio vietos apžiuros, kratu ir daiktu parodymo atpažinti protokolais, telekomunikaciniu ivykiu išklotinemis bei kitais nuosprendyje aptartais irodymais. Apeliaciniame skunde nuteistojo destomus nesutikimo su šiu irodymu vertinimu argumentus kolegija atmeta kaip nepagristus.

Kaltinamasis A. G. teisme parode, kad 2005 m. birželio pabaigoje, labai anksti ryte jam paskambino R. K. ir pasake, kad atvažiuoja. Netrukus jis atvažiavo vairuodamas automobili ,,BMW X5“ užsienietiškais numeriais ir su bagažine ant stogo. Automobilio ratu diskai buvo ikaite iki raudonumo. R. K. pasake, kad automobilis sugedo, pastate ji i daržine, iš galines bagažines pasieme maišelius su kažkokiais daiktais. Po to atidare ant stogo buvusia bagažine, ten buvo burlente ir ivairus kitas plaukiojimui skirtas inventorius. R. K. visa tai papraše jo palaikyti pas save ir pasake kad tuos daiktus pasiims veliau. Dali tu daiktu jis paslepe savo garaže Kretingoje. Ši karta jis jau suprato, kad automobilis pavogtas, praše, kad R. K. greiciau ji pasiimtu, o šis tai pažadejo ir dar paliko A. D. pasa, pasake, kad jeigu atvyktu policija, tai reiketu aiškinti, kad automobili paliko tas A. D. . Jis pats veliau automobilio salone rado telefona ,,Nokia 7280“ ir automobilini pakroveja, kuriuos atidave naudotis savo žmonai S. G. (A.). Veliau R. K. jam skambino ir praše pažiureti ,,BMW X5“ lempu ir saugos diržu numerius. Pats R. K. buvo atvažiaves dar keturis kartus, atsiveže deže irankiu, viena karta atvažiavo su kitu nepažistamu vyriškiu ir sake, kad tai automobiliu meistras. Jie krapštesi prie ,,BMW X5“, bet R. K. jo iš daržines taip ir nepasieme. Po savaites atvyko policija, kuri ,,BMW X5“ rado jo daržineje, ten pat buvo rasti R. K. irankiai, o jis policijai atidave ir savo paties iš automobilio pasiimtus daiktus, ir R. K. jam palikta svetima pasa. Savo parodymus A. G. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu.

Del šios nuosprendžio dalies nuteistasis ir vel nesutinka su kaltinamojo A. G. parodymais. Taciau jo argumentus apie tariama A. G. siekima ir suinteresuotuma R. K. apkaltinti, kolegija atmeta tais paciais motyvais kaip ir nuosprendžio dalyje del L. T. automobilio vagystes. Tie motyvai šioje nutartyje jau išdestyti ir ju kartoti nera reikalo. Šioje dalyje apeliantas dar nurodo apie tariamus prieštaravimus teismo išvadose ir apie skirtinga jo ir A. G. veiku ivertinima. Skunde nurodoma, kad pripažines ji kaltu del automobilio pagrobimo ir savo veiksmu derinimo su A. G. , pati A. G. del padejimo padaryti vagyste teismas išteisino, nors pas A. G. buvo rasti ir automobilis, ir jame buve daiktai. Šie argumentai irgi nepagristi, nes jokiu prieštaravimu teismo išvadose nera. A. G. del padejimo padaryti vagyste buvo ne išteisintas, o butent nuteistas, tik jo veika iš BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 3 d. perkvalifikuota i BK 237 str. 1 d. Teismas pripažino irodytu, jog A. G. žinojo apie tai, kad R. K. pagrobe automobili ,,BMW X5“, slepe ji savo daržineje, taciau liko nepaneigta, kad apie vagyste šis nuteistasis sužinojo tik tuomet, kai R. K. ,,BMW X5“ jau buvo atvares i daržine. Neirodžius, kad A. G. iš anksto pažadejo slepti pagrobta automobili, jo veika ivertinta ne kaip padejimas padaryti vagyste, o tik kaip nusikaltimo slepimas.

Kaltinamojo A. G. parodymus, o tuo paciu ir R. K. dalyvavima šioje vagysteje, patvirtina liudytojos S. G. parodymai. Ji parode, kad tuo metu jos vyras A. G. buvo išsigandes ir pasake, kad R. K. daržineje paliko prabangu automobili su išlaužta spynele. Po to vyras jai padovanojo prabangu telefona ,,Nokia 7280“, kuri ji veliau atidave policijai. Kaip jau mineta, A. G. parodymus net menkiausiose smulkmenose patvirtina kiti irodymai: dokumentai, patvirtinantys pagrobto automobilio priklausomybe ir verte, ivykio vietos apžiuros protokolas, kratos protokolas, iš kurio matosi, kad A. G. sodyboje rastas pagrobtas ,,BMW X5“ su išlaužtomis dureliu ir variklio paleidimo spynelemis, automobilyje buve daiktai, nuimta bagažine ir deže su irankiais. Kratos metu paimtas ir A. G. nurodytas R. K. jam paliktas A. D. pasas. Paimtus daiktus atpažino nukentejusysis U. J. . Ir šioje dalyje nuosprendis grindžiamas dar ir telekomunikaciniu ivykiu išklotinemis. Buvo nustatyta, kad iš mobilaus ryšio telefono su pas R. K. kratos metu rasta ir paimta SIM kortele i A. G. telefona buvo skambinta keleta kartu: 2005 m. birželio 24 d., 21⁴⁵ val., birželio 25 d., 4²⁸ val. ir 5⁰⁴ val. Pirmasis skambutis buvo iš karto po automobilio ,,BMW X5“ vagystes, o velesni skambuciai irgi patvirtina A. G. parodymus apie tai, kad R. K. jam skambino labai anksti ryte ir netrukus atvairavo pas ji automobili ,,BMW X5“. Visu aptartu irodymu patikrinimui BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisme vel buvo perskaityti paties R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Juose apklaustas itariamuoju R. K. prisipažino, kad automobili ,,BMW X5“ pagrobe kartu su kitu asmeniu vardu Arunas ir nuvare ji i A. G. sodyba. Su tuo paciu Arunu veliau bande remontuoti to automobilio variklio užvedimo spynele, bet tai jiems nepavyko ir automobilis liko daržineje. Parodymu patikrinimo vietoje metu R. K. šiuos savo parodymus patvirtino ir parode automobilio ,,BMW X5“ pagrobimo vieta, kuri sutapo su ivykio vietos apžiuros metu nukentejusiojo U. J. nurodyta šio automobilio pagrobimo vieta. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai negali buti laikomi irodymu, nes tuomet jis prisipažino kaltu tik siekdamas, kad jam paskirta kardomoji priemone iš suemimo butu pakeista i švelnesne. Be to, tada jis prisipažino net del 11-os automobiliu vagysciu, tuo tarpu šioje byloje kaltinamas tik del 5-iu. Šie apelianto argumentai taip pat atmetami. Jau buvo pamineta ir tai pažymima paciame nuosprendyje, kad ikiteisminio tyrimo metu duotu R. K. parodymu teismas nepripažino irodymais, nes tie parodymai buvo duoti ne teismui ir ne ikiteisminio tyrimo teisejui. BPK 276 str. 4 d. nurodyta, kad byloje esantiems irodymams patikrinti gali buti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigunui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentejusiojo ar liudytojo parodymai. Butent tai ir buvo padaryta teisme. Nors perskaityti ankstesni R. K. parodymai, duoti apklausos bei parodymu patikrinimo vietoje metu, ir nelaikomi irodymais, taciau jie visiškai patvirtino kitus nuosprendyje ir šioje nutartyje jau aptartus irodymus. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad tuos parodymus jis dave tik siekdamas švelnesnes kardomosios priemones, atmetami kaip visiškai neitikinami. Tuos parodymus budamas itariamuoju R. K. dave dalyvaujant jo pasirinktai gynejai, kuri veliau gyne ji ir teisminio nagrinejimo metu. Be to, apklaustas apeliacines instancijos teisme R. K. pats pripažino, kad ikiteisminiame tyrime vykusiu apklausu metu jam joks spaudimas duoti atitinkamus parodymus nebuvo daromas. Taip pat nerealu, kad anksciau budamas teistas ir prisipažindamas sunkiu nusikaltimu padarymu, taip save apkalbedamas R. K. butu tikejesis kardomosios priemones pakeitimo švelnesne. Pažymetina, kad nedalyvaves savo išvardintu nusikaltimu padaryme, jis tikrai nebutu sugebejes nurodyti tokiu smulkiu tu nusikaltimu detaliu, kurios ikiteisminiam tyrimui dar nebuvo žinomos. Tai, kad šioje byloje R. K. buvo kaltinamas ir nuteistas tik už dali nusikaltimu, del kuriu prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, nereiškia, kad nuteistasis buvo prisipažines del to, ko nepadare. Ši byla buvo perduota teismui del tu nusikalstamu veiku, kurias pavyko greiciau išaiškinti, taip pat ir surasti pagrobtus automobilius. Tuo tarpu del kitu R. K. nurodytu vagysciu bylos nenutrauktos, jose toliau atliekami tyrimo veiksmai, o 2005 m. gruodžio 7 d. prokuroro nutarimu tu vagysciu tyrimas išskirtas i atskira ikiteismini tyrima. Apeliantas dar nurodo, kad ,,BMW X5“ automobilio, o juo labiau – jame buvusiu daiktu, vagystes jo ankstesni parodymai neirodo, nes liko nenustatytas to automobilio pagrobimo budas. Tuo tarpu A. G. parode tik apie tai, kad mate, kaip jis automobili atvare i sodyba. Ir šie nuteistojo argumentai nepagristi. Apžiurejus surasta automobili ,,BMW X5“ buvo nustatyta, kad išlaužtos jo dureliu ir variklio užvedimo spyneles. Todel automobilio pagrobimo budas aiškus ir tai nurodoma pacioje nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Jau paminetuose ankstesniuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose R. K. buvo parodes, kad automobili ,,BMW X5“ jis pagrobe ne vienas, o kartu su iš matymo pažistamu Arunu. Parode, kad tai Arunas prasuko automobilio dureliu spynele, o jis pats tuo metu tik saugojo ir stebejo aplinka. Po to jie kartu nuvažiavo i Kretingos raj. Tubausiu km. Tik prie A. G. sodybos jis jau pats persedo už ,,BMW X5“ vairo ir pastate automobili A. G. daržineje. Iš bylos matosi, kad R. K. pamineto asmens vardu Arunas nustatyti nepavyko. Skunde paminedamas automobilio pagrobimo buda, apeliantas, matyt, ir turi mintyje savo konkretu vaidmeni šio nusikaltimo padaryme. Taciau iš nuosprendžio matosi, kad teismas aptare ir ši klausima. Nuosprendyje nurodoma, kad duomenu apie tai, kad šia vagyste R. K. butu padares ne vienas, o su bendrininku, byloje nera. Teismas atsižvelge i A. G. parodymus apie tai, kad automobili su išlaužtomis dureliu bei variklio užvedimo spynelemis ir ikaitusiais ratu diskais i daržine atvairavo butent R. K. . Butent R. K. po to dave A. G. nurodymus ir del automobilio slepimo. Jis taip pat disponavo automobilyje buvusiais daiktais bei rupinosi pagrobto automobilio remontu. Iš to teismas padare išvada, kad butent R. K. ir pagrobe ši automobili. Sutikdama su šiais teismo motyvais bei išvadomis, kolegija šioje dalyje dar pažymi, kad net ir tikint vien tik ankstesniais R. K. parodymais ir darant prielaida, kad automobilis buvo pagrobtas grupes bendrininku, R. K. nusikalstamos veikos ivertinimas bei kvalifikavimas del to nepasikeistu. Tikint tais R. K. parodymais, automobilio spyneles išlauže kitas asmuo, o pats R. K. iš anksto susitares su tuo asmeniu, tik stebejo aplinka ir saugojo savo bendrininka. Taciau pats R. K. pripažino, kad po to jis pats nuvare pagrobta automobili i daržine ir paliko ji saugoti A. G. . Taigi ir šiuo atveju, ir stebedamas aplinka nusikaltimo vietoje, ir po to vairuodamas pagrobta automobili bei palikdamas ji saugoti A. G. , R. K. vis tiek atliko to paties nusikaltimo vykdytojo vaidmeni. Pažymetina ir tai, kad atmetes ankstesniu R. K. parodymu dali apie nusikaltimo padaryma bendrininku grupeje, teismas tuo paciu ir nenustate šios nuteistojo atsakomybe sunkinancios aplinkybes. Vis delto kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad šis nusikaltimas buvo padarytas butent nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis. Irodyta, kad automobili ,,BMW X5“ ir jame buvusi U. J. turta pagrobe R. K. ir teismas del to ji pagristai pripažino kaltu.

Kad R. K. pagrobe G. H. automobili ,,Audi A4“, patvirtina nukentejusiojo bei liudytoju A. M. bei Z. K. parodymai, ivykio vietu ir automobilio apžiuru protokolai ir kiti bylos duomenys. Iš bylos matosi, kad nukentejusiojo automobilis ,,Audi A4“ buvo pagrobtas 2005 m. liepos 7 d., apie 15 val., Palangos m. L.Vaineikio gt. Ta pacia diena, 19⁴⁰ val., ivykio vietos apžiuros metu šis automobilis buvo surastas Kretingos raj. Liepines kaime šalia keliuko, priekiu ivarytas i miška. Automobilio galas rastas apkrautas medžiu šakomis. Vairuotojo dureles rastos atrakintos, variklio užvedimo spynele išlaužta, sulaužyta prietaisu skydelio apdailos detale, iš jos rastas ištrauktas laidas. Liudytojai A. M. ir Z. K. parode, kad ta diena Liepines kaime traktoriumi vežiojo šiena. Apie 17 val. važiuodami keliu pamate priekiu i miška ivaryta šviesiai rudos-raudonos spalvos automobili, iš miško matesi tik automobilio galas. Vežiodami šiena jie pro ta vieta pravažiavo kelis kartus, o ju matytas automobilis tebestovejo toje pacioje vietoje. Apie 19 val. pro ta vieta važiuodami dar karta, pamate prieš juos keliu i ta puse, kur stovejo ju matytas automobilis, pesciomis einanti vaikina. Jie abu iš karto atpažino, kad tai R. K. . Pavažiave toliau, maždaug už 200 m. pamate stovinti pilkos-sidabrines spalvos 3-ios kartos automobili ,,VW Golf“, kuriuo irgi anksciau matydavo važinejant R. K. . Tame automobilyje keleivio vietoje sedejo nepažistamas vyras. Itarus, kad ju matytas i miška ivarytas automobilis gali buti vogtas ir kad tai padare R. K. , A. M. paskambino i policija ir apie viska praneše. Policija atsake, kad prieš keleta valandu Palangoje tikrai buvo pavogtas panašus automobilis. Šie liudytojai sulauke neužilgo atvykusiu policijos pareigunu ir parode jiems ju matyta automobili. Nors buvo praeje tik apie 10 min. laiko, ta automobili ši syki rado jau dar labiau ivaryta i miška ir apkrauta šakomis. Tai buvo ,,Audi A4“ su vokiškais registracijos numeriais. Tuo tarpu nei matyto R. K. , nei automobilio ,,VW Golf“ jie jau nerado.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo dalyvavimas nurodyto automobilio vagysteje neirodytas, nes jis nebuvo sulaikytas prie šio automobilio, nerasta jo pirštu pedsaku ir nesurinkta jokiu kitu irodymu. Nuosprendžio priemimui negalejo užtekti vien tik dvieju liudytoju prieštaringu parodymu, be to nukentejusysis buvo parodes, kad jo automobilio spyneles buvo sulaužytos jau anksciau. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme nuteistasis dar parode, kad ji mate liudytojai galejo apsirikti ir ji su kuo nors supainioti. Visus šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Byloje tikrai nera liudytoju, maciusiu, kaip R. K. pagrobe nurodyta automobili Palangoje. Pagrobtame automobilyje nerasta ir R. K. pirštu pedsaku. Taciau tinkamu asmens identifikavimui pedsaku galejo ir nelikti, be to, kaip matosi iš bylos duomenu apie kitus nuteistojo padarytus nusikaltimus, automobilius jis vogdavo muvedamas pirštinemis. Nukentejusysis G. H. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodes, kad 2005 m. liepos 5-6 d. nakti tikrai buvo isibrauta i jo automobili, palikta kitoje vietoje, taciau tuomet buvo bandyta tik pavogti prietaisu skydeli ir buvo sugadintos plastikines detales. Nukentejusysis parode, kad liepos 7 d. Palangoje, L.Vaineikio gt. prie namo Nr. 2 paliko savo automobili užrakinta, o kai ji po vagystes surado policija, automobilyje jau buvo sugadintos dureliu ir variklio užvedimo spyneles. Kolegijos nuomone, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi del šios vagystes teismas pagristai pasireme butent jau aptartais liudytoju A. M. bei Z. K. parodymais. Apeliaciniame skunde be jokio pagrindo nurodoma, kad šiu liudytoju parodymai prieštaringi. Konkreciu prieštaravimu nenurodo pats apeliantas, o iš byloje esanciu A. M. bei Z. K. apklausu protokolu matosi, kad abu liudytojai aiškiai, nuosekliai ir vienodai nurode tokias pacias aplinkybes apie tai, kaip jie pastebejo, kaip veliau paaiškejo, pagrobta automobili ir kaip sutiko i to automobilio puse einanti R. K. . Netiketi šiu liudytoju parodymais nera jokio pagrindo, nes jokio suinteresuotumo apkalbeti nuteistaji šie liudytojai neturejo. Be to, butent po vieno iš ju (A. M. ) pranešimo, policija ir surado pagrobta ,,Audi A4“. Taip pat nera jokiu abejoniu del to, kad netoli pagrobto automobilio šie liudytojai tikrai mate R. K. ir jo su niekuo supainioti bei apsirikti tikrai negalejo. Liudytojai R. K. gerai mate, nes pravažiavo pro pat nuteistaji mažu atstumu, kai šis jiems priešpriešiais ejo keliu. Z. K. isitikines, kad tai buvo R. K. , nes ji pažista nuo vaikystes. Tuo tarpu liudytojas A. M. parode, kad irgi gerai pažinojo R. K. kaip automobiliu vagystemis užsiimanti asmeni, nes pats dirba policijoje ir jam teko susidurti su R.K. del ankstesniu vagysciu. A. M. parodymais irgi nera pagrindo abejoti. Iš bylos matosi, kad A. M. dirba Palangos policijoje, tuo tarpu R. K. Palangos m. apylinkes teismo 2002 m. lapkricio 8 d. nuosprendžiu kaip tik ir buvo nuteistas už Palangoje padarytas kitu automobiliu vagystes. Taigi R. K. tikrai buvo pažistamas Palangos policijos pareigunams, taip pat ir A. M. . Kad liudytojai neapsiriko, patvirtina ir tai, kad netoli nuo tos vietos, kur jie sutiko R. K. , mate ir ant kelio palikta pilka 3-ios kartos automobili ,,VW Golf“. Šioje byloje nustatyta, kad butent tokiu automobiliu tuo laikotarpiu važinedavo R. K. . Teisme išnagrinetu irodymu patikrinimui BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka vel buvo perskaityti ankstesni ikiteisminio tyrimo metu duoti R. K. parodymai. Apklausiamas itariamuoju R. K. tuomet ir del šios vagystes prisipažino kaltu. Jis parode, kad 2005 m. liepos pradžioje Palangos m. L.Vaineikio gt. specialiu irankiu išlaužes spyneles, tikrai pavoge ten stovejusi rudos ar raudonos spalvos automobili ,,Audi A4“ su vokiškais numeriais. Ji nuvare ir paslepe miške Kretingos raj. Pesciomis grižes i Palanga, pasieme savo automobili ,,VW Golf“ ir vakare nuvažiavo prie paliktos pagrobtos ,,Audi A4“, bet automobilio miške jau nerado. Parodymu patikrinimo vietoje metu R. K. parode vieta Palangos m. L.Vaineikio gt., iš kur jis pagrobe ,,Audi A4“ ir vieta Kretingos raj. Liepines km. miške, kur ši automobili paliko. Šie nuteistojo parodymai visiškai patvirtina kitais irodymais teismo nustatytas bylos aplinkybes, nuteistojo nurodytos automobilio pagrobimo ir palikimo miške vietos sutapo su vietomis, kuria nurode nukentejusysis G. H. , kurioje pagrobta automobili mate liudytojai A. M. ir Z. K. ir kurioje ta automobili surado policija. Apelianto argumentai, kuriuose jis bando aiškinti, kad save apkalbejo noredamas buti paleistas iš suemimo, šioje nutartyje jau buvo aptarti ir atmesti, todel dar karta destyti tu paciu motyvu kolegijai nera reikalo. Skunde apeliantas dar nurodo, kad perskaityti jo ankstesni parodymai neatitinka automobilio pagrobimo budo pagal ivykio vietos apžiuros protokola. Šie nuteistojo argumentai ir nepagristi, ir net neaišku, apie kokius neatitikimus iš viso nurodoma, konkreciai jie netgi neišdestyti. Pats automobilio pagrobimo budas specialiai pritaikytu irankiu išlaužiant dureliu ir variklio užvedimo spyneles aiškus ir del to abejoniu nekyla. Tarp kitais irodymais nustatytu aplinkybiu ir perskaitytu ankstesniu R. K. parodymu yra tik kai kuriu nežymiu neatitikimu. Pvz., R. K. buvo parodes, kad automobili ,,Audi A4“ paslepe miške ir užkrove ji šakomis. Ta pati vakara savo automobiliu vel nuvažiavo i ta pacia vieta, bet automobilio jau nerado. Tuo tarpu liudytoju A. M. ir Z. K. parodymais nustatyta, kad jie i miška ivaryta automobili pamate apie 17 val., o apie 19 val. pamate prie jo einanti R. K. . Po kiek laiko ,,Audi A4“ jau pamate giliau ivaryta i miška ir apkrauta šakomis. Kolegijos nuomone, tai gali buti paaiškinama tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu R. K. visus tos dienos savo veiksmus buvo nurodes netiksliai, o gal but kokias nors detales ir buvo pamiršes, nes parodymus dave ne apie viena, o net apie keleta savo padarytu vagysciu. Bet kuriuo atveju del pagrindiniu nustatytu aplinkybiu apie automobilio ,,Audi A4“ pagrobima ir paslepima miške abejoniu nekyla. Liudytojai A. M. ir Z. K. dar parode, kad ant kelio stovejusiame automobilyje ,,VW Golf“ mate sedinti dar viena vyriški. Ikiteisminio tyrimo metu jo nustatyti nepavyko. Taciau nuosprendyje teismas išdeste išsamius motyvus, del kuriu padare išvada, kad automobili ,,Audi A4“ pagrobe tik R. K. . Tai, kad nuteistasis saugiu atstumu nuo pagrobto automobilio paliko savo automobili ,,VW Golf“, vienas ejo prie paslepto ,,Audi A4“ ir ši automobili, neturedamas jo rakteliu, per labai trumpa laika sugebejo dar labiau ivaryti i miška, tikrai patvirtina, kad tik pats R. K. ta automobili ir pagrobe, ir atvare i miška. Jokiu savo bendrininku padarant ši nusikaltima perskaitytuose ankstesniuose parodymuose nenurode ir pats R. K. . Iš to, kas išdestyta, daroma išvada, kad ir šioje dalyje teismas pagristai pripažino R. K. kaltu ir prieme jo atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi.

Nesutikdamas su nuosprendžio dalimi del pasikesinimo pagrobti Kriminalines policijos biuro automobili ,,VW Passat“, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šio nusikaltimo jis irgi nepadare. Nurodo, kad jo pripažinimui kaltu negalejo pakakti policijos pareigunu parodymu. Be to, teismas negalejo remtis ir nekategoriškomis portretinio tyrimo išvadomis. Apeliantas dar nurodo, kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai parodymu atpažinti metu ir paimant pavyzdžius lyginamajam tyrimui. Išdestytus apelianto skundo argumentus kolegija atmeta. R. K. dalyvavima pasikesinant pagrobti automobili ,,VW Passat“ patvirtina visuma teisme išnagrinetu ir nuosprendyje aptartu irodymu. Iš bylos matosi, kad siekiant užkirsti kelia padažnejusioms automobiliu su užsienietiškais registracijos numeriais vagystems Palangos mieste, o taip pat sulaikyti tas vagystes padariusius asmenis, 2005 m. liepos 19 d. vakare pati policija Palangoje, prie S.Neries gt. namo Nr. 26 paliko užrakinta automobili ,,VW Passat“. Ant jo buvo uždeti užsienietiški registravimo numeriai, o salone imontuota vaizdo kamera. Policijos pareigunai ta automobili stebejo iš nurodytame name esancio viešbucio. Teisme apklausti liudytojai policijos pareigunai A. B. , R. V. ir E. G. parode, kad velai vakare netoli ju palikto ,,VW Passat“ sustojo šviesios spalvos automobilis ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo du vaikinai. Vienas iš ju, apsimoves šortais ir užsimoves ,,Panamos“ tipo kepure, užsimove pirštines, priejo prie automobilio ,,VW Passat“ ir i yla panašiu irankiu atidares dureles, isedo i automobilio salona. Matesi, kad jis bando laužti variklio užvedimo spynele, bet variklis neužsivede. Tas vaikinas vis išlipdavo iš automobilio, paeidavo i šali ir vel griždavo. Iš viso jis bande užvesti varikli 7 kartus. Tuo metu i viešbuti grižo žmones, uždege šviesa ir tas vaikinas pabego. Veliau jie visi atpažino, kad tai buvo R. K. . Apžiureje palikta automobili ,,VW Passat“ pamate, kad išlaužtos jo dureliu ir variklio užvedimo spyneles. Spyneliu sulaužyma patvirtina ir byloje esantis ivykio vietos apžiuros protokolas. Nuosprendyje teismas pagristai nurode, kad liudytojais apklaustu išvardintu policijos pareigunu parodymais abejoti nera jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistasis pats klausia, kodel policijos pareigunai, matydami, kaip jis net keleta kartu iseda i automobili, nesulaike jo nusikaltimo vietoje. I tai apklausu metu atsake ir paaiškino patys liudytojai. Teisme policijos pareigunai parode, kad šios operacijos metu jie norejo isitikinti, ar asmuo kesinasi pavogti pati automobili, ar ji tik apvogti, t.y. pagrobti ka nors iš automobilio salono. Todel jie R. K. nesulaike, o lauke ar šis užves automobilio varikli. Tokie liudytoju paaiškinimai yra logiški bei suprantami. Iš bylos taip pat matosi, kad policijos pareigunai A. B. , E. G. bei R. V. dirbo Kriminalines policijos biure Vilniuje, i Palanga buvo atvyke tik specialiu užduociu vykdymui, todel R. K. anksciau nebuvo mate ir jo nepažinojo. Taciau nera abejoniu, kad ikiteisminio tyrimo metu jie tikrai ir neabejodami atpažino R. K. , kuri mate pasikesinant pagrobti automobili ,,VW Passat“. Prieš atliekant parodymus atpažinti visi šie liudytojai, kaip ir numatyta istatyme, buvo apklausti apie tai, kokiomis aplinkybemis jie mate atpažintina asmeni ir apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jie ta asmeni gali atpažinti. Apeliantas skunde nurodo, kad visi pareigunai ji atpažino pagal tokius pacius požymius. Taciau tai neduoda pagrindo abejoti nei policijos pareigunu parodymais, nei parodymu atpažinti protokolais. Visi liudytojai galejo isidemeti tas pacias R. K. žymes ir bruožus, nes jie mate nuteistaji tuo paciu metu ir tomis paciomis aplinkybemis. Apeliaciniame skunde be to neteisingai nurodoma, kad nurodyti liudytojai iš pradžiu ji atpažino tik pagal fotonuotraukas, o tik po to – tarp kitu asmenu. Iš bylos matosi, kad liudytojai A. B. ir R. V. 2005 m. rugsejo 5 d. atpažino R. K. tik parodymo atpažinti tarp kitu asmenu metu. Tuo tarpu pagal nuotraukas šiems liudytojams atpažinimui R. K. nuotraukos iš viso nebuvo rodomos. Vieninteliam liudytojui E. G. R. K. nebuvo rodomas atpažinti tarp kitu asmenu, o 2005 m. lapkricio 18 d. šis liudytojas nuteistaji atpažino pagal jo nuotrauka. BPK 192 str. 5 d. nedraudžia daryti atpažinimo pagal jo nuotrauka, jeigu parodyti paties asmens negalima. Ivertinus tai, kad atpažistantysis buvo policijos operatyvinis darbuotojas, be to, šis atpažinimas buvo daromas ne Palangoje, o pagal atskira pavedima Vilniuje, BPK 192 str. 5 d. reikalavimai pažeisti nebuvo. Parodymai atpažinti padaryti nepažeidžiant ir jokiu kitu BPK 191-192 str. reikalavimu. Kad atpažista ju matyta nusikaltimo vietoje R. K. , liudytojai A. B. , R. V. bei E. G. patvirtino ir teisminio nagrinejimo metu. Kad automobili ,,VW Passat“ pasikesino pagrobti butent R. K. , patvirtina ir kiti irodymai. Jau nurodyti liudytojais apklausti pareigunai dar parode, kad i nusikaltimo vieta R. K. atvažiavo šviesiu automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jie ši numeri tuomet užsiraše. Byloje nustatyta, kad butent šiuo automobiliu nurodytu laikotarpiu naudojosi R. K. . Šioje dalyje pažymetina, kad butent pilkos-sidabrines 3-ios kartos automobili netoli pagrobto kito automobilio ,,Audi A4“ mate ir liudytojai A. M. bei Z. Ka. . Tuo tarpu abejoti tuo, kad R. K. automobilio numerius mate ir juos iš karto užsiraše liudytojai A. B. , R. V. ir E. G. , jokio pagrindo nera. Tai matyti iš ju dar 2005 m. liepos 20 d., t.y. iki R. K. sulaikymo surašytu tarnybiniu pranešimu. Jau juose nurodomi matyto ,,VW Golf“ valstybiniai numeriai. Nuosprendis pagristai grindžiamas ir atlikto portretinio tyrimo metu pateikta specialisto išvada. Joje nurodoma, jog yra tiketina, kad slapta vaizdo kamera automobilio ,,VW Passat“ salone padarytame vaizdo iraše pavaizduotas asmuo yra R. K. . Nors specialisto išvada ne kategoriška, o tik tiketina, šia išvada teismas vis tiek pagristai pripažino R. K. apkaltinanciu irodymu. Iš šios išvados tiriamosios dalies matosi, kad specialistas tiriamosiose ir lyginamajam tyrimui pateiktose R. K. nuotraukose nustate net 12 sutampanciu asmens veido požymiu. Kategoriška išvada nepadaryta tik del per žemos tiriamu nuotrauku kokybes ir del to, kad viršutine nuotraukose pavaizduoto asmens galvos dali dengia kepure. Iš tyrimui pateiktu nuotrauku matosi, kad tai ,,Panamos“ tipo kepure. Tuo tarpu jau mineti liudytojai, mate R. K. nusikaltimo vietoje, nuteistaji pirmiausia ir isidemejo del jo tokio tipo kepures. Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad jam neaišku, kokios nuotraukos buvo pateiktos lyginamajam tyrimui, nes jam nebuvo pateiktas joks protokolas. Tokio protokolo tikrai nera, taciau iš prie specialisto išvados pridetos fotolenteles matosi, kad lyginamajam tyrimui buvo pateikta R. K. fotonuotrauka, padaryta policijoje po jo sulaikymo. Šioje ikiteisminio tyrimo istaigos kartotekoje esancioje fotonuotraukoje tikrai pavaizduotas R. K. . Bet kuriuo atveju, nuosprendis ir šioje dalyje grindžiamas ne vien tik pamineta specialisto išvada, o ir visuma kitu išnagrinetu ir jau aptartu irodymu. Juos ir vel patvirtina teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti ankstesni paties R. K. parodymai. Apklausiamas itariamuoju R. K. pats buvo prisipažines, kas savo automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo i Palanga ir S.Neries gatveje pamates automobili ,,VW Passat“, nusprende ji pagrobti. Specialiu atsuktuvu atidares dureliu spynele, ilipes sulauže variklio užvedimo spynele, bet jam nesiseke atrakinti vairo. Tai jis bande padaryti net keleta kartu vis išlipdamas ir ilipdamas i ta automobili. Taciau pagrobti ta automobili jam taip ir nepavyko. Tuos savo parodymus R. K. patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Visos išdestytos aplinkybes patvirtina, kad R. K. tikrai pasikesino pagrobti automobili ,,VW Passat“, taciau nusikaltimo nepabaige del priežasciu nepriklausanciu nuo jo valios. Teismas ji pagristai pripažino kaltu padarius ir šia nusikalstama veika.

Del pasikesinimo pagrobti I. M. automobili ,,Audi A6“ teismas R. K. irgi pagristai pripažino kaltu. Jo dalyvavima šio nusikaltimo padaryme patvirtina nukentejusiojo J. M. ir liudytoju J. T. bei T. P. parodymai, policijos tarnybiniai pranešimai, pažyma apie nurodyto automobilio verte bei kiti nuosprendyje aptarti bylos duomenys. Nukentejusysis J. M. parode, kad 2005 m. rugsejo 4 d., po pietu savo žmonos vardu registruota automobili ,,Audi A6“ užrakinta paliko Palangos m. L.Vaineikio gt. prie namo Nr. 2. Velai vakare grižes i ta vieta, ten rado policijos pareigunus, kurie jam praneše, kad jo automobili buvo bandyta pagrobti. Apžiurejes pamate, kad automobilio vairuotojo dureliu ir užvedimo spyneles yra sulaužytos. Tuo tarpu tai, kad nurodyta automobili kesinosi pagrobti butent R. K. , patvirtino liudytojais apklaustu policijos pareigunu J. T. bei T. P. parodymai. Jie parode, kad ta vakara su tarnybiniu automobiliu patruliavo Palangoje. Apie 18 val. L.Vaineikio gatveje pamate stovinti automobili ,,Audi A 6“ su vokiškais registravimo numeriais. I ji atkreipe demesi, nes tokie automobiliai budavo dažnai pavagiami. Apie 21 val. vel važiuodami pro ta automobili, pastebejo jame sedinti žmogu. Manydami, kad tai savininkas, jie ketino ji ispeti toje vietoje automobilio nepalikineti. Taciau tuo metu iš ,,Audi A6“ iššoko vaikinas, kuris iš karto leidosi begti ir pasislepe kiemuose. ,,Audi A6“ stovejo po apšvietimo stulpu, viskas gerai matesi, todel jie iš karto atpažino, kad iš automobilio išlipo ir pabego jiems jau iš anksciau ryšium su ju tarnyba pažistamas R. K. . Jie dar isidemejo, kad R. K. buvo užsimoves pirštines. Apžiureje ,,Audi A6“, pamate, kad jos dureliu ir variklio užvedimo spyneles išlaužtos. Apie ivyki jie per racija iš karto praneše kitiems pareigunams. Apžiureje artimiausius kiemus ir gatves, pamate tušcia automobili ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. . Veliau sužinojo, kad netrukus po to R. K. buvo sulaikytas, kai atejo prie savo automobilio kartu su žmona ir vaiku. Kad R. K. tikrai buvo sulaikytas prie savo automobilio ,,VW Golf“ netoli nuo nusikaltimo vietos Palangos m. Medžiotoju gt., patvirtina policijos tarnybiniai pranešimai ir automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiuros protokolas. Automobilio ,,Audi A6“ apžiuros protokole nurodoma, kad jo dureliu ir variklio užvedimo spyneles sulaužytos, tai patvirtino ir specialistu trasologu išvada. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo kalte neirodyta ir kad neaišku, ar liudytojais apklausti policijos pareigunai anksciau ji pažinojo. Papildomai apklaustas apeliacines instancijos teisme R. K. dar parode, kad jo paties automobilis ,,VW Golf“ tik atsitiktinai stovejo netoli nurodyto automobilio ,,Audi A6“. Tuo metu jis buvo su savo žmona, o ji atpažine policininkai meluoja. Kolegija ir šiuos nuteistojo argumentus atmeta. Kolegijos nuomone, šiuo atveju tikrai nera pagrindo abejoti jau aptartais policijos pareigunu J. T. bei T. P. parodymais. Policijos patruliais Palangos mieste jie dirba jau seniai, iš ju parodymu ir tarnybiniu pranešimu matosi, kad abu liudytojai gerai pažinojo R. K. kaip asmeni, ir anksciau vogusi automobilius, taip pat patys anksciau yra ji stabde, kai R. K. važiuodavo tuo paciu automobiliu ,,VW Golf“. Apie tai, kad R. K. anksciau jau buvo teistas už automobiliu vagystes butent Palangos m., šioje nutartyje jau buvo aptarta. Todel nera jokio pagrindo abejoti, kad ir policininkams J. T. bei T. P. R. K. iš matymo buvo gerai pažistamas ir ji jie tikrai atpažino. Jau nurodytu policijos pareigunu parodymai, ju tarnybiniai pranešimai, automobilio ,,Audi A6“ spyneliu sulaužymas, o taip pat paties nuteistojo automobilio suradimas netoli nusikaltimo vietos ir jo paties sulaikymas prie to automobilio sudaro ta irodymu visuma, kuri neabejotinai patvirtina R. K. dalyvavima ir šio nusikaltimo padaryme. Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti ankstesni R. K. parodymai tokias išvadas tik patvirtina. Apklaustas itariamuoju R. K. pats buvo parodes, kad ta diena buvo Palangoje su savo sugyventine ir vaiku. Su jais išsiskyres mieste, L.Vaineikio gt. pamate automobili ,,Audi A6“ su vokiškais numeriais ir nusprende ji pagrobti. Iš savo automobilio pasiemes irankius, išlauže ,,Audi A6“ dureliu ir variklio užvedimo spyneles. Ketino jau užvesti varikli, bet tuo metu šalia sustojo policijos automobilis. Išsigandes jis greitai pabego, o po kiek laiko grižo prie savo automobilio su sugyventine ir vaiku. Ten ji sulaike policija. Tuos savo parodymus nuteistasis patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu. Taigi perskaityti R. K. parodymai visiškai patvirtina tas pacias aplinkybes, kurios nustatytos jau aptartais teisme išnagrinetais irodymais. Apkaltinamasis nuosprendis ir šioje dalyje pagristas, nes irodyta, kad R. K. tikrai pasikesino automobili ,,Audi A6“ pagrobti, o nusikaltimo nepabaige tik del priežasciu, nepriklausanciu nuo jo valios.

Išnagrinejus šia byla dar pažymetina tai, kad nors nuteistasis R. K. neprisipažista kaltu nei del vieno iš padarytu nusikaltimu, taciau nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinejimo metu jis pats taip ir nenurode kokiu nors ji teisinanciu aplinkybiu, kurias teismas butu išnagrinejes ir patikrines. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažines kaltu, daves parodymus apie padarytus nusikaltimus ir tuos parodymus patvirtines parodymu patikrinimo vietose metu, veliau ikiteisminio tyrimo metu duoti bet kokius parodymus R. K. atsisake netgi nenurodydamas tokio atsisakymo priežasciu. Jokiu parodymu R. K. nedave ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio proceso metu nuteistasis duoti parodymus sutiko, taciau nei pats savo iniciatyva, nei atsakydamas i teismo klausimus, jokiu konkreciu parodymu del konkreciu kaltinimu taip ir nedave. Apklausos metu, išskyrus jau aptarta paskutini pasikesinima pagrobti automobili ,,Audi A6“, R. K. parode tik apie tai, kad nusikaltimu nepadare, nebuvo netgi nusikaltimu vietose, o kur tuo metu buvo ir ka veike, pasakyti negalejo. Apelianto vien tik pakartoti apeliacinio skundo argumentai, tame tarpe ir del jo duotu pirminiu parodymu ikiteisminio tyrimo metu, šioje nutartyje jau buvo aptarti ir atmesti jau išdestytais motyvais.

Duoti paaiškinimus bei parodymus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes yra BPK 22 str. numatyta kaltinamojo bei nuteistojo teise, bet ne pareiga. Kaltinamasis ir nuteistasis turi teise atsisakyti duoti parodymus, šiuo atveju R. K. tokia savo teise pasinaudojo ir tai yra jo pasirinktas gynybos budas. Tuo tarpu teismas šioje byloje išnaudojo visas galimybes išsamiam nusikaltimu aplinkybiu išaiškinimui ir nustatymui. Nuosprendyje išdestyta itin išsami del kiekvienos nusikalstamos veikos surinktu ir išnagrinetu irodymu analize, atskleistas ju ryšys ir ju ivertinimo motyvai. Kolegijos nuomone, irodymus teismas ivertino tinkamai ir laikantis BPK 20 str. 5 d. nuostatu, todel R. K. pagristai papažintas kaltu padares visas kaltinime išdestytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde išdestyti nuteistojo nesutikimo su teismo išvadomis argumentai neatitinka bylos aplinkybiu , yra nepagristi, o ju atmetimo motyvai šioje nutartyje jau išdestyti.

Kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius istatymus irgi taike tinkamai. Automobilio ,,BMW 316“ ir jame buvusio kito turto, taip pat automobilio ,,Audi A4“ vagystes teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Tuo tarpu dideles vertes (viršijancios 250 MGL dydžio suma) automobilio ,,BMW X5“ bei jame buvusio U. J. turto vagyste teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d. R. K. padaryti pasikesinimai pagrobti dideles vertes automobilius ,,VW Passat“ ir ,,Audi A6“ teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d.

Skirdamas nuteistajam bausmes teismas BK 54 ir 61 straipsniu nuostatu irgi nepažeide. Jokiu R. K. atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu nebuvo nustatyta. Teismas atsižvelge i R. K. padarytu nusikaltimu pobudi ir pavojingumo laipsni, o taip pat i kaltinamojo asmenybe. Ivertinta tai, kad nuteistasis padare net penkis tycinius savanaudiškus nusikaltimus, nusikalstama veikla užsieme sistemingai bei ilga laika ir netgi ,,specializavosi“ grobdamas brangius užsienyje registruotus automobilius. Nuosprendyje pagristai pažymima ir apie R. K. padarytu nusikaltimu ižuluma, automobiliu grobima kurortiniame mieste, paprastai šalia esant pašaliniams žmonems ir ju akivaizdoje. Iš bylos be to matosi, kad R. K. jau anksciau buvo teistas už kitus tycinius nusikaltimus, taip pat ir už automobiliu vagystes, jo teistumas neišnykes. Todel pagal BK 27 str. 1 d., nuostatas jis laikomas recidyvistu. Visa tai parodo, kad R. K. nesukalto ne atsitiktinai, o tai jau yra logiška jo ankstesnio elgesio ir jau tvirtai susiformavusiu antiistatyminiu nuostatu pasekme. Automobiliu grobimas jau buvo tapes R. K. pragyvenimo šaltiniu. Vis delto skirdamas bausmes teismas atsižvelge i tai, kad nors ir neiregistraves santuokos, nuteistasis turi mažameti vaika. Ivertinus visas šias aplinkybes, nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos artimos baudžiamuju istatymu sankciju vidurkiams laisves atemimo bausmes negali buti laikomos per griežtomis. Nuosprendyje teismas išdeste ir motyvus del bausmiu subendrinimo budo. Nors BK 178 str. 2 ir 3 dalyse numatyti nusikaltimai pagal BK 11 str. nuostatas priskiriami skirtingoms nusikalstamu veiku kategorijoms, taciau ivertinus tai, kad visais atvejais buvo grobiami automobiliai ir skyresi tik grobiamo turto verte, tos nusikalstamos veikos pagal pavojinguma tikrai labai nesiskiria. Del to teismas visiškai pagristai bausmes už atskirus nusikaltimus subendrino dalinio sudejimo budu. Paskirtoji R. K. galutine subendrinta 5 metu ir 6 men. laisves atemimo bausme taip pat negali buti laikoma per griežta ir ja švelninti pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacini skunda atmesti.