Marijampolės apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs; 2018 m.vasario 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartimi už baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigose VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, 2021 m. liepos 26 d. teismo nutartimi jos taikymas panaikintas,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. laikotarpyje nuo 2024 m. kovo 9 d. iki 2024 m. kovo 12 d. grasino nužudyti nukentėjusįjį R. K., o būtent: 2024 m. kovo 9 d. 10.32 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie R. K. gyvenamojo namo vartų, šiam būnant kieme, parodė rankos gestu, kaip "perpjaus jam gerklę", tuo siekdamas sukelti R. K. nerimą, baimę, dėl savo sveikatos ir gyvybės, kuris turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti. Po to, jis, tęsdamas savo baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, 2024 m. kovo 12 d. 10.37 val., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie R. K. gyvenamojo namo vartų, iš pagalių sudėjo kryžių, tuo siekdamas sukelti R. K. nerimą, baimę, dėl savo sveikatos ir gyvybės, kuris turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti. Šiuose jo veiksmuose yra požymiai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, A. Š. teismo nutartimi, bei kitų procesų dalyvių nuomone į teismo posėdį nebuvo kviestas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Nukentėjusysis R. K. teismo posėdyje parodė, kad buvo kovo mėnuo, savaitgalio pradžia ir dirbęs lauke kažką prie mašinos. Buvo atidaryti garažo vartai ir atidaryti kiemo vartai. Pastebėjęs, kad kažkas stebi. Pasižiūrėjęs pamatęs, kad stovi Š., fotografuoja. Jis kažką pamosikavo, šūktelėjo. Jis paklausęs jo kas jam yra, o jis parodė judesį, kad nupjaunama galva, grasindamas nuėjo. Tą kartą viskas šituo baigėsi. Po kelių dienų parvažiuodamas pietų radęs prie vartų padarytą kryžių. Namuose įrengta vaizdo stebėjimo kamera, žmona peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad Š. padarė tą kryžių. Dar prieš tai buvo susirašinėjimas su grasinimais. Š. baustas administracine tvarka už šūkavimus parduotuvėse, gatvėse. Jo sprendimas priimtas Š. atžvilgiu susijęs su darbu, o ne asmeninis. Nėra malonu, kai jis grasina. Š. neprognozuojamas, yra pagrindas manyti, kad jis grasinimus įvykdys. Vyksta nuolatinis terorizavimas kalbomis ir veiksmais. Viskas tęsiasi 15 metų, bet jis per tuos metus ir atliko laisvės atėmimo bausmę. Anksčiau Š. prie namų nėjo, tik parduotuvėje, gatvėje susitikęs šūkavo. Tai pirmi atvejai, kai čia prie namų viskas vyksta. Jis gal ir anksčiau namus stebėjo, bet jis nematydavęs. Stebėjimas apie 2 metus vyksta. Žinojęs, kad Š. anksčiau taikyta priverčiamoji medicinos priemonė. Manantis dėl jo veiksmų kyla jam pavojus. Prieš 2 savaites Š. vėl parduotuvėje šūkavo ant jo, bet prie namų dar jo nematęs. Š. buvo nepatenkintas sprendimu, kurį priėmęs jo atžvilgiu, kad jį nuteisęs. Kitų priežasčių Š. jį pulti nėra. Jis mano, kad jis blogai priėmęs sprendimą. Sprendimas įsiteisėjęs, jis praėjęs per visas instancijas ir nepakeistas. Š. parduotuvėje priekaištus reikšdavo dėl nuosprendžio, kad jį neva neteisėtai nuteisęs. Š. grasinimai jau darosi realūs, jis anksčiau nerodydavo, kad gerklę perpjaus. Jis imasi ne tik kalbų, bet ir veiksmų. Iš pradžių buvo tik žodžiai, o dabar veiksmai darosi. Jis ne tik jam grasina, bet ir kitiems. Progresuoja Š. liga. Supratęs, kad tas kryžius iš pagalių reiškia, kad jam amžino poilsio linki. Jis buvo surašęs pareiškimą dėl smulkaus chuliganizmo Š. atžvilgiu. Tas nubaudimas susijęs dėl grasinimų dėl nuosprendžio. Paūmėjimą, ar įtakojo nutarimas, nežinantis. Anksčiau Š. apie namus nesisukinėjo. Gal administracinio nusižengimo protokole buvo jo adresas, negalintis atsakyti, ar iš ten Š. jo adresą sužinojo.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jos sutuoktinis. A. Š. teko pažinti, kai prasidėjo šūkavimai parduotuvėse. Jis pradėjo dergti namus, pradėjo mėtyti visokius puvėsius į pašto dėžutę. Paskui sužinojusi, kai sutuoktinis papasakojo, kad Š. jo nuteistas. Iš Š. šūkavimų parduotuvėje buvo galima suprasti dėl ko ir ant ko jis pyksta. Kovo 9 dieną buvę namie, per langą mačiusi, kad praeinantis žmogus sklaidosi. Ne visus jo rankų gestus įžiūrėjusi, jis elgėsi labai nervingai. Paskui atsisukę vaizdo kamerų įrašus ir pamatęs, kad siūlo gestais papjauti, jis pirštu braukė sau per kaklą. Vaizdo įrašą mačiusi kartu su vyru. Kai atsisukę kameros įrašą, abu jį pažiūrėję. Jai baisu, pastoviai gyvenanti baimėje. Vyras sunerimo po vaizdo įrašo peržiūros. Daugiau taip staiga prisiminti negalinti ką darė Š.. Kryžius dar buvo sudėtas prie vartų. Kai radę sudėtą kryžių, jie parėję pietų iš darbų. Jai baisu buvo, pamaniusi, kad kryžius reiškią mirtį. Vyras sunerimo, nors stengiasi neparodyti šito. Po to Š. ateina, nes pašto dėžutė nuolat apdergta. Paskutinį kartą apmėtyta pašto dėžutė buvo vasarą, rudeniop. Vaizdo įrašų neperžiūrėjusi, neatsukinėjusi daugiau. Ji dėl tokių veiksmų gyvenanti baimėje. Jai asmeniškai Š. nėra grasinęs. Ji buvusi su sutuoktiniu ir girdėjusi. kaip jis šaukia parduotuvėje. Nežinanti iš kur Š. jų adresą sužinojo.

Teismo psichiatrijos ekspertė J. B. teismo posėdyje paaiškino, kad tiriamasis A. Š. psichikos sutrikimu serga nuo 1993 metų. 2017 metais jam diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. 2017-2020 metų laikotarpiu priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nuo 2021 metų remisijos trumpos, būklė blogėjanti. Nuo šių metų sausio gydymui ambulatoriškai skiriami tik antidepresantai, nebeskiriamas antipsichotinis gydymas, kadangi tiriamasis kategoriškai atsisako vaistų, todėl būklė prastėja. Š. psichiatrijos stacionare gydytas 2 kartus, stebėtos kliedesinės idėjos. Ekspertinio tyrimo metu vyravo mąstymo formos ir turinio sutrikimai, stebėtas kontrolės sutikimas, kritikos stoka. Ambulatorinis gydymas negali būti taikomas dėl priešiško nusistatymo prieš reikalingą gydymą. Nėra galimybės užtikrinti ambulatorinio gydymo metu vaistų vartojimą, todėl rekomenduojamas stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Š. neskiriamas antipsichotinis gydymas, negydant kliedesinio sutrikimo kliedesių sistema plečiasi ir elgesys tampa vis mažiau prognozuojamas. Mananti jis savo grasinimus gali įvykdyti. Š. atsisako gydytis antipsichotiniais medikamentams, o negydant būsena blogėtų. Visas Š. realybės suvokimas vertinamas per kliedesinės simptomatikos prizmę, todėl kyla realus pavojus tiek jam, tiek aplinkiniams. Rokiškyje būtų skiriamas gydymas antipsichotiniais medikamentais, kurie reikalingi jo sutrikimui gydyti. Negali atsakyti, arnukentėjusysis nuolat būs Š. priešas. Gydant gali pagerėti Š. būsena. A. Š. artimuosius jokių duomenų neturinti. Duomenų apie Š. suicidinės mintis ir veiksmus neturinti, tačiau suicidinės mintys gali būti bet kurio sutrikimo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 400 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Faktą, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiojo R. K. ir liudytojos V. K. parodymų, taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad 2024 m. kovo 12 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur prie įvažiavimo į kiemą matomi uždaryti rudos spalvos metaliniai vartai. Prie jų ant asfaltuotos kelio dangos matyti iš dviejų medinių pagalių suformuotas kryžius, prie kryžiaus, dešinėje pusėje, yra pastatytas plastikinis puodelis. Puodelis yra apverstas ( b. l. 21-25);

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame 2024 m. gegužės 21 d. apžiūrėti trys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė liudytoja V. K. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), įrašyti į kompaktinį diską. Jį atidarius randami trys vaizdo įrašai. Pirmasis įrašas pavadinimu „Namai_01_20221203094417011”, įrašo trukmė 1 minutė. Jį atidarius matyti aukšta betoninė tvora ir uždaryti kiemo vartai. Iš dešinės pusės dviračiu atvažiuoja įtariamasis A. Š., kuris dėvi tamsios spalvos rūbus ir kepurę, rankose laiko baltos spalvos daiktą. Jis sustoja prie vartų, girdisi, kaip atidaro metalinę pašto dėžutę ir ją uždaro, sėda ant dviračio ir važiuoja tolyn, rankose nieko neturi. Nuvažiuodamas atsisuka į vaizdo stebėjimo kamerą, iškelia vidurinį pirštą ir nuvažiuoja tolyn. Įrašas baigiasi. Antrasis įrašas pavadinimu „Namai_01_20240309104901509”, įrašo trukmė 41 sekundė. Jį atidarius matyti aukšta betoninė tvora ir atidaryti kiemo vartai. Iš dešinės pusės sparčiu žingsniu kiemo link eina įtariamasis A. Š., jis dėvi tamsios spalvos kelnes, mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kepurę, avi baltos spalvos sportinius batus. Sustoja priešais atidarius vartus, pasiima mobiliojo ryšio telefoną, jį pakelia aukštyn ir filmuoja/fotografuoja. Netrukus telefoną nuleidžia, ir eina į ta pačią pusę iš kurios atėjo, tačiau jis stabteli, paeina kelis žingsnius arčiau atdarų vartų pakeldamas ranką aukštyn ir toliau gestikuliuodamas rankomis, stabteli, kelis kartus tiek kaklu ranka pamoja kairėn ir dešinėn ir nueidamas į ta pačią pusę iš kurios atėjo sako: „Pamatysi kas bus“. Įrašas baigiasi. Trečiasis įrašas pavadinimu „Namai_01_20240312174037801(1)”, įrašo trukmė 32 sekundės. Jį atidarius matyti aukšta betoninė tvora ir uždaryti kiemo vartai. Iš dešinės pusės sparčiu žingsniu vartų link eina įtariamasis A. Š., jis dėvi tamsios spalvos kelnes, mėlynos spalvos striukę, tamsios spalvos kepurę, avi baltos spalvos sportinius batus, rankose turi po medinį pagalį, ir baltos spalvos vienkartinį puodelį. Jis pasilenkia prie vartų, padeda prie jų pagalius, atsitiesia, numeta link pagalių plastikinį puodelį, ir nueina tolyn. Įrašas baigiasi ( b.l. 27-29);

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti komentarai, kuriuos 2024 m. kovo 19 d. pateikė nukentėjęs R. K. atsiuntęs juos į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą atsiųsta 21 vnt., A4 formato lapų, kuriuose užfiksuoti įtariamojo A. Š. komentarai internetinėje erdvėje, laikraštyje „Šviesa“, R. K. atžvilgiu: „<...> nauja tehnologija dabar šitam mieste maryte jai šoki prieš k. ar koky klerka nunuodyti gali y kava ir viso gero ismoko is putino“; „<...> atkreipkit demesy maksimose kokiais vezimais vaziuoja isimoksline kebutese teiseja kokio teisingumo juos moke mokyklose kaip nekaltus zmones kist į kalejimus ir jai mato m. kad bus pyzda k. daro mahinacijas net pazeisdamas ystatymus ir ta pac pripazysta <...>“; „Eisi tu slykstyne pac is to tvarto ir apie tave pakalbesiu garsiai kaip tu uzstojai debila k. paziuresim kas laimes sy karta isgamos tvarto“; „<...> K. nezino zmones jai masina suka linkg taves greitu manevru ka jus darytumete ponai as norejau isvengti susidurimo. O sitas debilas ziurejo uzlipes y virsu suedes kebaba pas busi draugely sutku ir matyt tas narkotiku ydejo y jy ir nsuprende kad as kvailas kad sukau y sona nuo tos masinos.reikejo trenktis.Prie viso to sitas slykstyne suprato kad apsiriko ir nekaltai laike zmogu ykalinimo ystaigo as tai k. yrodysiu atsakau uz kiekviena zodi cia parasyta.ir tu vaziuosi į sniego gatve k. ne uz ta afeda kaip ykisai mane kvaily nekalta y kalejima bet uz ta afera kaip nori nutildyti patrijota lietuvos kareivy <...>“; „<...>zinokit isgamos as per jusu supratima apie teisinguma sedejau desim metu nekaltas ir tai yrodysiu. Tik prie teisybe suprantanciu teiseju o ne dangstymo savu kvailu k. <….>o ka sneketi apie k. po triju metu nelaisves atsipraso maksimo ir tai bus atsukta kvaily tu zinosi kaip nuodyti zmones visas miestas girdes kaip sneku tu isgama prakeiktas k. kas tu per temides sargas jaigu tavo subine dega ir matai kad legsi is darbo ir turesi valstybiai atmojuot saibas tu zudai zmones ir tai bus yrodyta kvaily tu del ko as tave puolu kaip pamatau maksimo ar iki“. Apžiūra baigiama ( b. l. 30-54);

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, esančiais prie bylos atskirame voke.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro išvadą, kad jais neginčytinai ir neabejotinai įrodyta, jog A. Š. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, nes neabejotinai jo veiksmai - parodytas gerklės perpjovimo gestas, padėtas kryžiaus prie nukentėjusiojo namų, reiškė grasinimą mirtimi, t. y. nužudymu, ir įvertinant tokius jo veiksmų motyvus, jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykį, jo asmenybę, nustatytą ligą, nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti realizuotas.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno ekspertinis skyrius, akto Nr. 83TPK-396/2024, išvadose nurodyta, kad A. Š. inkriminuojamų veikų padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; jis pasižymi tokiais psichologiniais ypatumais, dėl kurių nusikalstamos veikos metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti; jam inkriminuojamų veikų padarymo metu konstatuojamas lėtinis sutrikimas - kliedesinis sutrikimas (F22.0); šiuo metu konstatuojamas lėtinis sutrikimas - Kliedesinis sutrikimas (F22.0); A. Š. yra pavojingas visuomenei, rekomenduodama taikyti šias priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą bendrojo režimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Teismas, įvertinęs šiuos visus paminėtus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog A. Š., darydamas įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu savo veiksmų esmės nesupranta ir jų valdyti negali, todėl jis buvo ir yra nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme, ir jai turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadomis ir ekspertės paaiškinimais bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu, atsižvelgiant į A. Š. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą nukentėjusiajam ir visuomenei, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 puktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusiam nepakaltinamumo būsenoje baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti A. Š. gydančią sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus ir pradėjus ją vykdyti, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.