Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei O. P., jos atstovei advokatei Žavintai Paunksnytei, atsakovės J. S. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei (prisijungę nuotoliniu būdu), atsakovui N. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2798-839/2021 pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovams J. S. ir N. R., trečiasis asmuo – Utenos rajono 4 – ojo notarų biuro notarė Daiva Sabaliauskienė, dėl dovanojimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo notarė Daiva Sabaliauskienė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) iki 2017-04-18 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė: ieškovei O. P. – 889/1776, atsakovui N. R. – 422/1776 ir K. I. – 465/1776 sklypo dalys. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio.

2017-04-18 tarp atsakovo N. R. ir atsakovės J. S. sudaryta Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei J. S. atsakovas N. R. dovanojo 20/111 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2021-02-11 buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas N. R. kartu su kitu Žemės sklypo bendraturčiu K. I. ieškovei O. P. su sutuoktiniu S. P. pardavė jiems priklaususias Žemės sklypo dalis, t. y. iš viso 189/592 Žemės sklypo dalis.

Nuo 2021-02-11 Žemės sklypas priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtinės nuosavybės teise – 189/592 dalys Žemės sklypo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise – 889/1776 dalys Žemės sklypo ir atsakovei J. S. asmeninės nuosavybės teise – 20/111 Žemės sklypo dalių.

Teismo vertinimu, atsakovų sudarytas Dovanojimo sandoris neatitiko dovanojimo sandorio esmės, savo esme ir šalių siekiamu tikslu jis atitiko pirkimo – pardavimo sandorį. Tokią išvadą pagrindžia ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės, seka bei šalių valia.

Atsakovas N. R. pripažino, jog jo ketinimai ir tikslas buvo parduoti jam priklausančią sklypo dalį, nes tuo metu jam reikėjo pinigų; jie su J. S. nesusiję giminyste ir jos jis nepažįsta, o pirmą kartą ją pamatė tik sudarant sandorį pas notarę; sandorio sudarymo iniciatorius buvo J. S. tėvas P. S., kuris grynaisiais pinigais sumokėjo 4500 EUR; sandorio sudarymą su notare derino P. S. ir atsakovas nežino, kodėl buvo įformintas dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sandoris. Kita sandorio šalis atsakovė J. S. iš esmės neginčijo, jog sudarytas Dovanojimo sandoris apsimestinis, atsiliepime patvirtintos aplinkybės, jog N. R. buvo sumokėta 4500 EUR už nuosavybės teisės perleidimą. Teismui nebuvo pateikta duomenų, įrodančių ginčo sandorio šalių siekį ar pagrindą sukurti teisinius santykius, kylančius iš dovanojimo sutarties, sutarties šalys tarpusavyje visiškai nesusiję, nepažįstami asmenys, nėra nustatyta jokio motyvo dovanoti turtą, už sandorį buvo atsilyginta. Tokios aplinkybės patvirtina sandorio neteisėtumą, tikslo bei pagrindo dovanoti turtą nebuvimą, o buvus pardavėjo tikslą parduoti turtą, o pirkėjos – jį įsigyti (CK 6.305 str. 1 d., 6.645 str. 1 d., 6.466 str. 3 d.).

Taigi, ginčijamas Dovanojimo sandoris vertintinas kaip sudarytas pridengiant pirkimo - pardavimo sandorį, t. y. apsimestiniu ir laikytinas pirkimo - pardavimo sandoriu (CK 1.87 str.).

Civilinio kodekso 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises, negaliojimo ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-378/2020).

Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 4.72 str. nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.). Taigi ieškovė pagrįstai nurodo, kad bylos šalys (buvo ir yra) bendraturčiai.

Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti CK 4.79 straipsnyje. Bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ta pačia kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; pardavėjas turi teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise; jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos.

Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą taip pat nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose: Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau - ŽŪPŽĮĮ). ŽŪPŽĮĮ (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai, – Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka.

Byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nurodytų reikalavimų buvo laikomasi ir ieškovei buvo suteikta galimybė pasinaudoti pirmumo teise pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Ieškovė patvirtino, jog ji neatsisakė ir neketina atsisakyti įgyti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį. Taigi, ieškovės teisės buvo pažeistos, nes atsakovai ginčijamu sandoriu sudarė teisėto sandorio regimybę ir tokiu būdu išvengė minėtuose įstatymuose nustatytos žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar jo dalių pardavimui taikomos tvarkos (procedūros), kuri yra imperatyvi.

Kadangi turto perleidimas pagal dovanojimo sandorį buvo fiktyvus, jis buvo sudaromas pirkimo pardavimo sandoriui tarp atsakovų pridengti, todėl dovanojimo sandoriui taikytinos taisyklės, kurios taikomos pirkimo pardavimo sandoriui.

Taigi, sandoriui, kurį šalys pridengė, t. y. pirkimo-pardavimo sandoriui taikytinos taisyklės, nurodytos Žemės įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numatančios pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (dalį) asmeniui, turinčiam bendrosios nuosavybės teisėmis žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį. Kadangi sklypo pardavėjas turėjo pareigą apie sprendimą parduoti sklypą pranešti bendrasavininkei, to jam nepadarius, darytina išvada, kad sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, numatytas CK 4.79 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Žemės įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o tai yra pagrindas pripažinti Dovanojimo sandorį (laikytiną pirkimo-pardavimo sandoriu) niekiniu ir negaliojančiu remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi.

Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas N. R. nurodė, jog grąžinti gautus pinigus gali ir turės tam galimybes, nes jis dirba, gauna pajamas, be to, turi kito turto, kurį galima parduoti. Ginčo sutartimi perleistas turtas registre įregistruotas atsakovės J. S. vardu, todėl nėra pagrindo manyti, jog restitucija negali būti taikoma (CK 6.146 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės J. S. argumentai, jog ieškovė negali savo teisių ginti kitaip, o tik reikalaudama, kad jai būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Civilinėje teisėje galiojant dispozityviškumo principui, asmuo yra laisvas pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą. Žemės sklypo bendraturtis pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo. CK 4.79 straipsnyje, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta tik teisė teismine tvarka ginti pažeistą teisę perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, tačiau tai nėra vienintelis pažeistos teisės gynimo būdas. Kasacinio teismo pripažinta, kad sandorio negaliojimo institutas yra tinkamas pažeistos pirmenybės teisės pirkti privačią žemę gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-230/2014). Šiuo atveju, ieškovė ir pareiškė ieškinį dėl sandorio nuginčijimo nesutikdama su tuo, kad žemės sklypo dalis buvo perleista pažeidžiant ieškovės kaip bendraturtės pirmumo teisę į sklypą.

Taip pat atmestini argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, nes ieškiniu neprašoma perkelti pirkėjo teises ir pareigas, o ginčijamas 2017-04-18 sandoris. Todėl ieškinio senaties termino atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė, jog ieškovei apie pasikeitusį žemės sklypo savininką tapo žinoma 2018 m. (CK 1.125 str., 4.79 str. 3 d.).

Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas.

Ieškinį patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė yra sumokėjusi 113 EUR žyminio mokesčio ir pateiktais duomenimis patyrė 1607,20 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių. Atstovė rengė procesinius dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra posėdžių trukmė apie 4 val. Pagal pateiktus dokumentus ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2020 m. IV ketvirčio iki 2021 II ketvirčio kilo nuo 1524,20 EUR iki 1566,40 EUR. Ieškovės naudai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.

Valstybės biudžeto naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 15,45 EUR teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. balandžio 18 d. Dovanojimo sutartį (laikytiną pirkimo – pardavimo sutartimi), sudarytą tarp atsakovo N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. 1021178113, kuria N. R. perleido J. S. 20/111 dalių žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Antalgės k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei taikyti dvišalę restituciją – atsakovui N. R. grąžinti nuosavybės teisę į jo perleistą 20/111 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. S. priteisti iš atsakovo N. R. 4500 EUR.

Priteisti ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 860,10 EUR ir iš atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 860,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės biudžeto naudai iš atsakovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,72 EUR ir atsakovo N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,72 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.