Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-83/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-04
Bylos Nr.
1S-83/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-83-2007
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.1.2.1.1; 2.1.15.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 4 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,gynėjai Jolantai Savickaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. Š. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria R. Š. , įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2007 m. rugsėjo 10 d.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. įtariamas tuo, kad 2007 m. kovo 30 d., nuo 11 val. iki 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasindamas peiliu tuoj pat pavartoti fizinį smurtą ir tokiu būdu palauždamas nukentėjusiosios E. L. pasipriešinimą, lytiškai santykiavo su E. L. prieš jos valią, t. y. šiais savo veiksmais R. Š. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 31 d. nutartimi įtariamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2007 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismas rugsėjo 7 d. nutartimi įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad byloje yra duomenų (nukentėjusiosios, liudytojų R. L. , A. B. , R. R. parodymai, kita bylos medžiaga), leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismo teigimu, R. Š. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju jam gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat tai, kad R. Š. nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, anksčiau ne kartą yra padaręs įstatymo uždraustas ir visuomenei pavojingas veikas, kurių metu buvo vartojamas fizinis smurtas, taip pat byloje yra duomenų, kad R. Š. yra agresyvus, ne kartą kitiems asmenims grasino fiziškai susidoroti, teismas daro išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus. Nutartyje nurodoma, kad byla yra gana sudėtinga, kadangi paskirtos kelios ekspertizės, iki šiol negautos jų išvados.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis R. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Įtariamasis skunde akcentuoja, jog apygardos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ES įstatymams, taip pat baudžiamojo proceso įstatymui, kadangi buvo priimta, jam nedalyvaujant teismo posėdyje. Pabrėžia, kad teismo posėdžiuose nedalyvavo ne tik priimant šią nutartį, bet ir ankstesnes, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeista LR BPK 127 str. 6 d., taip pat jo, kaip piliečio, teisės ir laisvės. Kategoriškai nesutinka su gydytojų išvada, jog jis neva dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Tad įtariamasis prašo naikinti ne tik skundžiamą nutartį, bet ir ankstesnes, t. y. 2007-03-31, 2007-04-05, 2007-07-02, 2007-09-07 nutartis.

Įtariamasis didelę dalį argumentų skiria, siekdamas paneigti savo kaltę, detaliai dėsto įvykių seką. Kategoriškai neigia išžaginęs nukentėjusiąją E. L. , neatitinkančiais tikrovės vadina jos bei liudytojos R. R. parodymus, teigdamas, kad abi jos turi psichikos sutrikimų, vartoja narkotines medžiagas, niekur nedirba. Pažymi esant daug liudytojų, galinčių patvirtinti, jog jis su E. L. palaikė artimus santykius ir tvirtina, jog lytiniai santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios buvo abipusiu sutarimu, nenaudojant jokios prievartos. Neigia naudojęs peilį, kad palaužtų nukentėjusiosios pasipriešinimą. Anot įtariamojo, jis turėjo daug progų atsikratyti šiuo peiliu, tačiau, kadangi jis neįvykdė jokio nusikaltimo, tai nematė pagrindo jį išmesti.

Skunde taip pat nurodoma, kad jį pirmąkart apklausiant Klaipėdos miesto VPK, ir jam pareikalavus gynėjo, tyrėja prisistatė esanti advokatė, teigia, jog prieš jį buvo panaudotas fizinė prievarta, pareigūnai ir tyrėja elgėsi agresyviai. Pripažįsta, kad ir jis pats elgėsi nederamai, tačiau agresyvus elgesys buvo reakcija į neteisingą apkaltinimą. Nurodo, jog dėl suėmimo jis negalėjo pradėti lankyti kursų specialybės įsigijimui, negali rūpintis nepilnamete dukra, padėti motinai, kuri turi I neįgalumo grupę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo R. Š. skundą atmesti, o gynėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. Š. skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartimi įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. Š. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų. Nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas yra tos aplinkybės, kurių jau pakanka padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, pažymėtina ir tai, kad įtariamasis yra nevedęs, jis nėra susisaistęs tvirtais socialiniai ryšiais, o tai tik dar labiau sustiprina pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje gali pasislėpti nuo tyrimo. Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog R. Š. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Įtariamasis anksčiau keletą kartų buvo padaręs įstatymo uždraustas veikas, šiuo metu įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BPK 122 str. 4 d., padarymu, pasižymi agresyvumu, ne kartą kitiems asmenims grasino fiziškai susidoroti.

Įtariamasis skunde neigia savo kaltę ir tvirtina, kad nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, daug dėmesio skiria argumentų, susijusių su įvykio aplinkybėmis, išdėstymui. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje, apeliacinės instancijos teisme, kaltumo klausimas ir įrodymai netiriami, o svarstomas tik jam pratęsto suėmimo termino teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje yra surinkta duomenų, leidžiančių įtarti R. Š. lytiškai santykiavus su nukentėjusiąją E. L. prieš jos valią, jie nutartyje nurodyti, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų R. R. , A. B. , R. L. parodymai, kiti duomenys.

Taip pat iš skundo turinio matyti, jog įtariamasis prašo naikinti ne tik šią skundžiamą, bet ir kitas anksčiau priimtas nutartis. Toks įtariamojo argumentas yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Nutartis, kuriomis įtariamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau pratęstas jos terminas, R. Š. turėjo teisę apskųsti LR BPK 130 numatyta tvarka ir terminais.

Skunde akcentuojama tai, kad įtariamasis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje priimant skundžiamą nutartį (taip pat ir ankstesniuose posėdžiuose). Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas LR BPK 127 str. 6 d. nuostatos, be to, kategoriškai nesutinka su gydytojų išvadomis apie tai, kad jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įtariamojo skunde cituotas LR BPK 127 str. 6 d. numato, jog posėdžiuose, kuriuose yra sprendžiami suėmimo termino klausimai, būtinai privalo dalyvauti gynėjas ir prokuroras, tuo tarpu įtariamasis į tokius posėdžius pristatomas tik prireikus, t. y. įtariamojo dalyvavimas nėra būtinas. Pažymėtina, kad šiuo atveju teismas dar turėjo ir medikų pateiktas išvadas, kuriuose konstatuojama, kad R. Š. yra reikalingas stacionarinis gydymas Psichiatrijos skyriuje, todėl jis negali būti etapuojamas į teismo posėdį. Apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti šių išvadų teisingumu, todėl ta aplinkybė, kad įtariamasis R. Š. nebuvo pristatytas į teismo posėdį, niekaip neįtakoja nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Niekuo nepagrįsti ir įtariamojo teiginiai esą jį apklaususi tyrėja prisistatė esanti jo gynėja, taip pat tai, kad prieš jį buvo vartojamas smurtas. Kolegija dar kartą pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tikrina tik 2007 m. rugsėjo 7 d. nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Tuo pačiu atkreipiamas įtariamojo dėmesys, kad jis skundus dėl, jo manymu, neteisėtų veiksmų ar sprendimų turi teisę apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka ir terminais.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

įtariamojo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė