- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2-39068-854/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31527-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- UAB „Vakarų švara“
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Vaidotas Rutavičius, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.5.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakarų švara“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 178,44 Eur draudimo išmoką bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė vairuotojų privalomosios atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta ieškovo žoliapjovė. Su minėta žoliapjove pjaunant žolę, buvo pakeltas akmuo, kuris trenkėsi į šalikėlėje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), ir išdaužė jo stiklą. Tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis. Dėl eismo įvykio kaltas žoliapjovės vairuotojas. Kadangi žoliapjovė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą, sugadintos transporto priemonės savininkas kreipėsi į atsakovo rekomenduojamą servisą dėl automobilio remonto, automobilis buvo suremontuotas ir pateikta 178,44 Eur sąskaita. Po to jis kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal minėtą sąskaitą, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad dėl minėto įvykio nėra žoliapjovės valdytojo civilinės atsakomybės sąlygų. Nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo ir 2015-08-17 sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo apmokėti automobilio remonto išlaidas pagal pateiktą sąskaitą. Ieškovas nukentėjusiajam padarytą žalą dėl eismo įvykio atlygino, o pastarasis jam perleido reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas. Žoliapjovė yra savaeigė transporto priemonė, t.y. padidinto pavojaus šaltinis (CK 6.270 str.). Akmenį ji pakėlė judėdama žolės pjovimo metu, pakeltas akmuo apgadino automobilį. Todėl minėtas įvykis laikomas eismo įvykiu. Pažymėjo, kad žoliapjovė yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl dėl jos padarytos žalos valdytojo atsakomybė yra preziumuojama, o valdytojas atleidžiamas nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kita vertus, žoliapjovės valdytojo neteisėti veiksmai yra akivaizdūs. Žoliapjovės vairuotojas neįvertino, kad pjaunant žolę gali pakelti joje gulinčius akmenis ir jie gali pagadinti automobilius, neįsitikino, kad tokio pavojaus nėra, t.y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžia ir atsakingai (CK 6.246 str. 1 d., Kelių eismo taisyklių 9 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekiant pripažinti įvykį draudžiamuoju, reikia nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad žoliapjovės vairuotojas buvo neapdairus, ar veikė tyčia. Taip pat nėra nustatytas ir priežastinis ryšys tarp vairuotojo veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovo nuomone, byloje taikytinos CK 6.270 str. 1 d., CK 6.253 str. 1 d. nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų dėl nenugalimos jėgos. Nurodė, kad įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju, nes įvyko tuo metu, kai apdraustoji transporto priemonė nedalyvavo kelių eisme ir šiuo atveju negali būti taikoma draudimo apsauga pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Taip pat ieškovas neįrodė vienos iš privalomų įrodyti sąlygų, t.y., kad draudikas buvo davęs rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba, kad draudikas nepagrįstai nedavė sutikimo (TPVCAPD įst. 19 str. 6 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas žinojo, kokią transporto priemonę draudžia, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl įvykio.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai prašė atkreipti dėmesį į tai, kad draudikas būtent įvertinęs, kad draudžiama transporto priemonė eisme dalyvauja ypatingai retai, nustatė tokią mažą draudimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014-11-19 sudarė draudimo sutartį, pagal kurią draudikas (atsakovas) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu standartinėmis sąlygomis vieneriems metams apdraudė ieškovui priklausančią savaeigę žoliapjovę (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l.77-78).
2015-08-10 ieškovo darbuotojui žoliapjove pjaunant žolę, iš po jos pakilo akmuo, kuris išmušė šalikelėje stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinį stiklą (el.b.l. 4).
Atsakovas atsisakė šį įvykį pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam (el.b.l. 5).
Ieškovas atlygino nukentėjusiajam šio įvykio metu žalą (el.b.l. 6-8). Nukentėjusysis O. S. ir UAB „Vakarų švara“ susitarė, kad nukentėjusysis perleidžia kaltininkui reikalavimo teisę į draudimo išmoką iš draudiko (el.b.l. 7).
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) str. 3 d. draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka, pagal to paties įstatymo 2 str. 5 d., eismo įvykio žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.
Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar žala, kurios atlyginimo ieškovas reikalauja iš atsakovo, laikytina eismo įvykio žala TPVCAPDĮ kontekste.
Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų kelių eismo taisyklių 124 p. numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovui priklausanti savaeigė žoliapjovė ginčo įvykio metu važiavo veja, nes atliko savo funkciją pagal tiesioginę paskirtį – ja buvo pjaunama žolė.
Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad įvykio metu ši transporto priemonė nedalyvavo eisme. Dėl šios priežasties įvykis negali būti pripažįstamas eismo įvykiu, o jo metu padaryta žala - eismo įvykio žala, kaip tai numato TPVCAPDĮ nuostatos.
Atsakovas be kita ko pažymėjo, kad metinę draudimo įmoką ieškovui apskaičiavo ypač nedidelę - tik 70 Lt (20,27 Eur), kadangi įvertino draudžiamojo įvykio atsitikimo riziką, kai draudžiama savaeigė transporto priemonė, kurios dalyvavimas eisme yra ribotas. Tuo tarpu savanoriškojo draudimo sutarties dėl ieškovo atsakomybės nuo kitų rizikų, tame tarpe ir dėl civilinės atsakomybės, kai draudėjas važinėdamas po veją – pjaudamas, padaro žalos tretiesiems asmenims, šalys nebuvo sudarę.
Teismui konstatavus, kad transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs draudikas, neturi pareigos atlyginti specialios paskirties transporto priemonės valdytojo padarytos žalos, kai žala padaryta transporto priemonei atliekant savo funkcijas, tačiau nedalyvaujant eisme, ieškovo ieškinys atsakovui atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 176, 185 str.)
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės sprendimui šioje byloje priimti, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistina 350 Eur patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (93 str. 1 d., 98 str., 88 str. 1 d. 6 p.) (el.b.l. 17-19).
Atsižvelgiant į tai, kad byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Vakarų švara“, juridinio asmens kodas 301670711, atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kodas 40103840140, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.