Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011 m. gruodžio 20 d. preliminarioji sutartis, pagal kurią tretysis asmuo A. M. atsakovės S. Š. vardu įsipareigojo parduoti, o ieškovas UAB „T“ už 10000 Lt įsipareigojo nupirkti vandentiekio bokštą su gręžiniu bei žemės sklypu, pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms ir sudaryta dėl piktavališko šalių susitarimo - tretysis asmuo A. M. pažeidė pareigą vykdyti įgaliotojo duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai bei vengti asmeninio konflikto su įgaliotojo interesais, ši imperatyvi teisės norma buvo pažeista. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo suteikti visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą, pateikti įgaliotojui ataskaitą ir pridėti dokumentus, tuo tarpu A. M. apie preliminariąją sutartį laiku neinformavo atsakovės, apie parduodamą jos turtą sužinojo iš nuogirdų. Preliminarioji sutartis sudaryta atsakovei ypatingai nepalankiomis sąlygomis, neidentifikuotas turtas.

CK 6.760 straipsnis numato įgaliotinio pareigą įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Ši imperatyvi teisės norma, sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeista. Ieškovė A. M. buvo įgaliojusi tik įregistruoti nekilnojamojo turto registre naftos bazę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone. Dėl vandens bokšto su gręžiniu įregistravimo nekilnojamojo turto registre jie su A. M. net nebuvo kalbėję. Nebuvo ir kalbos, kad A. M. pardavinės jų turtą. A. M. apgaulės būdu padidino 2011 m. spalio 24 d. įgaliojimo apimtis, numatant įgaliojimus ir dėl vandens bokšto su gręžiniu įregistravimą ir pardavimą. Įgaliojimą jie su vyru pasirašė A. M. namuose. Dabar atsiskleidė ir A. M. piktavališki ketinimai įsigyti jų turtą, tam panaudojant ieškovą. Ginčijamas sandoris sudarytas pagal A. M. paruoštą sutarties projektą, atsakovei ypač nenaudingomis sąlygomis, todėl ginčijama sutartis yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia. Vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą. Tretysis asmuo A. M., atsakovės vardu sudarydama ginčijamą sutartį, atsakovės nei prieš ginčijamo sandorio sudarymą, nei po jo neinformavo. Apie tai, kad parduodamas atsakovės turtas, ji sužinojusi iš nuogirdų. Nekilnojamojo turto registre pasidomėjus įsitikino, kad atsakovės turtas dar neparduotas, todėl kartu su vyru 2011 m. gruodžio 29 d. panaikino įgaliojimą, išduotą A. M.. Apie ginčijamą sandorį sužinojusi iš trečiojo asmens A. M. tik 2012 m. sausio 20 d. A. M. atsakovei su vyru grasino, kad už įgaliojimo panaikinimą jie dar pasigailės. Ginčijamas sandoris ir buvo šio grasinimo pagrindas. Ginčijamas sandoris sudarytas atsakovei ypatingai nepalankiomis sąlygomis, jame neidentifikuotas turtas, kurį atsakovė neva įsipareigojusi parduoti. Ginčijame sandoryje numatyta, kad parduodamas ir žemės sklypas, nors žemė priklauso valstybei, numatyta neprotingai labai didelė atsakovės atsakomybė už pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą, kai tuo tarpu už tą patį įsipareigojimų nevykdymą ieškovui numatytas tik sumokėto avanso netekimas. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Pagal ginčijamą sandorį jokių pinigų nei iš ieškovo, nei iš trečiojo asmens A. M. atsakovė negavusi. Byloje tretysis asmuo A. M. palaiko ieškovo pusę, nors kaip buvusi įgaliotinė turėtų būti atsakovės pusėje. Ieškovo pareikštas ieškinys dėl baudos priteisimo net nesusigrąžinus sumokėto avanso. Ieškovas net nežino, kad vandentiekio bokštas jau seniai neveikia. Vandentiekio bokštas su gręžiniu reikalingas ne ieškovui, o trečiajam asmeniui A. M., kad ji turėtų pagrindą iš valstybės įsigyti atitinkamą žemės sklypą, kuris ribojasi su jos šeimai priklausančiais žemės sklypais. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės įrodo, kad ginčijamas sandoris sudarytas ieškovo ir trečiojo asmens A. M. piktavališko susitarimo įtakoje, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Tretysis asmuo A. M. 2012-07-10 d. atsiliepime į ieškinį (b.l. 16) nurodė, kad ar patenkinti ieškinį, prašo spręsti teismą savo nuožiūra. Veikdama pagal atsakovės išduotą įgaliojimą ir jos naudai, 2011-12-20 sudariusi preliminariąją sutartį, pagal kurią iki 2012-04-01 ieškovui turėjo būti parduotas vandentiekio bokštas su gręžiniais (duomenys neskelbtini) kaime, Biržų rajone už 10000 Lt. Ši preliminari sutartis buvo sudaryta naudingomis atsakovei sąlygomis, nes kiti asmenys siūlė mažesnę kainą, o pačiai atsakovei turtas nebuvo reikalingas. Pažymi, kad veikė pagal atsakovės žodinius ir rašytinius nurodymus. Jai teikė pilnas ir išsamias ataskaitas apie sudarytus sandorius, ji šiems sandoriams pritarė. Kad atsakovė norėjo parduoti turtą patvirtina ir jos veiksmai - ji realiai turtą pardavė, bet ne ieškovui, o kitam asmeniui. Jeigu atsakovė dėl kažkokių priežasčių atsisakė sudaryti preliminariąją sutartį, kuriai iš pradžių pritarė, tai atsakovė ir turi prisiimti tam tikras neigiamas pasekmes.

Tretysis asmuo P. Š. 2012-10-26 d. atsiliepime į ieškinį (b.l. 70-71) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. 2011 m. gruodžio 20 d. preliminariąją sutartį be jo ir žmonos S. Š. žinios sudarė tretysis asmuo A. M.. Dėl vandens bokšto su gręžiniu įregistravimo jie nebuvo taręsi. 2011 m. spalio 24 d. įgaliojimą pasirašė pas A. M. namuose. Ten buvo atvykusi notarė Violeta Deveikienė su jau paruoštu įgaliojimu, kurio jie net neskaitė, įgaliojimo tekstas buvo surašytas pagal A. M. pageidavimus, siekiant įsigyti jų nekilnojamąjį turtą. Kai pasklido kalbos, jog A. M. jau pardavė jų turtą, su žmona suskubo atšaukti įgaliojimą ir tai 2011 m. gruodžio 29 d. padarė. A. M. jiems jokių ataskaitų dėl įgaliojimo vykdymo neteikė, apie jų vardu pasirašomus sandorius neinformavo. Mano, kad ir preliminari sutartis, pagal kurią ieškovas prašo priteisti netesybas, ir pats sutarties tekstas yra sukurtas A. M., siekiant juos nubausti už tai, kad jai nepavyko iš jų įsigyti nekilnojamąjį turtą. A. M. domino ne naftos bazė ar vandens bokštas, o galimybė su šiuo nekilnojamuoju turtu įsigyti žemės sklypus, kurie ribojasi su A. M. ar jos šeimai priklausančiais žemės sklypais. Mano, kad ieškovas yra tik įrankis A. M. įgyvendinti savo nesąžiningus kėslus. Ieškovui nereikia seniai neveikiančio vandens bokšto su gręžiniu, ieškovas neketino ten vykdyti veiklą. Preliminariosios sutarties tekstas sąmoningai buvo surašytas, kad būtų galimybė juos patampyti po teismus. Ieškovas jokių nuostolių nepatyrė, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Ieškovo atstovas advokatas Algimantas Kolpertas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinį palaiko. 2011-12-20 d. ieškovas sudarė preliminarią sutartį su S. Š., pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti bokštą ir gręžinį už 10000 Lt, tą prievolę, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis sutarė, kad bus sudaryta vėliau. Kai ieškovas sužinojo, jog atsakovė pirkimo objektą pardavė kitam asmeniui, suprato, jog atsakovė pažeidė preliminarios sutarties prisiimtus įsipareigojimus, atsisakė parduoti ginčo objektą, dėl to ieškovas ir kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti baudą, kuri nustatyta preliminarioje sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, jog bauda didelė, ieškovas geranoriškai sumažino baudą iki 3000 Lt, kurią prašo priteisti bei priteisti metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu ieškovas nesutinka, preliminari sutartis sudaryta teisingai, laikantis reikalavimų, jos panaikinimas negalimas, nes atsakovė, žinodama, kad sudaryta preliminari sutartis, jos iš karto neginčijo. Ieškovui atsakovės įgaliotinė prieš sudarant sutartį pateikė nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą, ieškovas apžiūrėjo bokštą, gręžinį, juos tenkino, nors atsakovė teigė, jog bokštas neveikiantis, tačiau ieškovo atstovui direktorius teigė priešingai. Kokiais tikslais ieškovas norėjo įsigyti bokštą - komercinė paslaptis. Pagal Registro duomenis gręžinio ir bokšto vidutinė rinkos vertė buvo apie 8000 Lt, tai matyti iš registro duomenų. Ieškovui buvo žinoma, kad aplink bokštą yra laisva valstybinė žemė ir apie 60 arų žemės sklypą bus galima suformuoti, todėl ieškovas sutiko sumokėti 10000 Lt už nekilnojamąjį turtą. Preliminarią sutartį paruošė A. M.. Ieškovui buvo žinoma, kad bus parduodamas gręžinys ir bokštas, o žemė bus formuojama vėliau, ką atliks pats ieškovas. Ieškovas pasitikėjo A. M., kuri buvo pažadėjusi tarpininkauti, tvarkyti žemės reikalus: ją iš valstybės išsinuomoti, o vėliau išsipirkti. Ieškovas, prieš sudarydamas sutartį, apžiūrėjo objektą, išstudijavo nekilnojamo turto dokumentus, pasitikslino vertę, jam buvo pateiktas 2011-10-24 d. įgaliojimas, Š. išduotas A. M.. Iš įgaliojimo matyti, kad atsakovė buvo suteikusi A. M. teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su nekilnojamo turto įregistravimu, buvo suteikta teisė parduoti: “už kainą ir sąlygomis įgaliotinės nuožiūra...“, įskaitant atsiskaitymo tvarką, įgaliojime buvo numatyta teisė pasirašyti preliminarią sutartį, pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryti sutarčių pakeitimus. Įgaliojimas galiojo, išduotas penkeriems metams, tad ieškovui nekėlė abejonių plataus įgaliojimo apimtis. Pati atsakovė, nors ir sako, jog buvo apgauta notaro, A. M., tačiau tuo metu įgaliojimas buvo galiojantis ir neginčijamas. Atsakovė, suteikdama tokį įgaliojimą, prisiima riziką sudarydama sandorius per atstovą, tad turi prisiimti visas pasekmes, kurios kilo iš sudarytos sutarties. Preliminari sutartis buvo sudaryta atsakovės interesais, nes sumokėję 2000 Lt daugiau nei rinkos kaina. Ieškovas, sudarydamas preliminarią sutartį ir duodamas avansu 1000 Lt, norėjo įsitikinti, kad atsakovė nepažeis savo įsipareigojimų, kad vandens bokšto neparduos kitiems asmenims. Pageidavo, kad buvo numatyta didelė bauda, jei atsakovė atsisakys vykdyti preliminarią sutartį ir parduoti ginčo objektą. Bauda buvo aptarta, ieškovas vykdė derybas su A. M.. Buvo pasakyta, jog sutinkama mokėti didesnę kainą nei rinkos kaina. Atsakovė bokštą pardavė už 3000 Lt kitam asmeniui, tai rodo, jog ieškovo pasiūlytos sąlygos jai buvo naudingos. Atsakovė galėjo gauti gerą kainą, tai atitiko jos interesus, todėl ir buvo sudaryta preliminari sutartis. Atsakovė pažeidė sutartį, todėl turi sumokėti baudą.

Su priešieškiniu nesutinka. Įgaliotinės sudaryta sutartis buvo naudinga atsakovei. Teko prisiimti didesnę riziką, numatant didesnius delspinigius, baudas. Nemano, jog preliminarioje sutartyje numatyta didelė bauda yra tokia didelė, jog reikia naikinti visą sandorį, pripažįstant preliminarios sutarties negaliojimą. Jei atsakovė mano, jog preliminarioje sutartyje numatyta viena sąlyga - baudos dydis yra jai nenaudinga, gali ginčyti tik ją – baudą, t.y. tą sutarties punktą. Jai buvo visos galimybės įvykdyti kitas sutarties sąlygas: įregistruoti nekilnojamą turtą, sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminari sutartis išreiškė abiejų šalių valią, ji neprieštarauja įstatymams, buvo sutarta dėl pagrindinės sutarties sudarymo, turint tinkamą įgaliojimą. Aukščiausiasis Teismas nutartyse pasisakė, jog tokios sutartys yra galiojančios ir turi būti vykdomos: 2012-07-26 d. nutartyje Nr. 3K-3-0383/2012 ir 2012-06-15 d. nutartyje Nr. 3K-3-0303/2012, kur plačiai aiškintas baudos institutas. Pats baudos numatymas yra šalių susitarimas, nuostoliai gali būti numatomi. Baudą gali mažinti teismas, atsižvelgdamas į turtinę šalies padėtį. Atsakovė sutarties nesudarė tyčia, be jokio objektyvaus pagrindo. Iš atsakovės veiksmų matyti, jog ji nutraukė įgaliojimą, jį panaikino, ir, žinodama, jog yra sudaryta preliminarioji sutartis, pardavė ginčo turtą trečiajam asmeniui, tokie jos veiksmai tyčiniai, dėl ko yra kilusi pareiga sumokėti baudą. Tai turi būti pagrindas nemažinti prašomą priteisti 3000 Lt baudą.

Apie parduodamą turtą ieškovas sužinojo 2011 m. rudenį iš A. M., nes, pasak jos, ji tvarkė bokšto inventorizacijos dokumentus nuo 2009 metų ir sakė susitarusi su S. Š., jog šios vardu turtas bus įregistruotas, sakė, jog S. Š. šis turtas nereikalingas ir jį norės parduoti. Kad vandentiekio bokštas S. Š. nereikalingas, buvo žinoma iki įgaliojimo išdavimo, nes objektu rūpinosi A. M., bet konkretaus susitarimo dėl kainos ir kitų aplinkybių iki įgaliojimo išdavimo nebuvo sutarta, bet jau kalbėjo, kad norėtų vandens bokštą nusipirkti.

Preliminarioje sutartyje kalba apie žemę, bet buvo tam tikras neapdairumas tarp jų. 10000 Lt atskleidžia sutarties esmę, tai kaina už bokštą ir gręžinį be žemės kainos, sutartyje minima valstybės žemė, kurią ieškovas tikėjosi išsipirkti iš valstybės, nes būtų buvęs pastato savininkas, o prie pastato būtų suformuotas žemės sklypas ir būtų turėjęs galimybę ją iš valstybės išsipirkti. 10000 Lt yra tik nekilnojamo turto statinių pirkimo-pardavimo kaina, bet, mokėdami tokią kainą, žinojo, jog ieškovui bus sudaryta galimybė 60 arų sklypą išsipirkti iš valstybės. A. M. buvo pažadėjusi tarpininkauti, kad žemės sklypas būtų suformuotas ir ji jau atliko tam tikrus veiksmus: sudarė sutartį su matininkais, kad jie galėtų žemės sklypą matuoti. 10000 Lt tarėsi sumokėti už objektą. Su A. M. geranoriškai susitarė, jog ji ieškovui padės suformuoti žemės sklypą ir tų veiksmų imsis po preliminarios sutarties sudarymo ir su ja būtų atsiskaitę. Ji ketino sudaryti sutartį su matininkais šiuo klausimu. Sutartį su matininkais ji sudarė tiek ieškovo, tiek atsakovės iniciatyva, nes ieškovas sakė norintis vandens bokšto, bet turi būti galimybė išsinuomoti ne mažesnį kaip 60 arų žemės sklypą. Ieškovas norėjo bokšto su sąlyga, kad ieškovui reiks ir žemės sklypo, nuo to ir priklausė sutarties sudarymas. Jei būtų pasakę, jog neformuos žemės sklypo, nebūtų sudarę preliminarios sutarties.

Tikėjosi, jog bus suformuotas žemės sklypas, kad bus atlikti visi teisiniai dokumentai, kad būtų galima sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Perkant nekilnojamą daiktą iš valstybės, kur žemė priklauso ne savininkui, reikėjo gauti valstybės sutikimą, nes statinys stovėjo ant valstybės žemės, kuri nepriklausė atsakovei, kaip nekilnojamo objekto savininkei, todėl reikėjo gauti valstybės sutikimą sandoriui sudaryti. Jau gavus iš valstybės sutikimą, eina kalba apie valstybės žemės sklypo suformavimą.

Ieškovo atstovas nežino aplinkybių, kiek būtų sumokama A. M. už tarpininkavimą, mano, kad nieko nebuvo sumokėta, nes sandoris neįvyko, buvo panaikintas įgaliojimas. Įgaliojimą panaikinus buvo žinoma, jog nebus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, suprato, jog jiems nebėra tikslo kažką daryti. Mano, jog tretysis asmuo veikė atsakovės interesais, nes norėjo gauti didesnę dalį. Tretysis asmuo A. M. su ieškovu derėjosi dėl kainos, ji sakė mokėti gerą kainą, už tai ieškovui padėsianti, kaip turi pareigą kooperuotis ir pardavėjas. Ieškovas su atsakove ar bendravo tiesiogiai, nežino, bendravo per trečiąjį asmenį.

Kur buvo pasirašyta preliminari sutartis, nežino, buvo apsikeista dokumentu. Preliminari sutartis buvo sudaryta Biržuose gruodžio 20 d., gal tą dieną ieškovas buvo atvykęs į Biržus. Gal sutartis buvo paruošta Biržuose ir nusiųsta atsakovui, tai spėlioja. Sutarties teksto projektą ruošė A. M.. Su sutarties tekstu ieškovas sutiko. Nežino, kur ieškovas sumokėjo trečiajam asmeniui 1000 Lt, tačiau tai visai nesvarbu, pinigai buvo sumokėti, sutartis įvykdyta.

Vidutinė rinkos kaina – 7000 Lt, ieškovas mokėjo daugiau, nes žinojo, jog yra galimybė suformuoti žemės sklypą, valstybė tam neprieštaraus, tad mokėjo 3000 Lt daugiau nei rinkos kaina, būtų sumokėję 10 000 Lt. Žemę ketino patys išsipirkti iš valstybės. Ieškovas ketino panaudoti bokštą verslui, statyti cechą, sustojo investiciniai projektai, jis patyrė nuostolių žymiai daugiau nei 3000-4000 Lt. Ieškovui nebuvo žinoma, ar A. M. yra perdavusi pinigus atsakovei, manė, jog pagal sutartį turi teisę gauti baudas, dėl to ir turi būti ginčas, tad dėl avanso nesiginčijo. Ieškovas reikalavo baudos pagal sutartį, o kad pagal sutartį gautą avansą privalo grąžinti – dėl to net nėra ginčo. Nežinojo, ar tretysis asmuo avansą perdavė atsakovei ar ne. Yra išimtinė ieškovo teisė dėl ko reikšti ieškinį ir kokioje apimtyje. Manė, jog svarbiau prisiteisti baudas, dėl ko gali kilti ginčas (dėl jo dydžio, dėl pareigos mokėti baudą, gal atsakovė dėl objektyvių priežasčių nevykdė sutarties), todėl avanso grąžinimo klausimą laikė savaiminiu ir nemano, jog dėl to būtų kilęs ginčas. Ieškovo įmonė pas M. vieną kartą 2011 metais yra atlikusi rangos darbus, buvo teikiamos paslaugos, už kurias buvo atsiskaityta.

Atsakovė S. Š. teismo posėdyje parodė, kad spalio mėnesio pabaigoje M. pasikvietė į namus tris pajininkų šeimas dėl naftos bazės, buvo atsivežę notarę, visos trys šeimos pasirašė vien tik įgaliojimą. Apie bokštą sužinojo vėliau. Atsakovei pranešė gruodžio 23 d., jog yra jos pasirašytas įgaliojimas. Atvykusi į Biržus buvo Registre, kur pasakė, jog yra toks įgaliojimas. Jiems atsakė, jog jokio įgaliojimo nerašė. Atsakė, jog yra parašas, kai buvo į namus atsivežta notarė V. Deveikienė. Sužinojo, 26 dieną, pati skambino R. M., jis perdavė ragelį A. M., paklausė, kokį bokštą atsakovė parduoda, nes ji ne viena pajininkė. Bokštui buvo septyni ar aštuoni pajininkai. M. pasakė: „Kai atvyksim susitarsim, nesinervink“. Gruodžio 29 dieną atvyko į Biržus, buvo pas notarę ir panaikino įgaliojimą, padarytą apgaulės būdu. Notarė juos priėmė ir pasakė, jog turi žiūrėti, kur rašosi. A. M. buvo pas atsakovę atvykusi tris kartus, ši jos prašė nevelti į machinacijas. Jie pasakė, jog pasigailės ir ėmė siuntinėti laiškus, reikalauti pinigų už kažkokias paslaugas, už važinėjimą. Nesupranta, ko jie reikalauja iš jos. Registre klausė, ką jai daryti. Byloje esantį įgaliojimą, pasirašė neskaičiusi, kai atvyko pasirašyti dėl naftos bazės. Dėl bokšto nekalbėjo su A. M.. Nesudarė jokios sutarties. Gruodžio 22 ar 23 dieną sužinojo apie preliminarią sutartį, ją atsiuntė atsakovei registruotu laišku po Naujųjų metų, jį gavo iš A. M.. Bokštą pardavė už 3000 Lt, jis buvo kelių pajininkų, reikėjo su pajininkais atsiskaityti. Visi pajininkai nusprendė už kiek parduoti bokštą. Prašo panaikinti preliminarią sutartį, nes yra neteisybė reikalauti pinigų. Preliminarią sutartį paštu gavo sausio mėnesį, bokšto dar nebuvo pardavusi, bet jau buvo panaikinusi įgaliojimą. Žinojo, jog žemės „šmotelio“ reikia A. M., o ne įmonei. Nebandė skambinti „T“, viskas vyko dėl žemės, ant kurios stovi bokštas, o bokšto niekam nereikia. A. M. už darbą neatsilygino, nesijautė skolinga, buvo atėjusi 8000 Lt sąskaita už kadastrinius matavimus, už kurą, dar už kai ką. Paskui ją sumažino iki 4000 Lt. Pajininkams buvo skolinga ir jiems sumokėjo. Avanso pinigų A. M. atsakovei neperdavė. Sausio mėnesį paštininkė sakė, jog yra 2000 Lt perlaida iš A. M. siųsta perlaida, kai panaikino įgaliojimą.

Su A. M. kalbos apie preliminarios sutarties sudarymą nebuvo. Atšaukdama įgaliojimą, preliminarios sutarties teksto nežinojo. Atsakovei Registre patarė ir notarė sakė, jog reikia panaikinti įgaliojimą. A. M. neinformuodavo apie jos atliekamus veiksmus atsakovės vardu, apie viską sužinojo tik tuomet, kai po Naujųjų ėmė eiti laiškai. Dėl bokšto įregistravimo nesiėmė jokių veiksmų. Kai gavo iš A. M. laišką, bokštas jau buvo įregistruotas. Kadastrinių matavimų byla nesirūpino, ji buvo 2009 metais, bokštas priklausė ne jai vienai. Dirbo bendrovėje, melžė karves, naudojosi bokštu, ėmė vandenį iš jo, o kai 1994 metais bendrovė pasinaikino, bokštas stovėjo nenaudojamas.

Ieškovas nėra parašęs atsiliepimo į priešieškinį. Dėl priešieškinio sprendimo už akių priėmimas turėtų būti taikytinas, nes ieškovo atstovas pasisakinėjo dėl priešieškinio ir su juo nesutiko, tačiau atsiliepimas per teismo nustatytą terminą nėra pateiktas, tad teismas gali priimti sprendimą už akių. CK 6.760 str. numato įgaliotinio pareigą įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Ši imperatyvi teisės norma, sudarant ginčytiną sutartį buvo pažeista. Būtent šalių santykiai įrodo, jog A. M. pažeidė įgaliotinio pareigas, ji veikė savo interesais. Kad veikė savo interesais sudarydama ginčijamą sutartį, įrodo tai, kad tiek A. M., tiek R. M. parodymais, jie domėjosi bokštu ir gręžiniu, kuris tapo nereikalingas tik tuomet, kai jie pasidarė savo asmeninį gręžinį. Jie iki tol savavališkai buvo pasijungę gręžinį. Jie bandė išsiaiškinti, norėjo išsipirkti iš valstybės žemę, ko negalėjo padaryti, nes ant valstybės žemės buvo pastatai ir tuomet ėmė ieškoti pastatų savininkų. Kad ieškojo savininkų, įrodo 2009-09-02 d. kadastrinių matavimų sutartis, kur A. M. su Registrų centru sudaro sutartį, kai tuo tarpu ji nebuvo nei gręžinio savininke, nei nuomininkė, ir pradeda forminti kadastro duomenis. 2009 m. A. M. siekis buvo įsigyti gręžinį su vandens bokštu ir tą siekį darė vaikščiojant po institucijas. Kai praėjo visus kelius ir bandė įregistruoti nuosavybę, tik tuomet prisireikė A. M. įgaliojimo. Šernai nesigilino į įgaliojimo esmę, tai patvirtino jie savo parodymais, jie tarėsi tik kad įgaliojime būtų sutvarkyti gręžinio ir bokšto registravimo dokumentai. Iš Registro duomenų mato, jog S. Š. vardu buvo įregistruotas gręžinys ir bokštas 2011-11-16 d. A. M. tai įregistravo S. Š. vardu turėdama 2011-10-04 d. įgaliojimą, būtent jo pagrindu M. ir toliau veikė. Preliminarios sutarties tekstą ruošė A. M., ji joje surašė skaičius. Kliūna preliminarios sutarties objektas - bokštas su gręžiniu bei žemės sklypu. Pirkimas-pardavimas turi būti sudarytas už 10000 Lt. Parengiamojo posėdžio metu ieškovas ir A. M. sakė, jog buvo numatyta 7000 Lt suma už gręžinį ir bokštą, o 3000 Lt - už žemę, kuri priklausė valstybei, kurios dokumentus turi ir sutvarkyti, ir parduoti ieškovui. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė aplinkybės, teigia ieškovas su trečiuoju asmeniu, jog 10000 Lt buvo mokama kartu ir už paslaugas, pasak trečiojo asmens A. M., S. Š. norėjo gauti 1000 Lt, ir su gręžiniu ir bokštu ji galėjusi daryti ką norinti. Įrodymų keitimas parodo, jog įgaliotinė – A. M. veikė prieš įgaliotojo valią, sudarydama preliminarią sutartį ir dar numatydama labai dideles netesybas - 9000 Lt, jie buvo numatyti, kad priversti S. Š. sudaryti pagrindinę sutartį, tad buvo numatytos didelės netesybos. Ieškovo prašoma 3000 Lt suma yra ne nuostoliai, bet trečiojo asmens A. M. darbo įvertinimas. Mano, jog šio ieškinio iniciatorius yra ne ieškovas, o A. M. su savo interesais. Sutartis buvo sudaryta nesuderinus, nesitarus su S. Š., jai net nebuvo pranešta, kad 2011-12-10 buvo sudaryta preliminari sutartis. ieškovas su trečiuoju asmeniu sutartį sudarė dėl piktavališkų susitarimų atsakovei ypatingai nenaudingomis sąlygomis, tokia sutartis pripažįstama negaliojanti, ir priešieškinis turėtų būti patenkintas. Patenkinus priešieškinį, preliminarią sutartį pripažinus negaliojančia, ieškinys netenka pagrindo ir ieškinys turėtų būti atmestas. Kas dėl ieškinio pagrįstumo - ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad buvo sudaryta preliminari sutartis, ir joje numatytos netesybos. Avansas buvo grąžinamas tik 2012 metų spalio mėnesį. Nors ieškovas trečiajam asmeniui turėjo prašyti prieš paduodant ieškinį, kad avansą grąžintų, jie aiškina, jog manė, kad grąžins, bet tai nesuderinama su sąžiningu elgesiu. Kelia abejonių tuo tikslu, siekiu vykdyti veiklą dėl preliminarios sutarties sudarymo, kad buvo patirti kažkokie nuostoliai. A. M. negalėjo prisiminti, kur buvo pasirašyta preliminari sutartis: Biržuose ar Vilniuje, pinigus gavo biure Vilniuje ar bute, tokie nežinojimai kas vyko, kai sudaroma labai konkreti sutartis, sudaro pagrindą įtarti, jog ji buvo sudaryta vėliau. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, panaikinti 2011-12-20 d. preliminarią sutartį, pripažinti sutartį negaliojančia ir priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Tretysis asmuo A. M. teismo posėdyje parodė, kad ieškinį palaiko, su priešieškiniu nesutinka. Ieškovas 2011 m. rudenį atliko aplinkos tvarkymo darbus ir matė vandentiekį, gręžinį, ėmė juo domėtis, klausė, kieno jis, sakė, jog norėtų pirkti. Spalio pradžioje sužinojo, jog S. Š. yra gręžinio savininkė. Pasikalbėjo, jie sutiko pasirašyti įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus. Su ieškovu kalbėjo, ar tikrai norėtų bokštą pirkti, klausė kainos, sakė, jog turi įgaliojimą tvarkyti gręžinio dokumentus. Gruodžio pradžioje buvo pas S. Š., nusivežė preliminarią sutartį, kuri nebuvo užpildyta, buvo tik jos šablonas, kurį buvo išsitraukusi iš interneto. Paklausė, ar sutiktų parduoti bokštą, ji sutiko sakydama: “Parašiau įgaliojimą ir jūs tvarkykit“. Preliminarios sutarties S. Š. neskaitė, tik pasakė, jog jais pasitiki. Pranešė ieškovui telefonu, kad sutiks parduoti, kad su ieškovu pasirašė preliminarią sutartį, eigoje tvarkė gręžinio dokumentus, Registre juos užregistravo. Gręžinys buvo užregistruotas S. Š. vardu, gruodžio pabaigoje notarė atsiuntė, jog yra nutrauktas įgaliojimas. Baigėsi dokumentų tvarkymas, nes nebeturėjo įgaliojimo.

2009 m. užsakė gręžinio kadastrinius matavimus, nes juo naudojosi, norėjo teisiškai įregistruoti, tad ėmė domėtis, kam jis priklauso. Kreipėsi į aplinkos apsaugą, į geologijos tarnybą, į savivaldybę, sakė, jog jis niekam nepriklauso. 2009 m. nežinojo, jog gręžinys priklauso S. Š.. Kai turėjo įgaliojimą, ėjo į archyvą, iš ko sužinojo, kad gręžinys priklauso S. Š., neatmena. Nesitarė su atsakove, kaip ji atsilygins už patirtas išlaidas. S. Š. atsiuntė savo patirtų išlaidų sąskaitą. Nepamena, kokia buvo išlaidų suma. S. Š. sakė, kad jai duotų 1000 Lt už bokšto pardavimą, o visa kita – jiems už darbą būtų likę 9000 Lt. 10000 Lt numatyta suma sutartyje už gręžinį ir vandentiekį. Papildomai su S. Š. dėl išlaidų už bokšto pardavimą nebuvo tartasi. Su ieškovu už žemės sklypo tvarkymą nesitarė. Preliminarios sutarties šabloną išsitraukė iš interneto. Kad sutartyje nurodyta žemė – įsivėlė klaida, nes šablone buvo nurodyta žemė, to nepataisė. Dėl atlygio už objekto pardavimą nesitarė. Turėjo įgaliojimą, veikė atsakovės atžvilgiu dėl žemės matavimų, manė, kad sutvarkys žemę iki galo. Tarėsi dėl statinių pardavimo. Žemė buvo valstybinė, nebuvo aptarę, kiek sumokės jai (A. M.) už žemės sutvarkymą ir jos pardavimą. A. M. interesas buvo 9000 Lt, į tą sumą įėjo ir žemės sutvarkymas.

Gręžiniu, kuris yra šimto metrų atstumu nuo jų sklypo, naudojosi, ėmė vandenį iš jo, vanduo atbėgdavo per pačių nusitiestą vamzdį iki M sklypo. Tai buvo nuo 1996 m. ar 1998 m. 2009 m., kai užsakinėjo kadastrinius matavimus, gręžiniu dar naudojosi. Kai S. Š. pardavė bokštą, vandeniu nustojo naudotis. Rašant S. Š. įgaliojimą, S. Š. nežinojo, jog naudojosi gręžinio vandeniu, nebuvo informavę. Nuėjus į Registrų centrą pasakius, jog yra vandentiekis su gręžiniu, paklausė, ar žino, kas yra savininkai, atsakė, jog nežino, pasirašė sutartį ir atliko darbus. Nesakė, kad buvo bokšto savininkė, sakė, kad naudojasi gręžiniu. Kadastre pasakė, jog pirma reikia atlikti matavimus ir sudaryti bylą - tai ir padarė. Bokšto pajininkė nebuvo, nėra to krašto gyventoja. Bendrovės nebebuvo, kai ten apsigyveno. Į preliminarią sutartį skaičius įrašė pati. Su ieškovu sutarė 10000 Lt už bokštą su gręžiniu ir sklypu. Šios sumos su S. Š. nederėjo, kai pasirašinėjo įgaliojimą. Ši sakė, jog nori gauti 1000 Lt, o visus kitus pinigus leido sau pasilikti. Sutartyje įrašytos 1000 Lt ir 9000 Lt sumos yra dėl to, kad S. Š. vykdytų įsipareigojimus. Preliminarią sutartį pasirašė, o pagrindinę sutartį pasirašant pardavėją būtų atstovavusi pati. Užpildytą preliminarią sutartį nuvežė į Vilnių, pas „T“ adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) gatvė, ten yra ieškovo biuras, ją pasirašė gruodžio 20 dieną. Ieškovas pinigus sumokėjo, rodos, gruodžio 20 dieną. Kai tik gavo avansą, perlaidą padarė S. Š.. Grįžusi iš Vilniaus, buvo pas S. Š. sausio mėnesio pradžioje. Gavo laišką iš notarės po Naujųjų metų, kad atšauktas įgaliojimas. Su preliminaria sutartimi buvo pas S. Š. ir pasakė, kad su ieškovu pasirašė sutartį, sutarties jai nepaliko.

Buvo įgaliota kitų asmenų, o ne „T“. „T“ norėjo pirkti ir naftos bazę. Dėl naftos bazės pirkimo preliminari sutartis buvo sudaryta. Pagrindinė sutartis nebuvo realizuota, nes nebeturėjo įgaliojimo. Preliminarią sutartį turėjo ji (A. M.) ir S. Š.. Įgaliojimai buvo surašyti, kai notarė atvyko į namus, ji įgaliojimus jau atsivežė su savimi. Su žmonėmis jau buvo kalbėję, jog pasirašys įgaliojimą. S. Š. būtų davusi 1000 Lt už sandorį, nes pati pareiškė tokį norą. Iš S. Š. buvo priteista 88 Lt už įregistravimą, ne visos išlaidos buvo atlygintos. Prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Tretysis asmuo P. Š. parodė, kad 1995 m. atjungė bokšte elektrą, ta zona yra geologinis draustinis, buvo panaikintas stulpas. Kaip jie (M.) naudojosi vandeniu, nežino. R. M. atvyko, paėmė pasą dėl pajų. Po kiek laiko grąžino pasus, bet nebebuvo pajų, jie paliko pas juos. Sužinojo, jog yra parašytas įgaliojimas penkiems metams, ten yra jų parašai, tad vyko pas notarę nutraukti įgaliojimo. Pajininkai sukilo, kad jį (P. Š.), kaip pajininką, duos į teismą. Kiti pajininkai turėjo daugiau pajų, nei jie. Pajininkai jiems nedavė ramybės. Įgaliojimą, kad pasirašė sužinojo pas notarę V. Deveikienę, ji pasakė, jog turi žiūrėti, kur rašosi. Su M. apie bokštą kalbos nebuvo. Kai pasirašė, galėjo notarė paskaityti ant ko pasirašo. Bokšto kaina - 3000 litų. Pinigus padalino ir pajininkams, yra jų sąrašas. Vandentiekio bokštas buvo atjungtas, ten veržiasi šaltinio vanduo, 1995 m. jis buvo užkoncervuotas, jo nebuvo galima atidaryti. Ten yra geologinis Nemunėlio draustinis, fermos buvo panaikintos, yra status krantas, atodanga. Panaikino įgaliojimą, nes pajininkai to norėjo, nes kitas asmuo, kuris nupirko bokštą, jau buvo sutvarkęs visus dokumentus. Pasitikėjo M., jie buvo paėmę jo ir žmonos pasus, bet išėjo kaip yra. Jei notarė būtų paskaičiusi, jog yra įgaliojimas. Po įgaliojimo pasirašymo M. buvo atvykę, bet nesakė apie bokšto pardavimą. Jie atvyko sausio mėnesį ir sakė, jog nutraukė pardavimą. Iki sausio mėnesio jie nebuvo atvykę, nesakė, jog surado pirkėją ir parduos už 10000 Lt bokštą. Kai M. atvyko, gal jie jau žinojo, jog įgaliojimas yra panaikintas, su jais nesikalbėjo. .

Liudytojas R. M. parodė, kad pradžia buvo su žemės sklypu, kur stovi kuro bazė, S. Š. buvo kuro bazės pajininkė. Ten buvo likę griuvėsiai, buvo sutarę, kad galės tvarkyti kuro bazės pastatus, santykiai su S. Š. buvo geri. Ji parodė dokumentą, kur buvo parašyta, jog ji dalininkė gręžinio ir vandens bokšto, kurio savininkų daug metų liudytojas ieškojo, jis pasiūlė sutvarkyti jai dokumentus. Pradėjo su žmona tvarkyti, bet prireikė įgaliojimo. Atvyko notarė, buvo trys pajininkai- savininkai kuro bazės, notarė pasodino Š. atskirai, notarė perskaitė įgaliojimus, Š. įgaliojimus pasirašė. Viską sutvarkė, liko tik pardavimas. Pas liudytoją nuo rudens darbus dirbo K. K.. Liudytojas su kitais ūkininkais pastatė perdirbimo cechą, reikėjo vandens, bokštas nuo jų yra už 100 metrų atstumo. Gręžinys buvo žemėse, ėmė klausinėti, kam priklauso gręžinys, surado buvusį bendrovės pirmininką S., kuris paaiškino, jog gręžinys išgriautas skaitosi. Savininkų nerado ilgai, iš gręžinio ištraukė keletą plytų, įkišo žarną iki vandens ir išsikasė griovį, naudojosi vandeniu, tikėjosi, jog gręžinį susitvarkys savo vardu, buvo daromi matavimai. Gręžinys veikė prastai, jis griūdavo. Kai sužinojo, kad S. Š. turi gręžinio dokumentus, rudenį atvyko K., jam pasakė, kad yra problemos su gręžiniu, jis klausė, ar negalima jo įsigyti. Misevičiai jau buvo susitvarkę dokumentus, sakė, kad mokės 10000 Lt, kaina R. M. tiko. Gruodžio 11 dieną nuvyko pas Šernienę į namus, vyko su žmona, ji turėjo preliminarią sutartį, buvo išsitraukusi paprastą jos formą. Su S. Š. pasikalbėjo, P. Š. nebuvo. Sakę, jog už 10000 Lt atsirado kas perka, S. Š. sakė, jog 1000 Lt jai dideli pinigai, sakė, jog liudytoju su jo žmona pasitiki, žmonai parašė įgaliojimą, sakė daugiau pinigų jai nereikia, sakė, jog pasidengtų išlaidas. Tuomet paskambino K. (UAB „T“ direktoriui), pasakė, jog viskas gerai, sutinka savininkė paduoti. Toliau dokumentus tvarkė A. M.. Atrodo 20 dieną buvo K. Biržuose, jie tvarkė visus reikalus, o po pietų jie išvyko į Vilnių, tą dieną preliminari sutartis buvo pasirašyta. Ramiai išvyko į užsienį, sutiko Kalėdas ir grįžus gavo pranešimą, jog sutartis nutraukta. Nuvyko pas S. Š., ji sakė, jog ją liudytojas apgavęs, kad papirkęs notarą, suklastojęs pažymas. Visus reikalus pradėjo dėl žemės sklypų, nes netoliese yra kuro bazių sklypai, šis sklypas nieko bendro su tuo sklypu neturi. M. buvo reikalingas gręžinys, jis griuvo, jo interesas buvo vanduo. Pirkėjas buvo prasitaręs, kad gamins trinkeles. Jiems tas gręžinys buvo aktualus, nes neturėjo savo gręžinio. Kai gręžinį pardavė išsigręžė savo gręžinį. Mano, kad S. Š. žinojo, kad jie naudojasi gręžiniu. K. pasiūlė 10 000 Lt už gręžinį, liudytojas pasakęs, kad užteks. Jis už gautus pinigu būtų atsiėmęs savus pinigus, Š. būtų nukritę nei iš kur pinigai, o jie (M.) būtų atsiėmę nuostolius. Preliminarią sutartį vežė pasirašyti S. Š., jos neskaitė, tik žmona sakė, jog ji - standartinė. Š., kai jai parodė sutartį, sakė: “Kam, juk savi žmonės esam“. Apie avansą nieko nežino, kiek turėjo išlaidų nesidomėjo.

Bylos duomenys rodo, kad 2011-12-20 d. A. M., veikianti pagal 2011-10-24 d. įgaliojimą Nr. 7388 už S. Š. ir UAB „T“ (pirkėjas), sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurios sąlygas pardavėjas įsipareigojo parduoti, o pirkėjas - nupirkti vandentiekio bokštą su gręžiniu bei žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. (Sutarties 1.1 p., b.l. 8-9) už 10000 Lt. Sutartyje šalys numatė, kad sutarties sudarymo metu pardavėja sumoka 1000 Lt avansą, o likusią sumą sumokės pagrindinės sutarties sudarymo metu pas notarą. Sutarties 4.4.1. p. susitarta, jeigu notariškai tvirtinama pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas per 5 kalendorines dienas nuo tos dienos kada turėjo būti pasirašyta sutartis dienos, grąžina gautą 1000 (vieną tūkstantį) litų avansą pirkėjui ir sumoka pirkėjui 9000 (devynių tūkstančių) litų baudą, o sutarties 4.4.2 p. numatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo sumokėtas avansas (1000 Lt) lieka pardavėjui kaip baudos sumokėjimas. Preliminariąją sutartį pardavėjos S. Š. vardu pasirašė jos įgaliotas asmuo A. M..

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2011-12-20 Preliminariąją sutartį Civilinio kodekso 1.80 str. ir 1.91 str. pagrindu.