- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-174-359/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00139-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pažeidėjas
- D. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-03-12 apie 21.50 val. Kaišiadorių r. sav., Žaslių mstl., Vilniaus g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,99 prom.), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimus, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės dokumentų. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 14, 16 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. J. nepripažino, kad vairavo neblaivus, tačiau pripažino, kad jį sulaikius, jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Paaiškino, kad kovo 12 d. apie 21.30 val. važiavo automobiliu ir buvo susipykęs su žmona. Jam paskambino telefonas ir todėl sustojęs kalbėjo apie 5 min. Po to išlipo iš mašinos, vėl kalbėjo telefonu. Po to ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių. Prie parduotuvės priėjęs pareigūnas paprašė asmens tapatybės kortelės ir jis pasakė, kad su savimi jos neturi. Tada paprašė važiuoti į skyrių asmens tapatybei nustatyti. Jis pasakė, kad asmens tapatybės kortelė yra namuose, iki kurių yra 5-10 min. kelio. Pasiūlė pareigūnams važiuoti kartu ir pasakė, kad namuose pateiks asmens tapatybės kortelę, tačiau pareigūnai atsisakė. Jie aiškino, kad matė, kaip jis nesustojo, kaip kalbėjo mašinoje telefonu, matė, kaip ėjo per aikštę kalbėdamas telefonu, kaip vairavo išgėręs, tačiau apie STOP ženklą nebuvo net kalbos, jie pasakė, kad turi filmuotą medžiagą, liudytojus ir panašiai ir tada surašė protokolą. Parodė, kad nuo alkoholio galėjo apsvaigti sustojęs, mašinoje. Užtenka išgerti 200 gr. ir apsvaigti iki 1,99 prom. Parodė, kad liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kaip eklektiški, nes tarnybiniai pranešimai yra praktiškai identiški, išskyrus, kad ištaisytos kelios gramatinės klaidos. Be to, liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek liudytojų parodymuose yra prieštaraujančių tam tikrų dalykų, t.y. vienur pasakyta: „lyg tai pradėjom eiti link jo“, kitur: „mes ėjom atsivesti“. Neaišku ir, kurioje vietoje man buvo patikrintas blaivumas, ar ties parduotuve „Pasagėlė“, ar prie automobilio. Automobilio niekas nestabdė, o pamačius darant administracinį teisės pažeidimą pagal KET pareigūnai turėjo reaguoti iš karto, o ne delsti laiko tarpą. Todėl mano, kad nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo subjektas, t. y. kad jis vairavo, todėl taikyti ATPK 126 str. jo atžvilgiu negalima.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. B. parodė, kad važiavo pagal iškvietimą, kad parduotuvėje žmogui pavogė piniginę. Atvažiavęs jis bendravo su tuo žmogum. Iš automobilio dar buvo išlipusi jo kolegė ir studentas. Tada jis išgirdo kolegės žodžius, kad kitas automobilis vėl pravažiavo pro „STOP“ ženklą. Tada ir jis atsisukęs pažiūrėjo. Pažymėjo, kad tiksliai neprisimena, koks tai buvo automobilis, tačiau mano, kad Chrysler. Automobilis sustojo aikštelėje prie bibliotekos. Jis nekreipė dėmesio ir toliau bendravo su žmogum, kuriam buvo pavogta piniginė, kai atsisukęs pamatė, kad kolegė su studentu eina link to automobilio. Matė, kaip kai tas žmogus išlipo iš automobilio. Tada kolegė atsivedė tą žmogų, kaltino, kad jis neblaivus. Tas žmogus sakė, kad jis nevažiavo, o atėjo iš namų. Patikrinus blaivumą, nustatyta, kad jis buvo neblaivus. Jis turėjo raktelius nuo automobilio ir patikrinus automobilis rakinosi. Automobilyje jis tikrai buvo vienas. Neblaivumą tikrino kolegė. Nepamena, ar jis neigė girtumą, bet jis neigė, kad važiavo, sakė, kad atėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad D. J. matė miestelyje prie parduotuvės „Pasagėlė“, kai vykdė tarnybines pareigas ir patruliavo. Tyrėjas apklausinėjo nukentėjusįjį, o patrulė stovėjo šalia ir pasakė: „žiūrėk automobilis pravažiavo pro „STOP“ ženklą. Tas automobilis pro ženklą pravažiavo nesustojęs ir iš karto suko į aikštelę, iš jo išlipo žmogus ir pradėjo kalbėti telefonu. Kolegė pasiūlė nueiti prie jo. Matė automobilį apie 20 m atstumu. Priėję prie jo, prisistatė, pasiūlė pasitikrinti blaivumą, nes kolegė pastebėjo, kad jis svirduliuoja. Neblaivumą tikrino jo kolegė Zdanavičiūtė. Jis negirdėjo, ką aiškino D. J., nes daugiau dirbo su tyrėju. Automobilyje daugiau nieko nebuvo. Tada jie D. J. nuvežė į policijos komisariatą ir jam buvo surašytas protokolas. Automobilis liko aikštelėje užrakintas. Automobilis buvo Chrysler markės, tikslaus modelio neprisimena.
Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).
Pagal ATPK 126 str. 4 d. administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. administracinė atsakomybė kyla už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimą automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą, pagal ATPK 124¹ str. 8 d. administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J., liudytojų D. B. ir A. L. paaiškinimus bei administracinio teisės pažeidimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK VPS PB patrulės Ž. Z. 2015-03-12 D. J. surašytu administracinio pažeidimo protokolu Nr. 63P-27221651-15, kuriame užfiksuotas pažeidimo faktas (b.l. 4-5) ir tos pačios dienos tos pačios policijos pareigūnės bei Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK KPS tyrėjo D. B. 2015-03-12 tarnybiniais pranešimais (b.l. 6-7); Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2015-03-12 pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b.l. 8), iš kurio matyti, kad D. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir supažindintas su teisiniais padariniais toliau vairuojant transporto priemones; asmens blaivumo testo kvitu (b.l. 9), iš kurio matyti, kad 2015-03-12 22.00 val. D. J. nustatytas 1,99 promilės girtumas, laiko įrodytu, kad D. J. 2015-03-12 apie 21.50 val. Kaišiadorių r. sav., Žaslių mstl., Vilniaus g. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,99 prom.), vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimus, taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei transporto priemonės dokumentų. Šiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 14, 16 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d.
Teismas tiki liudytojų D. B. ir A. L. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nes šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, tarpusavyje neprieštaraujantys ir kitiems teismo posėdžio metu ištirtiems rašytiniams įrodymams. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. J.. Joks šių asmenų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį D. J. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą D. J., teismas atsižvelgia į administracinių teisės pažeidimų pobūdį – padaryti vieni iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Teismas atsižvelgia ir į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – D. J. dirba (b.l. 19), neteistas (b.l. 20), ne kartą baustas už KET pažeidimus (b.l. 15-16). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagal ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. laikytina tai, kad teisės pažeidimai padaryti neblaivaus asmens (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Pažymėtina, kad 2015-03-31 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimu už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. padarytą pažeidimą D. J. jau atimta teisė vairuoti (šio pažeidimo padarymo metu byla dar nebuvo išnagrinėta teisme ir nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs, nutarimas įsiteisėjo 2015-04-21) (b.l. 35-36). Atsižvelgiant į tai, D. J. skirtina didesnė nei vidutinio dydžio nuobauda – bauda, numatyta ATPK 126 str. 4 d. su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ir didesnės nei vidutinio dydžio nuobaudos – baudos, numatytos ATPK 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. sankcijose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30-33 str., 286-287 str., teismas
nutaria:
D. J. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 2 d. ir 124¹ str. 8 d. ir paskirti jam nuobaudas:
- pagal ATPK 126 str. 4 d. – 730,00 Eur (septynių šimtų trisdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų 00 ct) baudą;
- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 10,00 Eur (dešimties eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinai D. J. skirti nuobaudą – 730,00 Eur (septynių šimtų trisdešimties eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.