Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui M. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana), tretieji asmenys byloje notarė Žana Bžuškevič, T. M., H. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/14/00038 pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-668-371/2013 dėl 7707,44 Eur skolos, 2426,26 Eur palūkanų ir 231,12 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko M. M. (šioje byloje atsakovas) išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS naudai. Vykdomasis raštas išduotas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo už akių Nr. 2-668-371/2013 pagrindu, kuriuo iš atsakovo priteista skola bei palūkanos kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, naudai. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 5 d. 2015 m. gruodžio 9 d. buvo sudaryta ir patvirtinta verslo dalies perleidimo sutartis Nr. MK- 10734, kuria „Swedbank“ AB 2016 m. birželio 4 d. perėmė „Danske Bank A/S, kaip kreditoriaus, teises ir pareigas į atsakovą. 2018 m. gegužės 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“ AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Baltic OU. PlusPlus Baltic OU perleido reikalavimo teises PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje turi teisę atstovauti „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Antstolė Tereza Gerasimovič 2018 m. liepos 2 d. priėmė patvarkymą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, kuriuo nusprendė pakeisti kreditorių vykdomojoje byloje Nr. 0045/14/00038. Taigi vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, yra įsiteisėjęs, nėra ginčijami teismine ir / ar neteismine tvarka, todėl šio vykdomojo dokumento pagrindu ieškovo turimi reikalavimai yra neabejotini bei vykdytini.

Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas nedirba, duomenų apie gaunamas pajamas nėra, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, yra išvykęs į užsienį, todėl skola nėra dengiama. Taip pat vykdymo proceso metu nustatyta, kad atsakovo tėvas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. M. nuosavybes teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1) 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) 1/16 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/16 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 184,40 Eur piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB sąskaitose. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. M. mirties palikimą (duomenys neskelbtini)priėmė atsakovo motina T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir brolis H. M., gim. (duomenys neskelbtini), o atsakovas palikimo nepriėmė. H. M. savo paveldėjimo teisę padovanojo T. M.. Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Žana Bžuškevic 2015 m. spalio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), T. M.. 2020 m. liepos 2 d. T. M. dovanojimo sutartimi, registro Nr. ŠMM-1362, padovanojo butą (t. y. paveldėtą 1/2 dalį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), H. M..

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. M. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po tėvo A. M. mirties ir nukreipti atsakovo M. M. skolų vykdomosiose bylose išieškojimą į jam priklausančią palikimo dalį.

Kreditorių interesų gynimo taisyklės įtvirtintos CK IV skyriuje. Šiame skyriuje reglamentuojama kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) (CK 6.66 straipsnis), nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 straipsnis), netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos (CK 6.68 straipsnis) ir sulaikymo teisė (CK 6.69 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pirmoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pagal CK įtvirtintą actio Pauliana instituto reglamentavimą tokio ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad tiek ginčijamo sandorio sudarymo metu, tiek ieškinio pateikimo teismui metu pradiniai kreditoriai, kurių teises vykdymo procese vėliau perėmė ieškovas, turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Kaip jau buvo minėta, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimas už akių Nr. 2-668-371/2013 įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 5 d. Jis nėra nuginčytas, todėl jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas turi būti vykdomas.

Antroji actio Pauliana patenkinimo sąlyga reiškia, kad byloje turi būti įrodoma, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises tais atvejais, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad sudarant ginčijamą sutartį, atsakovo M. M. mokumas pablogėjo. Kaip jau buvo minėta, atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, nedirba, yra išvykęs į užsienį, dėl ko įsiskolinimas nėra dengiamas. Nagrinėjamu atveju, nustačius aplinkybę, kad atsakovas kito turto neturi ir neturėjo, ieškovo teisių pažeidimas yra įrodytas.

Trečioji actio Pauliana patenkinimo sąlyga susijusi su privalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nustatymu, t. y. sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo atsisakyti ar nepriimti tėvo palikimo, todėl atsakovas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.

Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju turi būti įvertinama, ar skolininkas žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus interesus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovo M. M. palikimo nepriėmimas pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus interesus, kadangi skola nuo 2013 m. nėra dengiama (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Teismo vertinimu, atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai.

Penktoji actio Pauliana sąlyga siejama su ieškovo pareiga įrodyti buvus trečiųjų asmenų – šiuo atveju atsakovų nesąžiningumą, t. y. atsakovų žinojimą ar turėjimą žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovo interesus. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). CK 3.135 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie pripažįstami artimaisiais giminaičiais, o būtent artimieji giminaičiai yra: tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Nagrinėjamu atveju atsakovui M. M. priklausančio palikimo dalį priėmė jo brolis H. M. ir motina T. M..

Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį termino pradžios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK tiek kiti įstatymai. Nagrinėjamu atveju kreditorius apie ginčijamą sandorį sužinojo 2020 m. gruodžio 2 d., kuomet gavo 2020 m. gruodžio 1 d. antstolės Terezos Gerasimovič patvarkymą Nr. S-20-45-21827 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu. Teisme ieškovo ieškinys gautas 2021 m. gruodžio 3 d., tačiau matyti, kad jis išsiųstas buvo 2021 m. gruodžio 2 d., taigi actio Pauliana ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas M. M., būdamas ieškovui skolingas daugiau nei 10 000 Eur, nepriėmė jam priklausančios pagal įstatymą savo tėvo A. M. palikimo dalies, taip pažeidė kreditoriaus, šiuo atveju ieškovo teises, kadangi vykdomąją bylą atsakovo atžvilgiu vykdanti antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į turtą, kurį būtų paveldėjęs atsakovas, todėl atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles ieškovui reikšmingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Tokiu būdu, ieškovui buvo sutrukdoma bent dalinai patenkinti savo reikalavimus. Nepriimti palikimo atsakovas nusprendė laisva valia. Toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieškovo (kreditoriaus) teises, be to, atsakovas (skolininkas) žinojo apie vykdomus išieškojimus bei žinojo ir apie tai, kad jokio kito turto, santaupų neturi, šiuo metu nedirba ir negali realiai, protingais terminais, grąžinti skolą kreditoriui. Atsakovui nepriėmus palikimo, atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo, kad sudaromas minėtas vienašalis sandoris pažeis ieškovo teises (CK 6.66 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas vienašalis sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovo, kreditoriaus pažeistos teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo M. M. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą trečiųjų asmenų H. M. ir T. M. paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė atsakovas. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiųjų asmenų H. M. ir T. M. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų (neveikimo), t. y. nustatyta tvarka priėmus A. M. palikimą, kitų įpėdinių paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi trečiųjų asmenų H. M. ir T. M. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo M. M. veiksmų (neveikimo) nepriimant palikimo. Byloje nustačius, kad atsakovas (įpėdinis) M. M. neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus - nagrinėjamu atveju ieškovo, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidaręs įsiskolinimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turto dalį, kuri dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo tretiesiems asmenims H. M. ir T. M.. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, ieškovo reikalavimas nukreipti skolos vykdomojoje byloje Nr. 0045/14/00038 išieškojimą į 3/16 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurias valdo H. M., ir 3/128 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 3/128 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurias valdo T. M., bei į 69,15 Eur piniginių lėšų sumą, esančią T. M. valdyme, kurias turėjo teisę paveldėti atsakovas, tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 66 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

Pažymėtina, kad už patikslintą ieškinį ieškovas turėjo sumokėti papildomą 2 Eur žyminio mokesčio sumą valstybės naudai. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d. sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio sumą, kurio dalis, t. y. 45,00 Eur nebuvo panaudoti ir užskaityti jokiose kitose civilinėse bylose, bei prašė iš tos sumos nagrinėjamoje byloje užskaityti 2,00 Eur žyminio mokesčio. Vis tik teismui suformavus žyminio mokesčio užduotį, paaiškėjo, kad visas 2022 m. vasario 7 d. pavedimu sumokėtas žyminis mokestis buvo užskaitytas kitose bylose ir nebeliko žyminio mokesčio, kuris galėtų būti įskaitytas šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, 2 Eur žyminio mokesčio priteistini iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat iš atsakovo valstybės baudai priteistina 16,98 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį - atsisakymą priimti palikimą (neveikimą), atsiradusį po atsakovo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2015 m. birželio 24 d.

Leisti nukreipti išieškojimą pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-668-371/2013 iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS naudai į H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą - 3/16 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdomą nekilnojamąjį turtą - 3/128 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 3/128 dalis pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti išieškojimą pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-668-371/2013 iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo PlusPlus Capital AS naudai į 69,15 Eur piniginių lėšų sumą, esančią T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valdyme.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 Eur žyminio mokesčio ir 16,98 Eur pašto išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 66 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.