Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo D. K. priteista 500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam L. K., taip pat 10 737,41 Lt L. K. gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti žmogų. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

2011 m. rugpjūčio 12 d., apie 23 val. 15 min., savo gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju L. K. metu, turėdamas tikslą nužudyti, vieną kartą smogė dalgiu L. K. į pilvą, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su didžiosios taukinės, skrandžio, kepenų, plonosios žarnos ir jos pasaito bei storosios žarnos sužalojimais, dėl to išsivystė masyvus hemoperitoneumas (apie 1500 ml kraujo pilvo ertmėje) ir nukentėjusiajam padarytas sunkus, pavojingas gyvybei sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu D. K. pasikėsino nužudyti L. K., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, gindama nukentėjusįjį L. K., V. B. peiliu sužalojo D. K..

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras nuteistojo D. K. apeliacinį skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kvalifikuojant nuteistojo D. K. nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Kad D. K. padarė nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytą nusikalstamą veiką, patvirtina paties nuteistojo, nukentėjusiojo L. K., liudytojų B. B., K. R. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų, parodymų patikrinimų vietoje protokolai, specialistų išvados ir kiti teisme išnagrinėti bei nuosprendyje išdėstyti ir įvertinti įrodymai.

Nuteistasis D. K. teisme prisipažino kaltu iš dalies. Parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. vakare girtavo su savo sugyventine V. B., prie parduotuvės sutikę iš matymo pažįstamą L. K., dar nupirko degtinės ir toliau girtavo jo namuose. Prisimena, kad L. K. pirko dar vieną butelį degtinės, baigėsi cigaretės, L. K. davė jam 10 Lt, jis važiavo pirkti cigarečių, bet jų negavo ir grįžęs grąžino L. K. pinigus. Po to tarp jo ir L. K. kilo konfliktas, bet to konflikto ir L. K. sužalojimo dalgiu aplinkybių jis iš viso neprisimena, nes buvo labai girtas. Kaip jam pačiam peiliu dūrė sugyventinė, irgi neprisimena, o apie įvykio aplinkybes sužinojo tik iš V. B. pasakojimų, kai buvo išleistas iš ligoninės.

Nors D. K. teisme aiškino, kad pagrindinių įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena, iš teisiamajame posėdyje perskaitytų jo ankstesnių parodymų matosi, kad nuteistasis apie įvykio aplinkybes davė pakankamai išsamius parodymus. Apklaustas įtariamuoju 2011 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., 143 b. l.) D. K. kaltu prisipažino visiškai. Dalyvaujant gynėjui jis parodė, kad tą vakarą namuose girtavo su V. B. ir L. K. ir kad konfliktas kilo dėl cigarečių. Iš L. K. paimtus cigarečių pirkimui 10 Lt jis grąžino, tačiau nukentėjusysis vis tiek reikalavo grąžinti pinigus, jis liepė L. K. eiti iš jo namų, o šis sakė, kad neis, kol neatgaus pinigų. Supykęs dėl tokio L. K. elgesio, jis sugalvojo L. K. ,,pamokyti“, išėjo į lauką ir, atrodo, iš tvarto pasiėmė dalgį. Su dalgiu grįžo į kambarį ir pagrasino L. K., kad jei šis neišeis geruoju, tai jį išvys bloguoju. Kadangi L. K. niekur nėjo, tai jis priėjo prie jo ir stovinčiam L. K. vieną kartą dūrė dalgiu į pilvą. Sudavė dalgiu tokį smūgį ,,lyg pjautų“ ir perpjovė jam pilvą. L. K. pargriuvo ant lovos, o kas vyko toliau, jis jau neprisimena. Dar parodė, kad sunkiai sužaloti L. K. nenorėjo, viskas įvyko todėl, kad buvo labai girtas ir kad dėl visko kaltas alkoholis. Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matosi, kad D. K. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes. Parodė, iš kur, kilus konfliktui su L. K., atsinešė dalgį, kaip su tuo dalgiu sužalojo L. K., kaip po smūgio dalgiu į pilvą nukentėjusysis nugriuvo. Taip pat parodė, kaip po to išėjo iš namo ir kur numetė dalgį (1 t., 152-157 b. l.). Nors teisme perskaičius šiuos parodymus D. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai naudojo prieš jį smurtą, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo ir tada neprisiminė, o apie tas aplinkybes tik vėliau sužinojo iš sugyventinės V. B. pasakojimų, tokie nuteistojo aiškinimai, kolegijos nuomone, nėra įtikinantys. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu D. K. apklausų metu dalyvavo jo gynėjas, todėl apelianto versija, kad tų apklausų metu prieš jį buvo panaudotas smurtas ir kad jis parodymus davė ne savo noru, yra atmetama. Be to, tik iš vėlesnių sugyventinės pasakojimų nuteistasis nebūtų galėjęs nurodyti tokių konkrečių įvykio aplinkybių, ypač smūgio sudavimo nukentėjusiajam dalgiu aplinkybių, apie kurias nuteistasis tuomet parodė ir pademonstravo parodymų patikrinimo vietoje metu. Tačiau pažymėtina dar ir tai, kad teisme perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuteistasis teisiamajame posėdyje faktiškai nepaneigė.

Apie tai, kad daugelio įvykio aplinkybių irgi neprisimena dėl girtumo, teisme nurodė ir nukentėjusysis L. K.. Nukentėjusysis teisme parodė, kad tą dieną, jau pavakarę prie parduotuvės ,,Iki“ susitiko su D. K. ir V. B., jis nupirko butelį degtinės ir visi nuėjo gerti pas D. K. į jo namus. Kas vyko toliau ir kaip buvo sužalotas dalgiu, neprisimena, apie tai žino tik iš bylos dokumentų. Nukentėjusysis parodė, kad su D. K. jo santykiai buvo normalūs, nuteistasis anksčiau prieš jį smurto nebuvo panaudojęs. Tačiau L. K. taip pat parodė, kad prisimena, kaip tą vakarą girtaujant D. K. keikėsi, sakė, kad ,,gali visus išpjauti ir nieko už tai nebus“.

Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. duoti parodymus apie savo sugyventinio D. K. padarytą nusikaltimą atsisakė, todėl teisme buvo perskaityti ir jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta liudytoja 2011 m. rugsėjo 19 d. V. B. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. vakare ji, jos sugyventinis D. K. ir L. K. iš pradžių prie stoties gėrė vyną, po to L. K. nupirko butelį degtinės ir visi trise nuėjo į namus pas D. K.. Ten trise gėrė degtinę, vėliau D. K. parnešė dar butelį degtinės, bet neatnešė cigarečių. Geriant toliau, ji nežino, dėl ko, bet tarp D. K. ir L. K. kilo konfliktas. Prisimena, kad D. K. delnu trenkė L. K. per veidą, o ji jį dar drausmino, kad neskriaustų seno žmogaus. Po to viskas nurimo, jie toliau gėrė, bet D. K. ir L. K. vėl susiginčijo dėl kažkokių pinigų. D. K. liepė L. K. išeiti iš namų, o šis sakė, kad kol neatgaus pinigų neišeis. Tada D. K. kažkur išėjo, o po to vėl atbėgo į kambarį rankose laikydamas dalgį. Jis vėl varė L. K. iš namų, o po to dalgio ašmenimis smogė jam į pilvą. L. K. nugriuvo ant sofos, o D. K. laikė dalgį iškėlęs taip, tarsi ruošdamasis smogti dar kartą. Tai matydama, ji iš kažkur paėmė peilį ir kelis kartus tuo peiliu dūrė D. K. į šoną ir nugarą. Po šių smūgių D. K., laikydamas dalgį, prirėmė ją prie sienos ir liepė jai nesikišti. Po to pats turbūt pajuto skausmą ir su dalgiu išbėgo į lauką. Ant sofos gulintis L. K. prašė iškviesti jam greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji ir D. K., ir L. K. išvežė į ligoninę, o ją pačią išsivežė policija. Liudytoja dar parodė, kad smūgius peiliu D. K. sudavė norėdama išgelbėti L. K.. Įvykio metu namuose buvo ir jos sūnus K. R. (1 t., 123-124 b. l.). Tokius parodymus liudytoja V. B. du kartus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. V. B. parodė, kur namuose buvo girtaujama, kur kilo konfliktas ir kaip D. K. sudavė smūgį dalgiu L. K., o ji pati sudavė smūgius peiliu D. K. (1 t., 104-113, 125-127).

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir V. B. nepilnamečio sūnaus, 1997 m. gimusio K. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tos apklausos metu K. R. parodė, kad V. B. yra jo motina ir kad jis pažįsta su ja gyvenantį jos draugą D. K.. Tą dieną jis buvo namuose kartu su motina ir D. K.. Jau vakare motina, D. K. ir dar vienas nepažįstamas vyriškis namuose gėrė. D. K. važiavo į parduotuvę ir vėl sugrįžo. Dar po to išvažiavo vėl ir grįžęs pasakė, kad negavo cigarečių, grąžino pinigus tam kitam vyriškiui. Po kiek laiko D. K. su tuo kitu vyru susiginčijo ir D. K. jam sudavė ranka į veidą. Vyriškis išsitraukė sulankstomą peiliuką ir pasakė, kad durs, jeigu D. K. jam dar suduos. Motina juos ramino, jie apsikabino ir konfliktas tuo metu baigėsi. Tačiau po to D. K. tą vyrą pradėjo varyti iš namų, šiam atsisakius išėjo į kiemą, o jis (K. R.) išėjo jam iš paskos. Matė, kaip D. K. nuo medžio nukabino dalgį ir nubėgo į kambarį. Nubėgęs iš paskos matė, kaip D. K. vėl liepė tam vyrui išeiti, bet šiam net nespėjus atsakyti, užsimojo dalgiu ir smogė tam vyrui į pilvą. Tas vyras pargriuvo ant lovos. Tuo metu jo motina paėmė peilį, puolė D. K. ir du kartus dūrė peiliu jam į nugarą. D. K. atsisuko ir pasakęs ,,ak, šitaip“, prirėmė motiną dalgiu prie sienos, o ši jam sakė, kad ,,jei tu man, aš tau smogsiu“. Jis pats tuo metu išbėgo į lauką kviesti pagalbos, skambino telefonu Nr. 033. Liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat parodė, kad D. K. sudavė dalgiu tam vyrui sėdinčiam. Jį su motina D. K. iš ten varė, sakė jiems ,,išeikit, kirsim galvą žmogui“. Jau po to tą patį vakarą D. K. dar skambino jam iš ligoninės ir liepė niekam nieko nepasakoti (1 t., 73-75 b. l.). Šiuos parodymus liudytojas K. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Jis parodė, kur tą vakarą namuose buvo girtaujama, kur kilo konfliktas, kaip D. K. sudavė vyriškiui ranka į veidą, taip pat, kaip D. K. nusikabino nuo medžio dalgį, grįžo į kambarį ir dūrė tam vyrui dalgiu. Po to parodė, kaip D. K. laikė iškėlęs dalgį, o jo motina sudavė D. K. smūgius peiliu (1 t., 76-77 b. l.).

D. K. kaltę patvirtina ir teisme išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūrų protokolai patvirtina, kad konfliktas įvyko ir L. K. dalgiu buvo sužalotas nuteistojo namuose, įvykio vietoje rasti kraujo pėdsakai, peilis, o namo kieme rastas ir paimtas nusikaltimo įrankis dalgis. Ant apimtų L. K. ir D. K. drabužių rastos į kraujo dėmės, L. K. bliuzonas priekinėje pusėje perpjautas, o ant D. K. bliuzono nugarinės pusės rastos trys pjautinės skylės. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių įrašai patvirtina, kad greitąją pagalbą abiems konflikto metu sužalotiems L. K. ir D. K. iškvietė V. B. sūnus K. R. ir abu sužalotieji nuvežti į ligoninę. Ten L. K. nustatytas 3,19 promilių, o D. K. – 3,68 promilių girtumas. V. B. policijoje irgi nustatytas sunkus 3,09 promilių girtumas. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1222/11(03) nurodoma, kad L. K. padaryta durtinė-pjautinė pilvo žaizda su didžiosios taukinės, skrandžio, kepenų, plonosios žarnos ir jos pasaito bei storosios žarnos sužalojimu. Dėl pilvo organų pažeidimo išsivystė masyvus hemoperitoneumas (apie 1500 ml kraujo pilvo ertmėje). Sužalojimas padarytas 2011 m. rugpjūčio 12 d. vakare (naktį į 2011 m. rugpjūčio 13 d.) aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu vienu dūriu į pilvą. L. K. padarytas kiauryminis pilvo sužalojimas su vidaus organų pažeidimais sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad dėl kiauryminio pilvo sužalojimo su daugybiniais pilvo ertmės organų pažeidimais, laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos, L. K. būtų miręs. Kitoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1298/11(03) nurodyta, kad D. K. padarytos trys durtinės-pjautinės nekiauryminės nugaros žaizdos. D. K. sužalotas 2011 m. rugpjūčio 12 d. vakare (naktį į 2011 m. rugpjūčio 13 d.) aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte, trim dūriais į nugarą. D. K. padarytos durtinės-pjautinės nekiauryminės nugaros žaizdos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visi paminėti įrodymai jau buvo išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, išdėstyti, aptarti ir įvertinti skundžiamame nuosprendyje. Nustatyta, kad ir nuteistasis D. K., ir nukentėjusysis L. K. įvykio metu buvo labai girti, jiems nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl jų aiškinimų, kad dėl girtumo abu faktiškai neprisimena konflikto aplinkybių ir kad abu atsipeikėjo tik ligoninėje, negalima atmesti. Tuo tarpu liudytoja V. B., nors jai irgi nustatytas sunkus girtumas, įvykių aplinkybes nurodė pakankamai aiškiai, tačiau teisme apie savo sugyventinio padarytą nusikaltimą atsisakė duoti parodymus. Nepaisant to, nusikalstamos veikos aplinkybės buvo tiksliai nustatytos ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto nepilnamečio K. R. parodymais ir jau aptartais rašytiniais įrodymais. Iš dalies įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo L. K. parodymai, be to, liudytojo K. R. parodymus patvirtina ir BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka kitų įrodymų patikrinimui perskaityti nuteistojo D. K. ir liudytojos V. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad D. K., L. K. ir V. B. kartu girtaujant nuteistojo namuose, tarp D. K. ir L. K. dėl mažareikšmės priežasties (dėl nukentėjusiajam tariamai negrąžintų 10 Lt pinigų) kilo konfliktas. D. K. pirmasis sudavė L. K. ranka į veidą, šis iš kišenės išsitraukė peiliuką ir pagrasino, kad ginsis, tačiau tuo konfliktas ir baigėsi, nuteistasis ir nukentėjusysis susitaikė ir toliau girtavo. Tačiau po to konfliktas prasidėjo vėl. D. K. pradėjo varyti L. K. iš namų, o šis nesutiko išeiti. Tada D. K. iš namų išėjo į kiemą, atsinešė iš ten dalgį ir abiem rankomis laikydamas jį už koto, vieną kartą užsimodamas dūrė dalgio ašmenimis L. K. į pilvo sritį. D. K. dalgio iš rankų nepaleido, laikė jį iškėlęs ir tai matydama bei norėdama apginti jau gulintį sužalotą L. K., nuteistojo sugyventinė V. B. tris kartus dūrė peiliu į nugarą D. K.. L. K. dalgiu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o pačiam D. K. V. B. peiliu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kad dalgiu sunkiai sužalojo L. K., pripažįsta pats nuteistasis D. K., to jis neginčija ir savo apeliaciniame skunde. Tačiau šiame skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad suduodamas smūgį dalgiu jis veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę. Apeliantas nurodo, kad jo tyčia buvo neapibrėžta, todėl prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. į BK 135 str. 1 d. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neišsiaiškino jo nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Neįvertino jo paties parodymą, kad tyčios L. K. nužudyti neturėjo, dalgis nepriskiriamas nešaunamiesiems ginklams, be to, juo buvo suduotas tik vienas smūgis, nors jis galėjo tuo dalgiu suduoti ir daugiau smūgių. Taip pat nurodo, kad anksčiau su nukentėjusiuoju nėra konfliktavęs.

Visus šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Byloje įrodyta, kad smūgį dalgiu į pilvą L. K. sudavė būtent D. K., nukentėjusiajam dėl to buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad tarp D. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti ir dėl to nekyla jokių abejonių. Tuo tarpu nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, tarp jų ir tyčios rūšį, nulėmusius ir nusikalstamos veikos kvalifikavimą, pirmosios instancijos teismas irgi nustatė teisingai.

BK 15 str. 2 d. 2 p. yra nurodyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Šių tyčios rūšių nustatymas ypač svarbus atribojant pasikėsinimą nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo kaip panaudoto smurto padarinių. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. Tame pačiame nutarime taip pat išaiškinta, kad apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad išvadą apie tikrąjį D. K. tyčios turinį teismas kaip tik ir pagrindė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu. Pažymėtina ir tai, kad nuosprendyje faktiškai atsakyta ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir šie argumentai jau buvo motyvuotai paneigti.

Byloje nustatyta, kad D. K. ir L. K. nebuvo artimi draugai ar pažįstami, jie vienas kitą pažinojo iš matymo, o kaltinime nurodytą dieną susitiko atsitiktinai, kartu vartojo alkoholį, o jiems labai apsvaigus, tarp jų kilo konfliktas. Nors iš liudytojų K. R. ir V. B. parodymų matosi, kad iš pradžių konfliktas kilo dėl D. K. L. K. tariamai nesugrąžintų 10 Lt, kad nuteistasis varė nukentėjusįjį išeiti iš jo namų, o šis atsisakė išeiti, iš tikrųjų yra pagrindas padaryti išvadą, kad konfliktas kilo dėl mažareikšmių priežasčių ir kad to konflikto pagrindinė priežastis buvo būtent to konflikto dalyvių sunkus apsvaigimas nuo alkoholio. Apeliantas skunde nurodo, kad anksčiau jis su L. K. nekonfliktavo, tai patvirtino ir pats nukentėjusysis L. K.. Tačiau vien tik ši aplinkybė ir motyvo, patvirtinančio, kad D. K. dar iki išgertuvių pradžios būtų ruošęsis L. K. nužudyti, nebuvimas nepaneigia to, kad nuteistasis siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę išgertuvių metu. Apeliantas nurodo, kad ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu vienodai parodė, kad tyčios nužudyti nukentėjusįjį jis neturėjo. Tačiau tai paneigia jau aptarti paties D. K. parodymai. Iš tikrųjų apie kokius nors savo konkrečius tikslus jis iš viso nieko neparodė, o parodė, kad dėl girtumo aplinkybių, kuriomis dalgiu sužalojo L. K., visiškai neprisimena. Nuteistasis netgi parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė ne apie tai, ką prisimena pats, o tik apie tai, ką jam vėliau papasakojo jo sugyventinė V. B.. Tikrąjį D. K. tyčios turinį, kolegijos nuomone, šiuo atveju atskleidžia nusikaltimo padarymo įrankis, L. K. sužalojimo būdas ir padarytų sužalojimų pobūdis, nuteistojo elgesys įvykio metu ir po nusikaltimo padarymo, taip pat D. K. nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastys. Sunkų sveikatos sutrikdymą D. K. L. K. padarė suduodamas smūgį dalgio ašmenimis. Nors apeliantas skunde nurodo, kad dalgis nepriskiriamas nešaunamiesiems ginklams, tačiau šis įrankis, nors jis nepritaikytas specialiai kūno sužalojimų padarymui, iš tikrųjų yra ne mažiau pavojingas ir už peilį, ir netgi už kai kuriuos nešaunamuosius ginklus. Dalgiu L. K. buvo suduotas tik vienas smūgis, tačiau nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai pilvo organų sužalojimai: sužalotos kepenys, skrandis, plonoji ir storoji žarnos. Apelianto argumentai apie tai, kad jis dalgiu specialiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą L. K. nesitaikė, irgi yra nepagrįsti ir paneigti. Ne tik iš liudytojų K. R. bei V. B. parodymų, bet ir iš jų, o taip pat ir iš paties nuteistojo D. K. parodymų patikrinimų vietoje protokolų matosi, kad stovėdamas prieš L. K. D. K. dalgio ašmenimis smogė nukentėjusiajam būtent į pilvą. Pažymėtina dar ir tai, kad dalgiu L. K. buvo sužalotas ne abipusių grumtynių metu ir dalgį D. K. paėmė neatsitiktinai. Tas įrankis negulėjo kur nors kambaryje ir išgertuvių vietoje. Nustatyta, kad D. K. konflikto metu išėjo iš namų, kieme specialiai susirado dalgį, grįžo su juo į kambarį ir tik tada sudavė juo smūgį nukentėjusiajam. Iš liudytojos V. B. ir paties nuteistojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolų bei prie jų pridėtų fotonuotraukų matosi, kad D. K. laikė dalgį už jo koto abiem rankom ir užsimojęs juo dalgio ašmenimis smogė smūgį nukentėjusiajam į pilvo sritį (1 t., 104-113 b. l., 152-157 b. l.). Svarbią reikšmę turi ir kiti D. K. veiksmai ir nusikaltimo padarymo metu, ir po jo padarymo. Nors nukentėjusysis L. K. paties jo sužalojimo dalgiu momento neprisimena, tačiau jis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, jog girdėjo, kaip D. K. garsiai keikėsi ir šaukė, kad ,,gali visus išpjauti ir jam nieko už tai nebus“. Tuo tarpu liudytojas K. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jau pasiėmęs iš kiemo dalgį ir grįžęs į kambarį, D. K. jam (K. R.) liepė išeiti ir pasakė, kad ,,kirs galvą žmogui“. Tokie D. K. veiksmai ir jo pasakyti žodžiai dar kartą patvirtina, kad suduodamas smūgį dalgiu jis norėjo atimti L. K. gyvybę. Byloje nustatyta, kad sužalojęs L. K. D. K. po kiek laiko išėjo į lauką ir dalgį numetė, tačiau taip pat nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus jis nutraukė dėl kitų priežasčių. Nustatyta, kad po to, kai dalgiu buvo sužalotas L. K., pačiam D. K. jo sugyventinė V. B. tris kartus dūrė peiliu. Iš liudytojo K. R. ir iš perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos V. B. parodymų matosi, kad smūgius peiliu D. K. V. B. sudavė siekdama apginti L. K., po smūgių sudavimo peiliu D. K. dalgiu dar prirėmė prie sienos pačią V. B., o tik po to su dalgiu išėjo į kiemą. Iš V. B. parodymų matosi, kad po smūgio dalgiu į pilvą L. K. jau nugriuvus, D. K. ir toliau laikė dalgį rankose, buvo tą dalgį iškėlęs taip, tarsi ruoštųsi suduoti dar vieną smūgį, todėl tuo metu ji pati ir sudavė smūgius peiliu pačiam D. K.. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad greitąją pagalbą L. K. ir pačiam D. K. iškvietė ne nuteistasis, o jo sugyventinės sūnus liudytojas K. R.. Jis parodė, kad po to jau iš ligoninės D. K. paskambino jam ir liepė apie įvykį niekam nepasakoti.

Visuma šių jau aptartų aplinkybių nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad jis tariamai veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kolegijos nuomone, visiškai paneigia. Galima sutikti su tuo, kad po įvykio išsiblaivęs ir šiuo metu D. K. pats supranta, kad nužudyti L. K. nebuvo jokios priežasties. Tačiau jo veiksmai nusikaltimo įvykio metu ir visos jau aptartos nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad būdamas girtas ir suduodamas dalgiu į pilvą L. K., tuo metu nuteistasis siekė atimti nukentėjusiajam gyvybę ir nusikaltimas buvo padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje pagrįstai nurodyta, kad D. K. nusikaltimo nebaigė dėl to, kad gindama L. K., patį D. K. peiliu sužalojo V. B.. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas taip pat pagrįstai nurodė ir apie tai, kad nužudymo nuteistasis nepabaigė ir dėl to, kad L. K. liko gyvas tik dėl laiku jam suteiktos medicininės pagalbos. Jau aptarta teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad laiku nesuteikus kvalifikuotos medicininės pagalbos L. K. būtų miręs. Dėl to, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. K. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti L. K. gyvybę ir pasikėsino jį nužudyti, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. D. K. nusikalstamą veiką teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino arba tinkamai neįvertino bylos aplinkybių, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, jie šioje nutartyje jau buvo aptarti ir atmesti. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė. Jokių kitų esminių BPK reikalavimų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau skundas ir šioje dalyje yra nepagrįstas. Prašymą švelninti bausmę apeliantas grindžia tik tuo, kad jo nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 135 str. 1 d. Tačiau nesant pagrindo nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnį baudžiamąjį statymą, tuo pačiu nėra pagrindo ir skirti švelnesnę bausmę. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad skirdamas bausmę teismas BK 54 str. ir kitų BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis D. K. savo kaltės, išskyrus tiesioginę apibrėžtą tyčią, faktiškai neginčija, pripažįsta ir esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau iš bylos matosi, kad net ir dalinį jo prisipažinimą kaltu faktiškai nulėmė surinkti neginčijamai kiti nuteistojo kaltės įrodymai. Liudytojo K. R. parodymai taip pat patvirtina, kad po nusikaltimo padarymo telefonu jam skambinęs D. K. prašė niekam apie įvykį nepasakoti, o ši aplinkybė patvirtina, kad D. K. dar ir bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad apie D. K. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą daryti išvadas nėra pagrindo ir teismas šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nenustatė pagrįstai. Jokių kitų D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Tačiau teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad D. K. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Akivaizdu, kad šiuo atveju apsvaigimas nuo alkoholio ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bet ir buvo pagrindine nusikaltimo padarymo priežastimi. Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę, teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, taip pat buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę: į tai, kad D. K. iš esmės gerai charakterizuojamas, neteistas ir neturintis galiojančių administracinių nuobaudų. Iš bylos taip pat matosi, kad nuteistasis yra invalidas ir jam nustatytas tik 50 procentų darbingumo lygis. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad tokia sveikatos būklė D. K. netrukdė girtauti ir padaryti labai sunkų nusikaltimą. BK 54 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos stadiją. D. K. nusikalstama veika, numatyta BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau būtina atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis L. K. šiuo atveju vis tiek padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, taigi jo veika sukėlė sunkius padarinius ir nukentėjusiojo sveikatai realiai buvo padaryta didelė žala. Įvertinus visas aptartas aplinkybes D. K. paskirta sankcijos žemutinei ribai visiškai artima 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kolegijos nuomone, negali būti laikoma per griežta ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį teismas teisingai išsprendė ir šioje byloje pareikštus civilinius ieškinius. Iš nuteistojo pagrįstai priteistas turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam L. K. ir L. K. gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai. Sprendimas priteisti nukentėjusiajam 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nuosprendyje irgi išsamiai motyvuotas, o šio atlyginimo dydis neprieštarauja CK 6.250 str. 2 d. nuostatoms, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Šios nuosprendžio dalies , beje, neginčija ir pats apeliantas.

Dėl to, kas buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.