Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

atsakovės Pasvalio rajono savivaldybės komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovui J. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būrelio „Daujėnai“ atstovui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. B. skundą atsakovėms Pasvalio rajono savivaldybės administracijai ir Pasvalio rajono savivaldybės komisijai medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būreliui „Daujėnai“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas B. B. (toliau – ir pareiškėjas), kurio vardu veikia pareiškėjo atstovas advokatas Manvydas Šivickas (toliau – pareiškėjo atstovas)Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu prašė:1)panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 25 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apžiūros aktas); 2) įpareigotiPasvalio rajono savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą įvertinti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-4).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Komisija, apžiūrėjusi pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius, surašė Apžiūros aktą, kuriuo nustatė, kad kukurūzų pasėliams medžiojami gyvūnai (šernai) padarė nuostolių už 1418,4 Eur. Teigė, kad nesutinka su Komisijos atliktu nuostolių apskaičiavimu ir nuostolių dydžiu. Nurodė, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų pasėlių plotų matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl Apžiūros aktas neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad Komisijos surašytame 2016 m. spalio 25 d. Priede prie Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Apžiūros akto priedas)yra nurodyta, kad atskiri pažeisti ploteliai nebuvo matuoti, o tai yra Metodikos 7 punkto pažeidimas, kuris turėjo įtakos galutiniam nuostolių apskaičiavimo rezultatui. Pareiškėjo atstovas paaiškino, kad nesutikdamas su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas konstatuoti gyvūnų padarytą žalą kukurūzų pasėliams. Antstolė konstatavo, kad žemės sklypuose kukurūzų pasėliai yra suniokoti apie 7,2 ha, kai tuo tarpu Komisija nustatė nepagrįstai per mažą pakenkimo plotąkukurūzų pasėliams. Teigė, kad Komisija taip pat netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žaliąją masę (18 Eur/t), o ne kaip silosą (30 Eur/t), nors iš gautos žaliosios masės būtų buvęs pagamintas silosas. Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad tos pačios sudėties Komisija kitai bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2015 m. lapkričio 11 d. padarytos žalos kukurūzų pasėliams normatyvinę kainą skaičiavo kaip siloso. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo atstovas prašė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus.

Atsakovė Administracija atsiliepimu (b. l. 29-33) ir jos atstovė V. Š. teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Komisija žalą privalo įvertinti remdamasi Metodikos II skyriuje įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Komisija, nuvykusi apžiūrėti pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių plotų, nustatė, iš šias aplinkybes išdėstė Apžiūros akte bei jo priede, kad kukurūzai buvo nupjauti ir išvežti iš laukų, laukai buvo nuo lietaus įmirkę, išvažinėti traktorių, įspaustos traktorių vėžios, kukurūzų likučiai suminti su žemėmis, matėsi suguldyti kukurūzai, dalis kukurūzų burbuolių buvo apgraužtos, todėl dėl nurodytų objektyvių, nuo Komisijos narių valios nepriklausančių ir svarbių aplinkybių, Komisija neturėjo galimybės nustatyti ir išmatuoti atskiras pasėlio dalis, kaip tai numato Metodikos 7.1 punktas. Teigė, kad Komisija apžiūrėjo pareiškėjo nurodytus žemės sklypus ir kiekvieno iš jų atžvilgiu nustatė pakenkimo intensyvumą. Skaičiuodama žalą Komisija sklypus susumavo, tai yra Komisija nustatė ir vertino bendrą pasėlio plotą ir jo pakenkimo intensyvumą. Paaiškino, kad nustatydama bendrą pasėlio plotą ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, Komisija vadovavosi oficialiais duomenimis, tai yra Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės (žemės sklypo planas, žemės sklypo ribos, žemės sklypo plotas ir kt.), deklaruotų pasėlių duomenimis. Komisijos darbe dalyvauja žemės ūkio specialistai, kurie turi informaciją apie deklaruotus pasėlius, žemės sklypų planus. Mano, kad Komisija nepažeidė teisės aktų reikalavimų šernų pažeistų plotų nustatymui pasinaudodama pasėlių deklaravimo programa, turimais žemės sklypų planais, natūraliomis sklypų ribomis, gamtinėmis kliūtimis (grioviu, mišku), įvertinant tą aplinkybę, jog žalos nustatyme dalyvavę asmenys tam neprieštaravo. Teigė, kad Metodika nedraudžia vertinti bendrą pasėlio plotą, o ne atskiras pakenktas pasėlio dalis, kai tai lemia objektyvios, nuo Komisijos narių nepriklausančios, svarbios aplinkybės (pvz., gamtiniai veiksniai, oro sąlygos, ir kt.). Komisija Apžiūros akte pasisakė dėl visų Metodikoje nurodytų rodiklių ir aplinkybių, tame tarpe pakenkto pasėlio ploto, būtino apskaičiuojant kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydį, ir šiam dydžiui įtaką darančių aplinkybių. Apžiūros aktas yra pagrįstas teisės normomis, atitinka teisminės praktikos reikalavimus. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad Komisija netinkamai apskaičiavo žalos dydį kaip negautą žaliąją masę, o ne kaip silosą. Paaiškino, kad Komisija žalą apskaičiavo vadovaudamasi Metodikos 9-10 punktais, o būtent žalos piniginė išraiška apskaičiuota pagal Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas 2016 metais, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2016 metais sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašas). Žalos apskaičiavimą Komisija atliko pagal žaliosios masės kainą. Žaliosios masės kaina Normatyvinių kainų 2016 metais sąraše nustatyta – 15-21 Eur/t. Komisija žalos apskaičiavimui pasirinko kainos vidurkį – 18 Eur/t. Pažymėjo, kad Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje žodis „silosas“ aiškinamas kaip konservuotas žaliasis pašaras (kukurūzai, saulėgrąžos, vikiai, pašariniai šakniavaisiais ir jų lapai). Nupjovus kukurūzų pasėlius yra gaunama žalioji masė, iš kurios gaminamas silosas. Silosas – tai pašaras, gaunamas gamybos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad silosas yra gamybos proceso rezultatas, kuriam naudojama kukurūzų žalioji masė, todėl apskaičiuojant žalą Komisiją priėmė sąžiningą, teisingą ir protingą sprendimą vertinti pirminio produkto - žalios masės, gaunamos nuėmus derlių, o nes siloso kainą padarytai žalai apskaičiuoti.

Atsakovės Komisijos atstovas J. K. teismo posėdyje palaikė Administracijos atsiliepime išdėstytą ir atsakovės teismo posėdyje išsakytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisijos atstovas akcentavo, kad Komisija, atvykusi apžiūrėti pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių plotų, su apžiūroje dalyvaujančiais asmenimis apėjo visus pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlių plotus.Teigė, kad atskirų plotelių nebuvo įmanoma pamatuoti. Buvo sudėtinga nustatyti pakenkimo plotus, nes kukurūzų pasėliai buvo nupjauti, laukas išvažinėtas, ten kur buvo matyti išguldyti kukurūzai, jie dar buvo suminti transporto priemonės, kuri pjovė kukurūzų pasėlius. Nurodė, kad Komisija vietoje juodraštyje žymėjosi ir aptarė su dalyvaujančiais asmenimis apžiūros metu nustatytus duomenis, o pats aktas ir jo priedas surašytas vėliau. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo pateikti visi Komisijos parengti, surinkti dokumentai: Apžiūros aktas su priedu, žemėlapiai, fotonuotraukos. Teigė, kad sunaikintas pasėlio plotas ir intensyvumas nustatytas apžiūros metu Komisijos narių ir kitų apžiūroje dalyvavusių asmenų sutarimu, o Apžiūros aktą pasirašę asmenys pastabų dėl sunaikinto pasėlio ploto, jo nustatymo nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens Pasvalio rajono Daujėnų medžiotojų būrelio „Daujėnai“ (toliau – MB „Daujėnai“) atstovas S. Ž. su skundu nesutiko, teigė, kad dėl suniokotų kukurūzų pasėlių kaltė tenka ir pačiam pareiškėjui, nes jis nevykdė pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamų gyvūnų daromos žalos, tai yra, nenaudojo repelentų, neatsižvelgė į medžiotojų prašymus pamiškėje pasodinti žemesnes kultūras ir pan. Atstovas paaiškino, kad Apžiūros aktą jis atsisakė pasirašyti būtent dėl to, kad pats pareiškėjas yra kaltas dėl šernų suniokotų pasėlių. Paaiškino, kad kartu su Komisijos nariais dalyvavo pareiškėjui priklausančių kukurūzų pasėlių apžiūroje. Teigė, kad apžiūrą sunkino tai, kad kukurūzai buvo nupjauti, dirva įmirkusi ir išminta. Nurodė, kad visus Komisijos parengtus dokumentus medžiotojų būrelis gavo, jų turinys buvo aiškus ir suprantamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (toliau – Medžioklės įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Metodika (ginčui aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2016 m. rugsėjo 8 d.). Be to, atsakovės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Pasvalio rajone apskaičiuoti, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - Viešojo administravimo įstatymas).

Byloje nustatyta, kad Pasvalio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir nuostolių nustatymo klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kompetentinga spręsti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta šios sudėties Komisija: J. K. – Komisijos pirmininkas, Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas; kiti Komisijos nariai, tai yra, A.B. – Administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas); R. Č. – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros vyriausiasis specialistas; A. J. ir A. S. – Administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistės; seniūnijos, kurios teritorijoje padaryta žala, seniūnas (b. l. 34).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į Administraciją dėl patirtos žalos, kuri buvo padaryta medžiojamų laukinių gyvūnų jam priklausantiems kukurūzų pasėliams žemės sklypuose, kuriais pareiškėjas naudojasi pagal žemės nuomos ir panaudos, esančiuose Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Puteikių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Pasvalio r. sav.,Daujėnų sen., Mažonių k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)),atlyginimo (b. l. 36). Byloje ginčo dėl aplinkybių, kad nurodytais žemės sklypais pareiškėjas naudojosi teisėtu pagrindu, ir kad žala padaryta jam priklausantiems kukurūzų pasėliams, nekilo. Nustatyta, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėją atstovavusiam jo sūnui J. B., MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž., Daujėnų seniūnijos seniūnui V.V., 2016 m. spalio 25 d. vietoje apžiūrėjusi pareiškėjo nurodytuose sklypuose esančius kukurūzų pasėlius, surašė Apžiūros aktą (b. l. 6), kuriuo konstatavo, kad kukurūzų pasėlių, kurių bendras plotas yra 20,92 ha, sunaikinta 9,41 procentų, kas sudaro 1,97 ha; pinigine išraiška padaryta žala sudaro 1418,4 Eur. Faktines apžiūros aplinkybes, apskaičiavimus ir kitus rodiklius Komisija išdėstė Apžiūros akto priede, kuris yra sudėtinė ginčijamo Apžiūros akto dalis (b. l. 7).

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalyse nustatytais atvejais privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, o šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi leidžia tiek žalos atlyginimą turintiems mokėti, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantiems asmenims, tiek ir teismui, galimai nagrinėsiančiam ginčą dėl žalos atlyginimo, aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes, teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime, išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A-556-336-2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Jau minėta, kad Komisija2016 m. spalio 25 d. vietoje apžiūrėjo kukurūzų pasėlius pareiškėjo nurodytuose sklypuose. Remiantis Komisijos pirmininko J. K. paaiškinimais ir liudytojos - Komisijos narės A. S. parodymais, nustatyta, kad 2016 m. spalio 25 d. vietoje apžiūrint kukurūzų pasėlius, faktiniai duomenys, reikalingi Komisijai nustatant plotą, kuriame pasėlis buvo pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumą, buvo surinkti ir užfiksuoti apžiūros dokumento juodraštyje, pasižymėti žemės sklypų planuoseKiti bylos proceso dalyviai šiosaplinkybės neginčijo.Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, ir ginčo dėl to nekilo, kad remiantis būtent apžiūros metu Komisijos nustatytais ir kartu su dalyvavusiais asmenimis aptarinėtais duomenimis, buvo parengti Komisijos dokumentai - Apžiūros aktas ir jo priedas, kurie kartu su kitais dokumentais bei apžiūros metu darytomis nuotraukomis 2016m.lapkričio mėn. pradžioje buvo įteikti pareiškėją atstovavusiam jo sūnui J. B. ir MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž.

Nustatyta, kad pareiškėjo sūnus J. B., pasirašydamas Apžiūros aktą neturėjo jokių pastabų dėl jame nustatytų duomenų. MB „Daujėnai“ pirmininkas S. Ž. Apžiūros aktą atsisakė pasirašyti. Iš S. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad Apžiūros aktą jis atsisakė pasirašyti dėl to, jog manė, kad pats pareiškėjas yra kaltas dėl šernų suniokotų pasėlių, todėl neturėjo būti skaičiuojama jo patirta žala. Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių MB „Daujėnai“ pirmininkas neginčijo. Taip pat teismo posėdyje liudytojas – pareiškėjo sūnus J. B. ir MB „Daujėnai“ pirmininkas patvirtino, kad jiems buvo aiškus Apžiūros akto ir kitų Komisijos parengtų dokumentų turinys bei šių dokumentų sukeliamos pasekmės. Todėl ta aplinkybė, jog Apžiūros aktas ir jo priedas buvo parengti ne vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, o vėliau, teismo vertinamas kaip neesminis procedūrinis pažeidimas, nesuvaržęs pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens teisių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo procedūroje.

Pagal Medžioklės įstatymo18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. Žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip apskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala,aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis, paneigiančias teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

Metodikos 6.1 punktas apibrėžia, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, kultūrinėms pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio, Metodikos 6.1 ir 7 punktų nuostatomis, daroma išvada, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl patirtos žalos atlyginimo, privalėjo nustatyti, ar kukurūzų pasėliams žalą juos suniokojant padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys; koks pasėlių plotas pakenktas ir koks šio pakenkimo intensyvumas; kokia yra žala pinigine išraiška.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose apskaičiavimas pateiktas Komisijos Apžiūros akto priede, kuriame Komisija įvardijo bei aptarė Metodikoje nurodytus rodiklius ir aplinkybes: pasėlių bendras plotas – 20,92 ha; pakenktas plotas - 1,97 ha; pakenkimo intensyvumas – 9,41 proc.; kultūra – kukurūzai; apskaičiavimui naudota kaina - 18 Eur/t; vidutinis kukurūzų žalios masės derlingumas - 40 t/ha (remiantis pareiškėjo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma); pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas ir nustatytos žalos dydis (1,97 ha×40 t/ha×18 Eur/t=1418,40 Eur). Taip pat Apžiūros akto priede yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą pareiškėjo kukurūzų pasėliams, tai medžiojamieji kanopiniai žvėrys – šernai; išimčių šalinančių žalos atlyginimą, nenurodyta (b. l. 7).

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje kaip vieną iš Apžiūros akto neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nurodė tai, kad Apžiūros akto surašymo metu nebuvo atliekami pažeistų pasėlių plotų matavimai, netinkamai nustatytas pažeistas plotas, todėl Apžiūros aktas neatitinka Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, Metodikos 7.1 punkto reikalavimų. Iš pareiškėjo atstovo teismo posėdyje teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su tuo, kad Komisija nepagrįstai nustatė per mažą kukurūzų pasėlių pakenkimo plotą.

Bylos duomenimis, bylos šalių paaiškinimais ir liudytojų J. B., A. S. parodymais nustatyta, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėjo sūnui J. B., MB „Daujėnai“ pirmininkui S. Ž., Daujėnų seniūnijos seniūnui V.V. 2016 m. spalio 25 d.pirmiausia apžiūrėjo pareiškėjui priklausantį kukurūzų pasėlių lauką, esantį Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Puteikių k., (žemėlapis Nr. 2, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42). Komisija nustatė, kad šiame sklype auginta 7,41 ha kukurūzų. Nustatyta, kad apžiūros metu kukurūzai šiame sklype buvo visiškai nupjauti; sklypas buvo išvažinėtas, jame likę pasėliai suminti, visur matėsi transporto priemonės vėžės. Komisijos nariai apėjo visą lauką. Atskirose vietose matėsi šernų suniokoti kukurūzų pasėlių ploteliai, tačiau dėl įmirkusios ir išvažinėtos dirvos nebuvo įmanoma jų matuoti. Komisija apėjusi ir apžiūrėjusi visą lauką, įvertino, kad minėtame sklype šernų suniokotas 10 proc. kukurūzų pasėlių plotas, tai yra 0,74 ha. Kitas kukurūzų pasėlių laukas, kurį apžiūrėjo Komisija kartu su kitais apžiūroje dalyvavusiais asmenimis, buvo Pasvalio r. sav., Daujėnų sen., Mažonių k., (žemėlapis Nr. 1, bloko Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 41). Šiame lauke buvo auginama 13,51 ha kukurūzų. Iš Komisijos pirmininko,MB„Daujėnai“ pirmininko paaiškinimų, liudytojos A. S. parodymųnustatyta, kad šiame lauke taip pat buvo neįmanoma išmatuoti pasėlių pakenkimo plotus, nes kukurūzų pasėliai buvo nupjauti, o ten, kur buvo matyti išguldyti kukurūzai, jie dar buvo suminti transporto priemonės, kuri pjovė kukurūzų pasėlius, laukas nuo lietaus buvo įmirkęs, išvažinėtas.Nustatyta, kad Komisija šį kukurūzų lauką pagal pažeidimo intensyvumą padalino į du plotus, tai yra, vienas plotas - 4,86 ha ir kitas – 8,65 ha. 4,86 ha ploto lauko dalyje buvo daugiausiai suniokota kukurūzų. Apžiūros metuKomisijos narių bendru sutarimu nuspręsta, kad 4,86 ha lauko dalyje pažeista 20 proc. kukurūzų pasėlio, tai yra 0,97 ha. 8,65 ha ploto lauko dalis buvo pažeista nežymiai, atskirais ploteliais, todėl Komisija nutarė, kad šioje dalyje pažeidimas yra 3 proc., tai yra 0,26 ha. Komisija, apžiūrėjusi pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius nurodytuose žemės sklypuose (viso 20,92 ha) nustatė, kad medžiojamųjų gyvūnų (šernų) sunaikinta 1,97 ha pasėlių plotas (0,74 ha+0,97 ha+0,26 ha).

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Apžiūros akte ir jo priede nurodyti pakenkto kukurūzų pasėlių ploto, pasėlių pakenkimo intensyvumo rodikliai pagal buvusiais galimybes buvo nustatyti objektyviai.Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DV-516 sudarant Komisiją, jos nariais buvo paskirti tam tikras specialias žinias ir kompetenciją turintys asmenys: Administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas, specialistai bei Administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (ekologas), Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio agentūros vyriausiasis specialistas.Atsakovės atstovo - Komisijos pirmininko paaiškinimai ir liudytojos - Komisijos narės A. S. parodymai patvirtina, jog apžiūros metu faktinės aplinkybės nustatytos bendru visų Komisijos narių sutarimu.Nagrinėjamu atveju tą aplinkybę, jog Komisija, skaičiuodama pažeistus kukurūzų pasėlių plotus, nukrypo nuo Metodikos 7.1. punkte įtvirtinto reikalavimo, jog plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, sąlygojo nuo Komisijos valios nepriklausančios priežastys (pareiškėjas jau buvo nuėmęs derlių, laukai buvo išvažinėti ir įmirkę, kukurūzų pasėlio likučiai sutrypti derliaus nuėmimo metu). Komisija objektyviai negalėjo išmatuoti atskirų pasėlio dalių, kuriose buvo pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai. Pažymėtina, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnis įtvirtina Komisijos pareigą apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, tačiau galimi atvejai, kai nuostolių skaičiavimo komisija iš viso nenustato padarytos žalos ar dėl kitų motyvų atsisako ją apskaičiuoti ir priima žalos apskaičiavimo prašiusiam asmeniui neigiamą sprendimą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje teigė, kad Apžiūros aktas neteisėtas, o Komisija iš viso neturėjo skaičiuoti padarytos žalos. Tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pakartoti apžiūrą ir matavimus nebeįmanoma, teismas sprendžia, kad iš viso neskaičiuoti žalos pareiškėjui būtų neteisinga, todėl Komisijos pasirinktas pažeisto pasėlių ploto ir patirtos žalos apskaičiavimas šiuo konkrečiu atveju atitikoteisingumo ir protingumo principus.

Pareiškėjas teismui pateikė antstolės I. E. surašytą 2016 m. lapkričio 28 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas) (b. l. 63). IšProtokolo turinio nustatyta, kad antstolė faktinių aplinkybių konstatavimą atliko 2016 m. lapkričio 28 d., tai yra, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Komisija apžiūrėjo vietoje padarytą žalą; Protokolas pradėtas rašyti 11.00 val. ir baigtas – 13.00 val. Nustatyta, kad konstatuojant faktines aplinkybes, nei Komisija, nei kiti suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti, surašytas Protokolas jiems nebuvo pateiktas.Taip pat nustatyta, kad žemės sklypai natūroje apžiūrėti pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastro žemėlapyje nurodytus žemės sklypų unikalius numerius (duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad žemės sklypuose matosi gyvūnų pėdsakai bei traktoriaus vėžės, žemės plotuose esantys kukurūzai suguldyti, kukurūzų burbuolės apgraužtos, kukurūzai suminti su žemėmis. Protokole antstolė konstatavo, kad patikrintuose žemės sklypuose šernų suniokota apie 7,2 ha kukurūzų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalį ir 635 straipsnio 4 dalį, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas civiliniame procese yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, bet tik tuomet, kai antstolis faktines aplinkybes konstatuoja teismo pavedimu (635 straipsnio 3-4 dalys). Iš teismui pateikto Protokolo nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimą antstolė atliko ne teismo pavedimu. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas iš viso nenumato aplinkybių kurioms esant rašytiniai įrodymai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Taigi pareiškėjo teismui pateiktas Protokolas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Protokole nėra jokių duomenų, kad antstolė konstatuodama faktines aplinkybes apie šernų suniokotus pasėlių plotus, naudojo technines matavimo priemones bei atliko suniokotų plotelių matavimus. Kartu su Protokolu teismui pateiktuose sklypų planuose apytiksliai nupiešti apskritimai, matomai žymintys pakenktus plotus, yra neinformatyvūs, jų plotai nenustatyti ir nesusumuoti, nors pareiškėjas Apžiūros aktą ginčijo būtent dėl to, kad techninėmis priemonėmis nebuvo išmatuotas kiekvienas konkretus pažeistų pasėlių plotelis. Nors pareiškėjo atstovas pageidavo antstolę kviesti liudytoja, tačiau teismas prašymą atmetė remdamasis tuo, kad teismas nebuvo pavedęs antstolei konstatuoti faktinių aplinkybių, o pareiškėjo pavedimu parengtas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas pats yra rašytinis įrodymas, todėl jame privalo būti užfiksuoti visi įrodinėjami duomenys, o ne tokie duomenys nustatinėjami antstolio apklausos metu. Be to, kaip patvirtino ir proceso dalyviai teismo posėdžio metu, praėjus daugiau nei vienam mėnesiui po to, kai Komisija apžiūrėjo pareiškėjui priklausančius kukurūzų pasėlius, antstolei apžiūrint laukus, faktinė situacija galėjo būti pasikeitusi dėl migruojančių maitintis į nupjautų kukurūzų pasėlių laukus gyvūnų veiklos. Kadangi Komisija ir kiti suinteresuoti asmenys antstolei apžiūrint laukus nebuvo pakviesti, objektyviai nėra galimybės palyginti, kaip pasikeitė apžiūrimų nupjautų pasėlių būklė praėjus mėnesio laikotarpiui ir kas įtakojo, jog buvo nustatytas didesnis pažeistų pasėlių plotas.Todėl teismas daro išvadą, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra pakankamas įrodymas Apžiūros akto duomenims paneigti.

Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdyje Apžiūros akto neteisėtumą ir nepagrįstumą grindė ir tuo, kad Komisija netinkamai apskaičiavo žalos dydį, nes padarytą žalą skaičiavo kaip negautą žaliąją masę, o ne kaip silosą.

Metodikos 9 punktas nustato, kad derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei tvarkoma dvejybinė apskaita) arba savivaldybės (jei tvarkoma supaprastintoji arba netvarkoma jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas, kuris,įvertinus pasėlio būklę (piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą), gali būti mažinamas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).

Iš Apžiūros akto priedo, proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad Komisija, apskaičiuodama pareiškėjui medžiojamų gyvūnų padarytos žalos piniginę išraišką, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-877 patvirtintu Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašu ir pareiškėjo pateikta 2016 m. lapkričio 2 d. pažyma apie vidutinį kukurūzų žalios masės derlingumą 2016 metais. Nustatyta, kad žalos apskaičiavimą Komisija atliko pagal žaliosios masės kainą (1.2. Pašarai; Eil. Nr.37 „Žalioji masė“, Normatyvinių kainų 2016 metais sąrašas). Žaliosios masės kaina Normatyvinių kainų 2016 metais sąraše nustatyta – 15-21 Eur/t. Komisija žalos apskaičiavimui pasirinko kainos vidurkį – 18 Eur/t.(b. l. 7, 40).

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „silosas“ apibūdina kaip raugintą žaliąjį pašarą (žr. http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Silosas yra raugintas sultingasis pašaras, užkonservuotas pieno rūgštimi arba kita konservuojančia medžiaga. Silosas gaminamas iš įvairių augalų žolės: kukurūzų, kultūrinių pievų ir ganyklų, dobilų, motiejukų, rapsų, vikių, avižų ir kt.Žaliesiems pašaramspriskiriami natūraliose pievose, ganyklose augantys augalai bei ariamose dirvose auginami žieminiai rugiai ir rapsai, kukurūzai, avižų, vikių bei žirniųmišiniai ir kitos vienmetės žolės, nederlingose dirvose gali būti auginamos seradėlės. Taip patkultūrinėse ganyklose augančios daugiametės žolės ir jų atolai, vienmetės žolės ir jų mišiniai,šakniavaisių lapai, daržovių atliekos ir kt. Žolė gyvuliams sušeriama ganant gyvulius arbanupjaunant(žr. http://asu.lt/wp-content/uploads/2015/02/mokomoji_knyga.pdf).Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad nupjovus kukurūzų pasėlius yra gaunama žalioji masė (pirminė žaliava), iš kurios gaminamas silosas. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju dėl medžiojamų gyvūnų (šernų) buvo prarasta būtent kukurūzų žalioji masė, tai yra pirminė žaliava, daroma išvada, kad Komisija pagrįstai žalos apskaičiavimą atliko pagal žaliosios masės kainą, vadovaudamasi paties pareiškėjo Komisijai pateikta pažyma apie vidutinį kukurūzų derlingumą( b.l.40).Pareiškėjo atstovo nurodyta aplinkybė, kad tos pačios sudėties Komisija kitai bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2015 m. lapkričio 11 d. padarytos žalos kukurūzų pasėliams skaičiavimui naudojo siloso kainą, šioje nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšminga. Be to, kaip teismo posėdyje nurodė Komisijos pirmininkas, liudytoja A.S., apskaičiuojant žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“, Komisija, neturėdama panašios praktikos, suklydo taikydama siloso normatyvinę kainą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose dėl medžiojamųjų gyvūnų kukurūzų pasėliams padarytos žalos atlyginimosuformuotoje praktikoje yra vadovaujamasi prarastos kukurūzų žaliosios masės produkcijos verte, nors kukurūzai buvo auginami silosui(žr. pvz.,Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2456-12, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1126-14 ir kt.).

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padaryto žalos apskaičiavimo, jame įvardijo bei aptarė Metodikoje nurodytus rodiklius ir aplinkybes. Apžiūros akte ir jo priede nurodytos aplinkybės atitinka Komisijos apžiūros vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų pasėliams nustatytas faktines aplinkybes. Komisija apskaičiavusi žalą nurodė, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip ji apskaičiuota, pasisakė, kada gauta informacija apie žalos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė. Nustatyta, kad Apžiūros aktą ir jo priedąpriėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas; Apžiūros aktas ir jo priedas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja; pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta; byloje nenustatytas Komisijos pirmininko ir jos narių šališkumas ir neobjektyvumas, pareiškėjui nebuvo apribotos teisės žinoti ir suprasti Komisijos apžiūros aktu ir jo priedu konstatuotas aplinkybes, pasinaudoti teise jį apskųsti teismui.Remiantis tuo, kas nurodyta, pagrindo naikinti Apžiūros aktą nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.