Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-807-278/2013

Teisėjas Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01575-2013-7

2013 m. spalio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2623-828/2012 pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui K. Ž., trečiajam asmeniui VĮ Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodė, kad 2010-11-20 mirus M. Ž. motinai, atsakovo prašymu jis buvo pripažintas M. tėvu, tačiau atsakovas nesirūpino nuo 2010-12-07 VĮ Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose gyvenančiu sūnumi, nesiėmė jokių priemonių susigrąžinti sūnų, jo nelankė ir neteikė jam išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas ilgiau nei metai laiko nelanko sūnaus, su juo nebendrauja, jam neskambina. Prašė teismą neterminuotai apriboti tėvo valdžią K. Ž., jo nepilnamečio sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Atsakovas K. Ž. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Atsakovas nenurodė, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, be to, dalyvavo pirmosios instancijos teisme ir davė paaiškinimus, o nesutikimo su sprendimu motyvus išdėstė apeliaciniame skunde, todėl skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo.

Civiliniame kodekse (toliau - CK) numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Tėvų pareiga yra auklėti ir išlaikyti savo vaikus, o šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą, kuris gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas K. Ž. yra vienintelis iš nepilnamečio M. Ž. tėvų, nes motina N. Ž. yra mirusi (b. l. 5, 9). Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimu buvo pripažinta K. Ž. tėvystė, kas iš dalies patvirtina atsakovo ketinimus pačiam auginti sūnų M. ir trečiajam asmeniui VĮ Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams tai buvo žinoma (b. l. 13-14, 20, 59-62). Tačiau vėliau realių veiksmų tokiam ketinimui įvykdyti K. Ž. neatliko, o žinodamas, jog sūnui skirta globa, faktiškai jokių realių veiksmų susigrąžinti sūnų iš globos įstaigos, nesiėmė (b. l. 59-62). Šią išvadą pagrindžia ta aplinkybė, jog nuo 2011-03-17 teismo sprendimo dėl tėvystės nustatymo priėmimo iki 2012-05-27 atsakovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo, K. Ž. nesiėmė priemonių pašalinti priežastis, kliudžiusias sūnų M. auginti pačiam, t. y. susirasti darbą, gyvenamąją vietą ar teikti jam išlaikymą (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad atsakovas K. Ž. yra sulaikytas, pareiškus jam kaltinimą padarius sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 6 p.. Dėl sulaikymo atsakovas negali bendrauti su sūnumi, tačiau pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog tėvo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs dar iki suėmimo, nes K. Ž. ir anksčiau tinkamai vaiku nesirūpino, retai lankė VĮ Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, neteikė išlaikymo. CK 3.155 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vykdyti šios pareigos bei užtikrinti savo vaiko gerovę, visapusiškai rūpintis savo vaiku, atsakovas K. Ž. negali, ne tik todėl, kad šiuo metu yra sulaikytas, bet ir todėl, jog neturi pragyvenimo šaltinio, gyvenamojo ploto. Byloje nenustatyta, jog atsakovas ketintų keisti gyvenimo būdą bei elgesį vaiko atžvilgiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįsti neterminuotai apribojo tėvo valdžią sūnaus M. atžvilgiu. Apeliantas eilę metų nebendravo su sūnumi ir nesiekė išsaugoti ryšį su vaiku. Aplinkybę, jog atsakovo bendravimas su sūnumi visiškai nutrūko 2012 metais, o sūnus M. nenori bendrauti su tėvu, pirmosios instancijos teismui nurodė Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai (b. l. 59-62). Tai, kad iki sulaikymo apeliantas epizodiškai rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, nupirkdamas avalynę, drabužių, pasikviesdamas pas save į svečius, nėra pakankamu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo neterminuotai apriboti tėvo valdžią. CK 3.181 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog teismo taikytas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei tėvai pakeičia savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tėvų valdžios apribojimas prieštarauja vaiko interesams, todėl išnykus neterminuoto tėvo valdžios apribojimo pagrindams, atsakovas turės teisę teikti ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo apylinkės teismui (CK 3.182 str. 3 d.).

Teismui sprendžiant klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Todėl, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Kadangi tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu neturi objektyvių galimybių gauti stabilių pajamų, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos teikti sūnui išlaikymą. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ir, pritaikius kardomąją priemonę – suėmimą, jokių pajamų negauna (b. l. 40, 42-45, 56). Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog iš atsakovo sūnui priteistas 400 Lt kas mėnesį išlaikymo dydis yra neadekvatus K. Ž. turtinei padėčiai. Aplinkybė, jog nepilnamečio M. Ž. motina yra mirusi nėra pakankamas pagrindas iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą nei jis gali jį teikti. Nors atsakovas neturi turto, tačiau ir būdamas sulaikytu turi galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį, todėl įvertinus, jog minimaliems vaiko poreikiams kas mėnesį būtina skirti ne mažiau nei 200 Lt, iš atsakovo priteistas išlaikymas mažintinas iki 300 Lt.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-08-26 nutartimi atsakovui yra atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą, todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, iš K. Ž. valstybės naudai priteistina 252 Lt (b.l. 87, CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečio M. Ž. naudai bei bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš K. Ž., pakeisti. Nepilnamečio M. Ž. išlaikymui iš atsakovo K. Ž. priteistą 400 Lt dydžio išlaikymą sumažinti iki 300 Lt (trijų šimtų litų), o bylinėjimosi išlaidas valstybei - iki 252 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. Ž. valstybės naudai 252 Lt (du šimtus penkiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.