- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- N-502-2618-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimo R. Č., V. P. ir M. D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 04 R. Č. už tai, kad ji, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo statybos (nauja statyba) darbams vykdyti daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Tilžės g. 111, Klaipėda, iš namo 2-ojo aukšto per kiemą valstybinėje žemėje paklojo buitinių nuotėkų tinklą (?16m) ir sumontavo naujus valymo įrenginius. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 8 dalį. R. Č. prisipažino įvykdžiusi teisės pažeidimą, paaiškino, jog kaimynų sutarimu pakloti buitinių nuotėkų tinklą ir sumontuoti naujus valymo įrenginius buvo pavesta M. D. P..
Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 05 V. P. už tai, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo statybos (nauja statyba) darbams vykdyti daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Tilžės g. 111, Klaipėda, iš namo 2-ojo aukšto per laukinę sieną ir per kiemą valstybinėje žemėje paklojo buitinių nuotėkų tinklą (?20m) ir sumontavo naujus valymo įrenginius. Tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, ATPK 159² straipsnio 8 dalį. V. P. neprisipažino įvykdęs teisės pažeidimą, paaiškino, jog jis negyvena Tilžės g. 111-6, Klaipėda, nes nurodytu adresu gyvena jo senyvo amžiaus motina, o V. P. gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario sen., (duomenys neskelbtini) kaime.
Taip pat Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 06 M. D. P. už tai, kad ji, neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo (nauja statyba) darbams vykdyti daugiabučiame gyvenamajame name Tilžė g. 111, Klaipėda, iš namo 2-ojo aukšto per laukinę sieną ir per kiemą valstybinėje žemėje paklojo buitinių atliekų tinklą ?20m ir sumontavo valymo įrenginius. Tuo pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, ATPK 159² straipsnio 8 dalį. M. D. P. neprisipažino įvykdžiusi teisės pažeidimą, paaiškino, jog jos iniciatyva per laukinę sieną, esančią daugiabutyje name Tilžės g. 111, Klaipėda, ir per kiemą valstybinėje žemėje, esančioje Tilžės g. 111, Klaipėda, paklotas buitinių atliekų tinklas ir sumontuoti valymo įrenginiai, kuriais naudojasi Tilžės g. 111, Klaipėda, gyvenantys kaimynai V. P., R. Č. bei pati M. D. P.. Statinio projekto ir statybos leidimo šiems statiniams pastatyti ir įrengti M. D. P. neturi, nes valstybinės institucijos ilgai sprendžia šių dokumentų išdavimo klausimą.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pripažino R. Č., V. P. ir M. D. P. kaltais, padarius ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. V. P. ir M. D. P. teismas skyrė po 5000 litų baudą, o R. Č., pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė 500 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Statybos įstatymas, 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ bei 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“, įgalina statytoją (užsakovą) neypatingiems statiniams turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą bei gauti statybos leidimą. Minėtų dokumentų M. D. P., R. Č. ir V. P. nei Institucijos specialistams, nei teismui nepateikė. Teismas konstatavo, kad pažeidėjų kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolais, savavališkos statybos aktais, statybos sustabdymo aktais, asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn paaiškinimais ir kitais bylos dokumentais.
Taip pat teismas konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, kuris numato atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas M. D. P., R. Č. ir V. P. veiką perkvalifikavo iš ATPK 159² straipsnio 8 dalies į ATPK 159 straipsnio 1 dalį (statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo) (ATPK 284 str. 2 d.). Teismas nenustatė pažeidėjų atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių, nustatė R. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą įvykdžius teisės pažeidimą.
III.
Apeliaciniais skundais R. Č., M. D. P. ir V. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir bylą jų atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniuose skunduose nurodo, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant ATPK 224 straipsnio nuostatas, kadangi ši byla nebuvo priskirtina apylinkės teismuose nagrinėtinų bylų kategorijai ir privalėjo būti išnagrinėta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijoje ir tik jos pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, galėjo ją perkvalifikuoti pagal kitą ATPK straipsnį ir tik perkvalifikavus pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo byla galėjo būti perduota nagrinėti teismui. Todėl bylą išnagrinėjęs teismas peržengė savo kompetencijos ribas – pažeidė ATPK 280 straipsnį. Taip pat apeliantai nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas nei administracinio teisės pažeidimo padarymo, nei jo nustatymo laikas. To nesiaiškino ir teismas. ATPK 35 straipsnis numato terminą, per kurį asmuo privalo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Neišsiaiškinus pažeidimo padarymo laiko, byla yra negalima.
Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas ne visiškai suprato bylos esmę. Skundžiamame nutarime nenurodytos priežastys, dėl ko buvo atlikti darbai, kurie kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas. Apeliantai paaiškina, kad buvo atlikta rekonstrukcija. Name, esantis Tilžės g. 111, Klaipėdoje, buvo įrengta kanalizacija, kuri yra ir dabar. Tačiau privatizavus gyventojams patalpą, pro vienos šeimos butą bei rūsį praeinančią kanalizaciją jie užkimšo ir neleidžia niekam iš namo gyventojų patekti į jų patalpas, kad sutvarkyti kanalizaciją. Už tai, kad dalis kanalizacijos praeina pro jų patalpas, šie asmenys reikalauja pinigų. Todėl likę namo gyventojai, neturintys galimybių patekti į privatizuotas patalpas, buvo priversti išsikirsti skyles iš savo butų ir per lauko sieną prisijungti prie buvusios kanalizacijos tinklo. Prisijungimo darbai buvo atliekami 2008 m. vasario mėnesį. Nepatenkinti tuo, kad negaus jokio atlygio už pro jų patalpas praeinančią kanalizaciją, kaimynai apskundė apeliantų veiksmus Institucijos pareigūnams. Šie dar vasario mėnesį atvykę apžiūrėti „statybvietės“ ir užfiksavę pažeidimą, neatkreipė dėmesio, kad niekas netiesia naujos kanalizacijos trąsos, bet būtent į jau esančios kanalizacijos tinklus prisijungia iš butų išvedamus kanalizacijų tinklus. Kadangi pradėjus darbus buvo pastebėta, kad kieme pakloti kanalizacijos tinklai yra labai blogo stovio, jie buvo pakeisti šiuolaikiškais, o vietoje buvusios duobės-išvietės, toje pačioje duobėje pastatytas nuotėkų valymo įrenginys „Traidenis“. Namo gyventojai, atlikdami kanalizacijos remonto darbus, nemanė ir nesitikėjo, kad tai yra pažeidimas, už kurį gali būti skiriamos nuobaudos. Apeliantų nuomone, jų veika turėtų būti laikoma atlikta būtinojo reikalingumo ribose, kadangi žala šiuo atveju niekam nepadaryta, tačiau išvengta žalos teršiant gamtą.
Šalies argumentai
Apeliantas V. P. papildomai paaiškina, jog nurodytu adresu jis negyvena. Čia gyvena jo mama, pas kurią jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Todėl jis apskritai negali būti laikomas pažeidimo subjektu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
R. Č., M. D. P. ir V. P. administracinėn atsakomybėn buvo patraukti už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tačiau administracinių teisės pažeidimų protokoluose, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma draudžiamų veiksmų padarymo laikas ar nustatytos pareigos (jei veika pasireiškia neveikimu) nevykdymo data ar laikotarpis. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.
Sprendžiant, ar pažeidimo laiko nenurodymas protokole laikytinas esminiu trūkumu, turi būti įvertinama ir bylos medžiaga, t. y. ar galima spręsti iš byloje pateiktų įrodymų apie konkretų pažeidimo padarymo laiką. Nagrinėjamuoju atveju, byloje esantys įrodymai – prieštaringi. Byloje esančios nuotraukos (b. l. 9-13, 46-52) patvirtina faktą, kad Institucijai apie galimo pažeidimo padarymą vėliausiai tapo žinoma 2008 m. kovo 17 d. Apeliantų teigimu, kanalizacijos prijungimo darbai buvo atlikti 2008 m. vasario mėnesį. Spręsti apie tai, ar pažeidimas tuo metu jau buvo baigtas, ar dar vis tęsėsi, byloje esančių duomenų nepakanka, tačiau pažymėtina, kad nustačius, jog buvo užfiksuotas jau baigtas trunkamasis pažeidimas, ATPK 35 straipsnio 1 dalis nuobaudos skyrimo termino pradžią sieja ne su jo paaiškėjimo, o su pažeidimo padarymo pabaigos momentu. Galimo pažeidimo padarymo laikas taip pat svarbus ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas bylos nagrinėjimo terminus (b. l. 17, 54), galėjo juos pratęsti jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminams.
Šios priežastys leidžia daryti išvadą, kad nustatytai protokolų trūkumai yra esminiai, jų pašalinti teisme nėra galimybių, todėl byla turi būti grąžinama iš naujo tirti institucijai.
Atkreiptinas dėmesys į tinkamą veikos kvalifikavimą, nuo ko priklausys ir bylą nagrinėjanti institucija. Protokolą surašanti institucija turi surinkti visus reikšmingus tam įrodymus (ATPK 256 straipsnis), įvertinti Statybos įstatymo bei aktualių poįstatyminių aktų nuostatas.
Taip pat dėl aptartų medžiagos trūkumų apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai išnagrinėti bylą, todėl nevertina ir nepasisako dėl apeliantų teiginių apie egzistavusias būtinojo reikalingumo sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Č., M. D. P. ir V. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui.
Nutartis neskundžiama.