- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-271-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- V. K.
- Advokatai
- Leonas Zelvaras
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4905-101/2007 pagal ieškovo S. A. (S. A. ) ieškinį atsakovui V. K. (V. K. ) dėl paskolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. A. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 35191,18 Lt įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės mėnesį telefoninio pokalbio metu, atsakovas paprašė ieškovo paskolinti jam 10000 eurų iki 2006 m. rudens pabaigos, teigdamas, kad iki to laiko parduos žemės sklypą ir turės galimybę skolą grąžinti. Tuo metu ieškovas gyveno Švedijoje, o atsakovas – Vilniuje, todėl dėl paskolos susitarė žodžiu – tarptautinio telefoninio pokalbio metu 2006-05-18. Tą pačią dieną į atsakovo sąskaitą banke buvo pervesta pirmoji 2500 eurų suma. Susitarta, kad pinigai į atsakovo sąskaitą bus pervedami dalimis, raštu įforminti sutartį nebuvo sąlygų. Ieškovas nuo 2006-05-18 iki 2006-09-12 į atsakovo sąskaitą AB SEB „Vilniaus bankas“ pervedė 9326 eurus ir 1109 JAV dolerius, t.y. 35191,18 Lt. 2006-11-11 ieškovas priminė atsakovui, kad po mėnesio paskola turi būti grąžinta, tačiau atsakovas nereagavo (LR CK 1.93 str. 6 d. 1 p., 3 p., 6.36 str. 3 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str. 1 d., 6.59 str., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d., 6.925 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti, atlyginti patirtus nuostolius ir pritaikyti ieškovui CPK 95 str. 2 d. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, neatitinka tikrovės, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas nei žodinių, nei rašytinių sandorių su ieškovu nesudarė, pinigų neprašė ir nesiskolino, kadangi pats yra pakankamai aprūpintas. Atsakovas ieškovą pažinojo nuo 2003 m., abu turėjo bendrų laisvalaikio pomėgių. 2006 m. ieškovas atsakovui pasiūlė už jo sąskaitą dalyvauti ekspedicijoje Rusijoje, Ladogos ežero srityje 2006 m. birželio – spalio mėn., kurioje buvo reikalingos atsakovo žinios ir patirtis. Pagal ieškovo prašymą ir už jo pinigus, atsakovas nupirko specialią aparatūrą, kuri buvo panaudota ekspedicijos metu ir liko ieškovui. Minėtoje ekspedicijoje be ginčo šalių taip pat dalyvavo skirtingu laiku piliečiai S. B. , J. G. . Ekspedicijos išlaidų sąmata sudarė maždaug 25150 Lt. Pagal 2006-07-04 mokėjimo nurodymą Nr. 618681091 iš ieškovo atsakovas gavo 2000 eurų (6900 Lt) už parduotą savo turtą, monetas. 2006-09-11 pagal ieškovo prašymą atsakovas įsigijo prietaisą su ieškojimo ritėmis, kainuojantį 1100 JAV dolerių, kurį perdavė ieškovui 2006-10-06 Kauno orouoste. Ieškovas už minėtą prietaisą 2006-09-12 pervedė atsakovui 1109 JAV dolerių. Tarp ginčo šalių santykiai pablogėjo, kai atsakovas atsisakė dalyvauti 2006 spalio mėn. ekspedicijoje.
Šalies argumentai
Ieškovas S. A. dublike nurodė, kad atsakovo argumentai nepagrįsti ir klaidinantys. Ieškovas (duomenys neskelbtini) Rusijoje, turi sodo sklypą su mobiliu vokišku vasarnamiu, kur 2006 m. vasarą automobiliu, kartu su šeima atvyko atostogauti. Į Rusijos teritoriją ieškovas įvažiavo 2006-05-29, o išvyko 2006-07-20. Vėliau, t.y. 2006 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais ieškovas į Rusiją nebuvo atvykęs. Atostogų metu ieškovas buvo pasikvietęs atsakovą pasisvečiuoti, kadangi tuo metu jų santykiai buvo draugiški. Atsakovas buvo atvykęs 3 kartus, t.y. traukiniu iš Lietuvos buvo išvykęs nuo 2006-06-06 iki 2006-06-15, automobiliu nuo 2006-06-18 iki 2006-06-25, ir vėl traukiniu nuo 2006-07-11 iki 2006-07-20. Ieškovas jokios ekspedicijos neorganizavo, neprašė atsakovo pirkti aparatūros, ar kitos technikos ir tam pinigų neskyrė. Atsakovo pateiktame važtaraštyje Nr. 279 nurodyta, kad fotoaparatas Canon A610 pirktas 2006-02-07, o kvite prie kasos įplaukų orderio Nr. 982 nurodyta, kad mikrokompiuteris Asus A632 pirktas 2006-02-15. Dalis daiktų, išvardintų atsakovo sąmatoje, iš tikrųjų buvo ieškovo vasarnamyje (duomenys neskelbtini) ir juos skirtingu laiku ieškovo ar jo šeimos narių prašymu pirko atsakovas. Pavyzdžiui, ieškovo sutuoktinė D. A. dar 2004-08-20 pervedė į atsakovo sąskaitą 2700 Lt žoliapjovės HUSQVARNA pirkimui, kuri tikrai buvo nupirkta ir perduota ieškovui. Kadangi žodinė paskolos sutartis buvo sudaryta 2006-05-18 tarptautinio telefoninio pokalbio metu, vėlesnių susitikimų metu nebebuvo pagrindo sudaryti rašytinę sutartį, kadangi jau buvo atliktas pirmasis mokėjimo pavedimas pagal žodinę sutartį. Iki 2006-11-01 šalims tarpusavyje bendraujant, atsakovas visada pripažino, jog jis skolininkas, ir niekada neneigė paskolos grąžinimo. Atsakovo atsiliepime nurodyti asmenys taip pat buvo atvykę tik pasisvečiuoti pas ieškovą, sudarant sutartį ir aptariant jos sąlygas, jie nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. triplike nurodė, kad ieškovas dublike faktiškai patvirtino atsakovo nuomonę, jog realiai buvo galimybė sudaryti rašytinį sandorį, priešingai nei teigė ieškinyje. Mažai tikėtina, kad ieškovas, turintis išsilavinimą, patirtį verslo srityje, gyvendamas užsienyje, galėjo be rašytinių sandorių perduoti atsakovui tokią didelę pinigų sumą. Ieškovas žinojo atsakovo adresą, todėl ieškovo minimą sutartį buvo galima įforminti ir kitokiu būdu. Minėta sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma, o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu (LR CK 1.73 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-11-30 sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš V. K. 35191,18 Lt skolos ir 2055,73 Lt bylinėjimosi išlaidų S. A. naudai. Teismas konstatavo, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo mokėjimo pavedimai – patvirtino pinigų perdavimo atsakovui faktą, t.y. įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą, kadangi paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Teismas pažymėjo, kad visuose mokėjimo pavedimuose ieškovas nurodė mokėjimo paskirtį - „Susitarimas dėl piniginių lėšų skolinimo“, gavėją - „V. K. “, todėl padarė išvadą, kad pinigai nebuvo atsakovui pervesti per klaidą, ar kaip dovana. Įrašydamas tokį pinigų pervedimo atsakovui tikslą, ieškovas sąmoningai pabrėžė savo, kaip sutarties šalies, ketinimą sudaryti su atsakovu paskolos sutartį, taip patvirtindamas prieš tai buvusį žodinį šalių susitarimą dėl sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijo paskolos sutarties sudarymo faktą, tačiau pripažino iš ieškovo gautų pinigų priėmimo faktą, t.y. esminę paskolos sutarties sąlygą. Teismas pažymėjo, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nors pagal įstatymą tokia paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Byloje esančios fotonuotraukos, šalių parodymai patvirtino, jog šalis siejo draugiški asmeniniai ryšiai. Tai suteikė lankstumą tarpusavio santykiams, bei lėmė ir įstatymo nustatytos rašytinės sutarties formos nesilaikymą. Teismas padarė išvadą, jog byloje buvo pilnai įrodytas sutarties dalyko – pinigų perdavimo atsakovui faktas. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog nurodytais mokėjimo pavedimais pervestus pinigus jis priėmė kaip ieškovo organizuojamai ekspedicijai skirtus pirkti įrangą, reikmenis, taip pat maistą, vaistus, priemones nuo vabzdžių ekspedicijos dalyviams, bei už juos nupirko ieškovui prekes. Teismas pažymėjo, kad ekspedicijoje 2006-06-18 – 2006-06-25 dalyvavęs liudytojas P. R. patvirtino, jog savo kelionės išlaidas apsimokėjo pats. Teismas nustatė, kad atsakovo parodymai dėl išlaidų kelionei sąmatos 25150 Lt sumai buvo netikslūs ir prieštaringi, nebuvo sąmatoje įrašytas išlaidas patvirtinančių įrodymų, bei įrodymų apie konkrečių sąmatoje nurodytų daiktų perdavimą ieškovui, į bylą pateikti neįtrauktų į atsakovo sąmatą prekių apmokėjimo dokumentai. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad 2006-07-04 mokėjimo pavedimu Nr.618581091 ieškovas, pervesdamas 2000 eurų (t.y. 6900 Lt), atsiskaitė už atsakovo jam parduotą turtą, monetas, bei neidentifikavo šio turto. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių būtų buvusi sudaryta sutartis dėl prekių pirkimo-pardavimo ar atlygintinų paslaugų teikimo, kurios pagrindu už 2006-05-18 – 2006-09-12 gautas iš ieškovo lėšas (faktiškai, dalis pinigų buvo pervesta po 2006 m. liepos mėn., t.y. po ekspedicijos pasibaigimo) atsakovas pirko prekių ar suteikė paslaugų, todėl iš ieškovo gautų pinigų panaudojimas kokiems nors tikslams neparodė kitokio pobūdžio šalių prievolinių santykių atsiradimo ir kartu nepaneigė tarp šalių susiklosčiusių paskolos sutartinių santykių. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje esanti informacija apie ieškovo sutuoktinės sąskaitos debetą įrodė, kad kitu pinigų pervedimo į atsakovo sąskaitą atveju 2004 metais mokėjimo paskirtis konkrečiai buvo siejama su ieškovui perkama preke, pvz., žolės pjovimo mašina, ir kad šios pervestos sumos ieškovas priteisti neprašė. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, šalių paaiškinimais, padarė išvadą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas nuo 2006-05-18 iki 2006-09-12 į atsakovo sąskaitą AB SEB „Vilniaus bankas“ pervedė 9326 eurus ir 1109 JAV dolerius, kas pagal pinigų pervedimo dienomis AB SEB „Vilniaus bankas“ galiojusius valiutų kursus sudarė 35191,18 Lt, o atsakovui, kaip paskolos gavėjui, atsirado prievolė grąžinti tokią pat pinigų sumą ieškovui. Teismas įvertino ir atsakovo pareiškimą teismo posėdyje, jog 10000 Lt sumą, likusią atskaičius 25150 Lt išlaidas pagal sąmatą, jis ketino sugrąžinti ieškovui. Tai taip pat įrodė paskolos sutarties sąlygos, kad atsakovas faktiškai pripažino turintis pareigą grąžinti iš ieškovo gautus pinigus, egzistavimą (2007-10-18 protokolas). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad skolą ieškovui grąžino, priešinio ieškinio taip pat nepareiškė (CK 1.93 str. 1 d., 6.2 str., 6.36 str. 1 d., 3 d., 6.38 str. 1 d., 6.193 str. 1 d., 6.870 str., 6.871 str., 6.873 str., CPK 178 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino ir netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei faktiškai gynė nesąžiningą ginčo šalį. Apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad mokėjimo pavedimai dėl pinigų perdavimo įrodė paskolos sutarties sudarymo faktą, kadangi sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Ieškovas buvo pakvietęs atsakovą dalyvauti ieškovo finansuojamoje ekspedicijoje ir pervedęs pinigus į atsakovo sąskaitą. Minėti pinigai buvo išleisti ekspedicijai reikiamos aparatūros ir pan. įgijimui, kelionės išlaidoms, o kita dalis liko atsakovui kaip atlygis už dalyvavimą ekspedicijoje. Ieškovas pinigus pervedė internetu, todėl ieškovo argumentas, kad mokėjimo pavedime buvo nurodyta mokėjimo paskirtis, objektyviai buvo žinomas tik pačiam ieškovui, atsakovui ši aplinkybė nebuvo žinoma. Atsakovas tik patvirtino pinigų priėmimą, bet tikrosios valios neišreiškė, todėl ši aplinkybė neįrodė sutarties sudarymo fakto. Atsakovo nuomone, pats pinigų priėmimo faktas nebuvo paskolos sutarties sudarymas ir objektyviai nebuvo pagrindo konstatuoti, jog tai buvo skola. Atsakovas jokių įsipareigojimų ar prievolių nepriėmė. Teismui paaiškino realią situaciją apie ekspediciją ir pinigų panaudojimą.
2) Teismas neteisingai vertino liudytojo P. R. parodymus. Teismo metu minėtas liudytojas patvirtino atsakovo išdėstytas aplinkybes apie ekspedicijos faktą, t.y. parodė, kad dalyvavo ekspedicijoje, kad ieškovas sumokėjo jam už kurą, kad, jo nuomone, ieškovas rūpinosi visa organizacija, o atsakovas nenorėjo važiuoti, nes nematė didelio tikslo.
3) Teismas neteisingai įvertino atsakovo sutikimą nutraukti bylą susitaikius. Atsakovas niekada nepripažino skolos, o pasiūlė susitaikyti, sutikdamas padengti išlaidas, susijusias su savo maitinimu ir išlaikymu ekspedicijos metu, tik norėdamas išvengti proceso ir papildomų išlaidų, kadangi suprato, jog šalių pozicijos kategoriškos ir nepriklausomai nuo to, koks būtų priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuri nors iš šalių jį skųstų.
4) Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais. Vien tik draugiški asmeniniai santykiai nesudarė pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymą, nesilaikyti nustatytos rašytinės sutarties formos. Teismui nebuvo pagrindo taikyti CK 1.93 str. 6 d., kadangi byloje nebuvo duomenų apie sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti tikrąją šalių valią, siekiant sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, objektyviai nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kadangi byloje nebuvo jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių skolos atsiradimo pagrindą.
Atsiliepimas
Ieškovas S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-11-30 sprendimą nepakeistą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė visiškai naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad iš ieškovo gauta pinigų dalis, likusi nupirkus ekspedicijai reikiamą aparatūrą ir pan., buvo atsakovui kaip atlygis už dalyvavimą ekspedicijoje. Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį ir priešieškinį teisme, tinkamai nurodant ieškinio ir priešieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi, šalys turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdamos, kad teisme būtų apgintos jų subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus.
Tais atvejais, kai tarp sutarties šalių kyla ginčai dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, teismas privalo aiškinti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, sudarant ginčo sutartį, o ne vien remtis pažodiniu lingvistiniu sutarties teksto aiškinimu. Visa tai turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties šalių tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, bei sutarties sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju privalu atsižvelgti į šalių buvusias derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po sutarties sudarymo bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi grynai formaliais paskolos sutarties kriterijais, t.y. jos žodiniu gramatiniu aiškinimu pagal ieškovo atliktus vienasmeniškus mokėjimo pavedimus, nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, ir nepasisakė dėl atsakovo pareikštų argumentų dėl tarp šalių sudarytos pavedimo sutarties dėl ekspedicijos organizavimo ir vykdymo, t.y. nedavė juridinio įvertinimo, ar paskolos teisiniai santykiai nėra apsimestiniai, tuo siekiant pridengti tarp šalių faktiškai susiklosčiusius galimai pavedimo teisinius santykius. Juolab, kad ieškovas dublike pripažino, kad dalis daiktų, išvardintų atsakovo sąmatoje, iš tikrųjų buvo pas ieškovą vasarnamyje (duomenys neskelbtini) ir ieškovo prašymu juos buvo nupirkęs atsakovas.
Kolegija pažymi, kad sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami, t. y. jie gali būti pripažinti negaliojančiais tik asmeniui pareiškus reikalavimą dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir įrodžius, kad sandoris neatitinka jį sudariusio asmens valios. Pagal pavedimo sutartį viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, be to, įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniam atlyginimą, jeigu šalys dėl to susitarė.
Pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalėjo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 3 dalis, 230 straipsnio 1 dalis).
Kolegija konstatuoja, kad atsakovas, formuluodamas atsiliepimo į ieškinį pagrindą, įvardino, kad ieškovo pavedimu ir už jo sąskaitą organizavo ekspediciją bei pirko ieškovui reikalingą techniką, aparatūrą, kuri buvo panaudota ekspedicijos metu ir liko ieškovui, bei pateikė ekspedicijos išlaidų sąmatą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė priteisti jo naudai nuostolius, vienok, nesuformuluodamas reikalavimų kaip priešpriešinių byloje.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį, nenustatė termino atsiliepimo trūkumams šalinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo materialinio pobūdžio reikalavimai turi būti suformuluoti atskirame procesiniame dokumente, ir nepatikslino atsakovo pareigos įrodinėti, tuo pažeidžiant LR CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d. Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui kitam teisėjui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.).
Kolegija nevertina kitų argumentų ir ieškovo pateikto rašto (b.l. 140), nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.