Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija: 34.1.; 34.3.; 34.5.; 3.2.7.1.

SPRENDIMAS

2016 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjui V. S. (V. S.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui - LR valstybei atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo tėvo A. S. mirties jis priėmė palikimą ir pradėjo faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad mirus tėvui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes buvo įsitikinęs, jog palikimui priimti yra 6 mėnesių terminas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pareiškėjo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad po A. S. mirties pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) priėmė visą jo turtą.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą.

Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Taigi teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų (pažymas apie mokesčių mokėjimą, atsisakymą priimti palikimą ir kt.), pagrindžiančių tai, kad jis po tėvo mirties priėmė ir valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei jame esantį turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17, 42, 576-578 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. (V. S.), a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo A. S., a.k(duomenys neskelbtini) mirties priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo klausimu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.