Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 14, 226 punktų reikalavimus, t. y. už tai, kad jis 2015 m. vasario 11 d., 13.30 val., Kauno r. sav., kelyje Kaunas–Zapyškis–Šakiai, 21-ame kilometre, vairavo automobilį „VW Golf“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes po teisės vairuoti atėmimo nėra įvykdęs sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, teisei vairuoti susigrąžinti. Transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Automobilis nedraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje. Už šių pažeidimų padarymą teismas jam paskyrė nuobaudas: pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 289,00 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28,00 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 eurų (dvidešimt trijų eurų) baudą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, S. S. paskyrė galutinę nuobaudą – 289,00 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą. Pažymėtina, kad minėtu nutarimu paskirtos baudos mokėjimą Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi, S. S. prašymu, išdėstė 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, 2015 m. balandžio mėnesį sumokant 13,00 eurų (trylika eurų), o kitais mėnesiais po 12,00 eurų (dvylika eurų).

Nesutikdamas su paskirtos nuobaudos dydžiu, S. S. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimu paskirtą baudą arba apskritai jos neskirti. Nurodo, kad jis yra neįgalus, jo darbingumo lygis siekia vos 15 proc., todėl jo pragyvenimo lėšas sudaro tik neįgaliojo pensija, kuri yra 200 eurų. Esant prastam sveikatos stoviui, jis labai daug lėšų išleidžia vaistams. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, mano, kad jo atžvilgiu gali būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Teigia, kad pažeidimus padarė nepiktybiškai, nes, neturėdamas artimųjų, kurie pastoviai galėtų juo pasirūpinti, ir pasijutęs blogai, važiavo iki vaistinės ir gydymo įstaigos, galvodamas, kad jo teisė vairuoti yra sugrąžinta, tiesiog dar nebaigti sutvarkyti formalumai. Taigi, apelianto teigimu, pažeidimus jis padarė dėl jo sveikatai iškilusio pavojaus. Nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų gailisi. Atkreipia teismo dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl neaiškių priežasčių iš bylos dingo jo neįgaliojo pažymėjimo kopija. Pažymi, kad teismo posėdyje nedalyvavo, nes posėdžio laukė koridoriuje, tačiau į posėdžių salę niekas jo nepakvietė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, esant nepagrįstiems skundo reikalavimams.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. S. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl šių pažeidimų padarymo ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Įstatymas numato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 1 d., 2 d.). Iš to seka, kad S. S. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 289,00 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda – atitinka ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankciją, pagal kurią transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti, užtraukia baudą nuo 289 iki 434 eurų arba administracinį areštą.

Apeliaciniame skunde iš esmės prašoma pritaikyti S. S. atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš jo padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismų praktikoje akcentuojama, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-42-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iš tiesų apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nedisponavo duomenimis apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįgalumo lygį ir specialiųjų poreikių nustatymo faktą (b. l. 28-30), dėl ko šių aplinkybių nepripažino lengvinančiomis apelianto atsakomybę. Apeliantui kartu su apeliaciniu skundu pateikus tai patvirtinančius dokumentus, aukštesnysis teismas pripažįsta, kad S. S. atsakomybę be apylinkės teismo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte (prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi), taip pat lengvina ir tai, kad teisės pažeidimą jis padarė būdamas neįgalus, nes jam nustatytas 15 procentų darbingumo lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Tačiau vien tik antros apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą daugiau nei ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Šiame kontekste aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį kreipia į tai, kad S. S. 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo nubaustas už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą, t. y., kad tą patį automobilį 2013 m. rugpjūčio 7 d. vairavo taip pat neturėdamas teisės vairuoti, nes po teisės vairuoti atėmimo nebuvo įvykdęs sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme teisei vairuoti susigrąžinti; savo automobiliu atsitrenkė į sieną ir apgadino tiek automobilį, tiek ir sieną; jo vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra; automobilis nebuvo draustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 14-15). Tuomet jam paskirtą 1000 Lt (289 Eur) baudą jis sumokėjo 2014 m. lapkričio 27 d., kas rodo, kad pažeidėjas baustas administracine tvarka už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 36 str.). Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo nuomone, rodo, kad S. S. piktybiškai pažeidinėja KET - vairuoja transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuri nedrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir, apskritai, pats neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad anksčiau paskirta minimali ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų nepasiekė - apeliantas ir toliau tyčia ir piktybiškai daro tokius pat administracinius pažeidimus. Todėl nagrinėjamu atveju, vien tik apelianto pageidavimą tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms už tokius pažeidimus keliamų tikslų ir tokia nuobauda nebūtų teisinga.

Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, įspėti, kad jis ateityje nebedarytų pažeidimų, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Nagrinėjamu atveju dar labiau švelninti S. S. paskirtą minimalią ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą nėra objektyvaus pagrindo, net ir atsižvelgiant į tai, kad jo pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, siekianti vos 221,18 Eur (b. l. 31). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darydamas pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo apie galimas neigiamas pasekmes, tačiau prisiėmė tokių pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo interesams, turtinei padėčiai, jis turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinės nuobaudos taikymą.

Aukštesnysis teismas apeliacinio skundo argumentą, kad pažeidimus S. S. padarė dėl jo sveikatai iškilusio pavojaus, vertina kaip neįrodytą ir nepagrįstą objektyviais duomenimis, nes apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo metu vyko į gydymo įstaigą dėl itin pablogėjusios sveikatos, nepateikė. Kita vertus, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad iškilus sveikatos pavojui, apeliantas turėjo galimybę pasirinkti kitus būdus, leidžiančius išvengti tokio pavojaus. Užuot kvietęs greitąją medicinos pagalbą, jis ryžosi pažeisti KET, kas yra nepateisinama ir negali būti laikoma būtinu reikalingumu pažeisti galiojančius įstatymus ar poįstatyminius aktus. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad S. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į kitas pažeidėjo nurodytas aplinkybes ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. S. S. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Juolab, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi patenkino S. S. prašymą ir išdėstė paskirtąją 289 Eur baudą 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, 2015 m. balandžio mėnesį sumokant 13,00 eurų (trylika eurų), o kitais mėnesiais po 12,00 eurų (dvylika eurų). Taigi, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą nepakeistą ir S. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.