- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-18
- Bylos Nr.
- 1-52-1015/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13020-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. P., E. J., V. A.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2020 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo;
2) 2021 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
2) 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos su 2009 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti skirtos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
3) 2011 m. gruodžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams. Iš įkalinimo vietos paleistas 2014 m. kovo 13 d;
4) 2015 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 60 parų arešto bausmę. Iš įkalinimo vietos paleistas 2016 m. balandžio 11 d., atlikus arešto bausmę;
5) 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 12 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė.
6) 2021 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. ši bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus regiono teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta viešųjų darbų bausme ir paskirta galutinė bausmė - 45 paros arešto. Iš įkalinimo vietos paleistas 2021 m. gegužės 21 d., atlikęs arešto bausmę;
7) 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 243 straipsnį - 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 40 parų arešto; nuosprendis neįsiteisėjęs,
E. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenamoji vieta nedeklaruota, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A., E. J. ir V. P. pasikėsino pagrobti svetimą svetimą turtą, įsibrovę į saugyklą, o būtent:
jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. balandžio 2 d., apie 01.30 val., Jankiškių g. 21, Vilniuje, nulaužę užrakintą krovinio automobilio Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., kuro bako (saugyklos) dangtelį, naudodamiesi žarna, iš minėto kuro bako išsiurbė ir į dvi plastikines talpas prisipylė 55 litrus dyzelinio kuro, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šiais savo veiksmais V. A., E. J. ir V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, galimai kaltinime nurodytu laiku, apie 23.30 val. jie susitarė susitikti prie parduotuvės „Iki“, esančios Saulėtekyje. Vėliau jie V. P. automobiliu Opel Vectra važiavo į miestą, tačiau jiems baigėsi kuras, todėl jo reikėjo. Nakties metu Žemuosiuose Paneriuose prie kelio buvo aikštelė, kurioje stovėjo krovininis automobilis, todėl jie nutarė išpilti iš šio automobilio bako kurą ir įsipilti į V. P. automobilį. Plastikines 30 ir 20 litrų talpas jie turėjo su savimi, o žarną rado netoli įvykio vietos, nes ten buvo daug žarnų. Jie paėmė tris žarnas ir tada kilo mintis pavogti kurą. Krovininio automobilio kuro bakas buvo atrakintas, jis atsuko tik kamštelį, daug jėgos tam naudoti nereikėjo ir įdėjo žarną į kuro baką. Jis mokėjo tokiu būdu išleisti kurą. V. A. nurodė, kad jie iš anksto nusikaltimo neplanavo, važiavo į miestą neturėdami pinigų ir neturėdami iš ko nusipirkti kuro. Nupilti kurą nusprendė jau būdami mieste, kai baigėsi kuras. Tą dieną jiems už darbą turėjo sumokėti žmogus, pas kurį jie dirbo, tačiau nesumokėjo. Kurą iš bako nuleidinėjo jis ir taip nebuvo, kad jie visi trise būtų vienoje vietoje. Savo poelgį vertina neigiamai, šiuo metu jau porą mėnesių dirba. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 91), V. A. nepatvirtino, kad nusikaltimas buvo iš anksto planuotas, nes jokio išankstinio susitarimo nebuvo.
Kaltinamasis E. J. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis susitiko su V. P. ir jie abu V. P. vairuojamu automobiliu nuvažiavo pas V. A. Jie važiavo pas žmogų, kuris buvo jiems skolingas pinigų už darbą, o kai Žemuosiuose Paneriuose automobilyje užsidegė lemputė, kad baigiasi kuras, jie sugalvojo jo pavogti. Iš anksto jokios vagystės neplanavo ir dėl veiksmų nesitarė. Važiuojant automobiliu jis sėdėjo priekinėje automobilio keleivio sėdynėje ir naršė Facebooke. Pamatę aikštelėje stovintį krovininį automobilį, jie sustojo šalia jo ir dar netoliese rado žarnas. E. J. neatsimena, kas išlipo iš automobilio, nes jis sėdėjo automobilyje ir klausėsi muzikos, jam buvo nesvarbu kas ir kur pasibaigė, jis iš automobilio išlipęs nebuvo, naršė telefone. Akis jis pakėlė tik tada, kai atvyko policija. Kaltinamasis nurodė, kad žmogus, kuris jiems buvo skolingas pinigų, gyvena Saulėtekyje, o Žemuosiuose Paneriuose jie atsidūrė dėl to, kad ten gyvena buvusi jo mergina. Jis jaučiasi esantis kaltas dėl to, kad buvo kartu su draugais. Jis aplinkos nestebėjo ir naudos iš vagystės neturėjo. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 60), E. J. jų nepatvirtino, teigdamas, kad tuo metu jam buvo šokas ir nurodė, kad jis nematė V. A. nueinančio su talpomis prie automobilio.
Kaltinamasis V. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis susitiko su V. A. ir E. J. ir jie važinėjosi po miestą. Jiems būnant netoli Panerių, jiems užsidegė lemputė, kad baigiasi kuras. Netoliese prie garažo stovėjo sunkvežimiai, jie nuvažiavo prie garažo, ten jis pamatė žarnas, tris žarnas įsidėjo sau į bagažinę. Plastikines talpas jis turėjo savo automobilio bagažinėje. Jie sustojo prie krovininio automobilio Mercedes, jis sėdėjo už savo automobilio vairo, matė ten esančius žmones ir sakė, kad nereikia vogti, nes juos stebi. Jam nespėjus to pasakyti, V. A. nuėjo prie krovininio automobilio ir pradėjo nuleidinėti iš jo kurą. Tuo metu atvyko policija, pribėgo nukentėjusysis ir jie buvo sulaikyti. Nurodė, kad jo vairuojamame automobilyje kuro lemputė užsidegė prie „Vaduvos“ autobusų stotelės ir automobilis dar galėtų nuvažiuoti apie 60-70 km. Jiems iš pradžių nebuvo jokios minties eiti vogti kurą, jie norėjo tik pasivažinėti, tačiau kai pravažiuojant pro garažą pamatė žarnas, jam kilo mintis, jog reikia nupilti kuro nuo automobilio, nes užsipilti kuro degalinėje nebuvo už ką. Krovininis automobilis Mercedes Benz jam užkliuvo dėl to, kad iš patirties žino, jog jame lengviau atidaryti kuro bako dangtį, kitų automobilių dangčių nebuvo galima atidaryti. V. A. tada pasakė, kad jeigu reikia kuro, tai jis padarys. Plastikines talpas jis visada vežiojasi su savimi, nes daug važinėja. Vienoje talpoje buvo truputį degalų, bet jų buvo per mažai. Sustojus prie automobilio Mercedes Benz, jis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje ir matė, kaip V. A. išlipo iš automobilio, paėmė talpas ir nuėjęs prie krovininio automobilio krapštėsi. Savo vairuojamo automobilio variklio jis negalėjo užgesinti. Kai atvyko policija, ten jau buvo daug žmonių ir žarnos buvo ištrauktos. Jis nežino, kodėl buvo nuspręsta, jog kurą nupilti eis V. A. Jis neprašė vogti kuro. Nurodė, kad trimis žarnomis kuras pilasi greičiau, žarnų nuvažiavo paieškoti, kai pravažiuojant pro krovininį automobilį, jis jiems užkliuvo. Prie sunkvežimio su žarnomis buvo nuėjęs tik V. A., jis nieko nespėjo jam pasakyti, nors matė, kad stovi mašina su užrasojusiais langais ir pagalvojo, kad juos galimai stebi, nors tuo nebuvo tikras. Kuro pylimas į talpas vyko greitai, apie 7 minutes. Jis neprieštaravo dėl to, kad V. A. ėjo nupilti kuro, nes nebuvo tikras, ar jie yra stebimi, jis taip pat nežinojo, kad V. A. moka nupilti kurą. Jis ir E. J. iš automobilio nebuvo išlipę. Dėl savo veiksmų gailisi.
Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad iš jo krovininių automobilių kuras buvo vagiamas ne vieną kartą, gal kokius 4-5 kartus. Jam atsibodo, todėl jis nutarė apsaugoti savo turtą, rengti pasalas, statė kameras. Nagrinėjamo įvykio dieną jis savo automobilį pastatė nuošaliau, kartu su broliu jame sėdėjo ir stebėjo aplinką. Matė, kaip vėlai vakare pro juos pravažiavo tamsios spalvos automobilis, kuriame sėdėjo trys asmenys. Jie apžiūrinėjo teritoriją, pravažinėjo pro ją, vėl pravažiavo pro juos, pasižiūrėjo į automobilį, tačiau jo ir brolio nepamatė, nes jie sėdėjo automobilio gale. Tas automobilis sustojo prie krovininio automobilio, iš jo išlipo trys asmenys, iš bagažinės paėmė įrankius ir visi kažką nešė, vienas –talpą, kitas - žarną. Jie išlaužė krovininio automobilio kuro bako dangtį ir pradėjo leisti kurą. Jis tuo metu skambino policijai ir suteikė jiems visą informaciją. Kai vagys pastebėjo atvykstančius policijos pareigūnus, jie pradėjo bėgti ir juos policija sustabdė tuomet, kai jie jau buvo savo automobilyje. Kai policijos pareigūnai paklausė, ką jie čia veikia, jie atsakė, kad rūko. Tuo metu dyzelinas iš kuro bako bėgo, nes jie nespėjo susinešti visų savo daiktų ir iš viso išbėgo apie 60 litrų. Visą šį įvykį jis stebėjo maždaug 100 metrų atstumu ir viską kuo puikiausiai matė, nes aikštelė yra palei kelią, ten yra gatvės apšvietimo stulpai. Jo automobilio kuro bakas yra rakinamas ir jis matė, kaip tie vyrai jį išlaužė, kišo į jį žarnas. Nukentėjusiojo teigimu, visi trys kaltinamieji dirbo kaip komanda, keletą kartų apvažiavo teritoriją, apžiūrinėjo, ar yra saugu ir visi trys su įrankiais ėjo prie krovininio automobilio. Kai kaltinamieji pastebėjo policiją, jie visi trys nubėgo į savo automobilį, į priekį atsisėdo du asmenys ir vienas atsisėdo gale. Pagrobtą kurą paėmė policiją, bet vėliau jam grąžino. Nukentėjusysis savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą įvertina 1000 eurų suma, į kurią įeina ne tik bako dangtelio kaina – 15-20 eurų, bet ir jo darbas per pasalas, negalėjimas išsimiegoti ir pabūti su vaiku. Po šių asmenų sulaikymo daugiau jokių kuro vagysčių nebuvo. Pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b.l. 27), jis juos patvirtino.
Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo A. G. brolis. Paaiškino, kad tikslių datų neatsimena, gal 3-4 kartus iš krovininio automobilio buvo pavogtas kuras. Vieną kartą buvo išlaužtas kuro bako užraktas, palikta žarna. Apie visus šiuos įvykius yra pranešta policijai. Po šių vagysčių jie su broliu nutarė patys kelias naktis pasėdėti ir pabudėti pasaloje. Gal trečią naktį pro krovininius automobilius ir pro jų automobilį, kuriame jie sėdėjo kelis kartus pravažiavo automobilis. Jaunuoliai jų nepastebėjo, nes jis su broliu sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Po to tas automobilis apsisuko, per pievą privažiavo prie krovininio automobilio ir sustojo. Iš automobilio išlipo trys vaikinai, visi kažką rankose nešėsi ir ėjo prie krovininio automobilio. Jie su broliu nieko nedarė, tik skambino policijai ir laukė, kada jie atvažiuos. Kai jaunuoliai pamatė policiją, jie grįžo prie savo automobilio. Jų automobilis stovėjo maždaug 100 metrų atstumu nuo krovininio automobilio, viskas vyko nakties metu, tačiau matomumas buvo geras, nes gatvė yra apšviesta. Krovininio automobilio bakas buvo jų automobilio stovėjimo pusėje, kuro bakas buvo užrakintas ir jį vėl išlaužė. Liudytojo teigimu, visi trys jaunuoliai buvo išlipę iš automobilio ir visi trys buvo nuėję prie krovininio automobilio. Atvažiavus policijai kuro bako spyna jau buvo nulaužta ir kuras išpiltas. Šiuos asmenis liudytojas matė pirmą kartą. Kol neatvažiavo policija, jie su broliu iš savo automobilio nebuvo išlipę. Liudytojas negali pasakyti, kuris iš tų jaunuolių laužė kuro bako spyną ir kuris nupylė kurą. Kas ir kaip buvo apsirengęs, liudytojas neatsimena.
BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2020 m. balandžio 2 d., 01.33 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad 2020 m. balandžio 2 d., apie 01.30 val., Jankiškių gatvėje, ties pastatu Nr. 21, Vilniuje, nulaužus užrakinto A. G., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančio sunkvežimio Mercedes Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako dangtelį, iš kuro bako buvo pasikėsinta pavogti apie 55 litrus dyzelinio kuro, kurio vertė apie 60 eurų. Dėl pasikėsinimo pavogti dyzelinį kurą ir nulaužto sunkvežimio kuro bako dangtelio A. G. padaryta 75 eurų turtinė žala (1 tomas, b.l. 3);
2020 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole, apžiūrėjus krovininį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį neaptvertoje ir nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Jankiškių g. 21, Vilniuje, užfiksuota, kad prie šio automobilio kuro bako, dešinėje jo pusėje aptiktos dvi beveik pilnos plastikinės talpos su skysčiu (mėlynas 25 l ir baltas 30 l) ir juodos spalvos guminė žarnelė. Krovininio automobilio kuro bako dangtelis atsuktas ir padėtas ant bako. Taip pat buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis 25 metrų atstumu nuo krovininio automobilio. Vairuotojo sėdynės dėtuvėje aptikti du juodos spalvos kamšteliai, kuriais buvo užsukti abu anksčiau aprašyti kanistrai, kurie aptikti prie krovininio automobilio. Automobilio bagažinėje rastos dvi žarnelės apie 1,5 m ilgio. Priešingoje gatvės pusėje, priešais aikštelę, kurioje stovi sunkvežimis, ant pastato matoma vaizdo stebėjimo kamera, pateikta fotolentelė (1 tomas, b.l. 16-17, 19-21).
2020 m. balandžio 7 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos įvykio vietos metu paimtos žarnelės ir du kanistrai su skysčiu (1 tomas, b.l. 44-49).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
V. A., E. J. ir V. P. baudžiamojoje byloje kaltinami, veikdami bendrininkų grupėje, padarę nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko – pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. Būtent pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą – dyzelinį kurą (55 litrų), įsibrovus į saugyklą – užrakintą krovininio automobilio Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką, šiuo atveju kaltinamieji ir kaltinami.
Vertinant byloje surinktus duomenis, pirmiausia pažymėtina, kad pats faktas, jog nurodytu laiku ir vietoje - 2020 m. balandžio 2 d., apie 01.30 val., Jankiškių g. 21, Vilniuje, iš nukentėjusiajam A. G. priklausančio krovinio automobilio Mercedes Benz Atego, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuro bako buvo nupilta apie 55 litrai dyzelinio kuro, iš esmės neginčijamas – tai neabejotinai patvirtina byloje surinktų duomenų visuma: nukentėjusiojo A. G., liudytojo E. G. parodymai, rašytiniai bylos duomenys – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, be to, iš esmės nurodytos aplinkybės neneigia ir kaltinamieji, ypač įvertinus V. A. parodymus. Iš visų šių duomenų neabejotinai nustatyta ir tai, kad minėtas kurtas iš automobilio kuro bako buvo išleistas naudojantis žarna į dvi plastikines talpas. Vis dėlto kiek tai aktualu dėl konkrečių kaltinamųjų veiksmų, pastebėtina, kad kaltinamųjų parodymai ir nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai skiriasi.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. G. ir liudytojo E. G. parodymų, jie nuosekliai viso proceso (tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir nagrinėjimo teisme) metu nurodė, kad stebėdami A. G. automobilį (po prieš tai buvusių kuro vagysčių), nurodytu laiku ir vietoje matė, kaip iš privažiavusio tamsios spalvos automobilio išlipo trys asmenys, kurie iš automobilio pasiėmė priemones (kuro talpas ir kt.), bei nuėjo prie krovininio automobilio kuro bako. Pastebėtina, kad jų parodymai tuo aspektu, jog iš automobilio išlipo bei prie krovininio automobilio priėjo trys asmenys, buvo iš esmės kategoriški ir nuoseklūs. Savo ruožtu kaltinamųjų parodymai šiuo aspektu skiriasi. V. A. parodė, kad su plastikinėmis kuro talpomis ir žarna prie krovininio automobilio nuėjo ir kurą iš jo pylė būtent jis; nurodė, kad nebuvo taip, kad visi trys būtų išlipę ir priėję prie krovininio automobilio; be to, nurodė, kad iš anksto neplanavo nupilti kuro, o tik po to, kai automobilyje užsidegė kuro lemputė bei pravažiuojant netoli tos vietos jie rado žarneles. Tai, kad būtent V. A. ėjo prie krovininio automobilio ir iš jo bako išleido dyzelinį kurą, parodė ir V. P., nurodęs, kad jis pats liko automobilyje, vairuotojo vietoje; savo ruožtu E. J. nurodė, kad jis sėdėjo automobilyje, naršė telefone ir nematė, kas išlipo iš automobilio ir nuėjo link krovininio automobilio. Be kita ko, pažymėtina, kad kaip matyti iš V. P. ir E. J. parodymų, jie pripažino, kad jiems buvo kilusi mintis pavogti kuro, kai užsidegė kuro lemputė automobilyje, o jie neturėjo pinigų kurui nusipirkti, bei kad radę žarnų, tris jas jie paėmė būtent tuo tikslu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs nurodytų duomenų visumą, visgi vertina, kad nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. G. bei liudytojo E. G. nuosekliais parodymais, o būtent, kiek aktualu šiuo atveju – kad iš automobilio buvo išlipę visi trys asmenys, kaip paaiškėjo vėliau, juos sulaikius – būtent V. A., E. J. ir V. P., bei kad jie visi, turėdami tikslą – pagrobti iš krovininio automobilio kuro bako dyzelinio kuro, turėdami ir priemones šiam tikslui įgyvendinti (plastikines kuro talpas bei perpylimo žarnelę), pradėjo realizuoti minėtą sumanymą, t. y. patekus į saugyklą – krovininio automobilio Mercedes Benz kuro baką, išleido iš jo apie 55 litrus dyzelinio kuro, tačiau minėto sumanymo (pasisavinti atitinkamą kiekį kuro) nespėjo įgyvendinti, kadangi atvykusių policijos pareigūnų buvo sulaikyti, o kuras nukentėjusiajam buvo grąžintas. Pastebėtina, kad išvada nesivadovauti kaltinamųjų parodymais (kiek tai susiję su tuo, jog, kaip kad nurodoma, V. P. bei E. J. neatliko jokių konkrečių veiksmų), padaryta remiantis ne tik aplinkybe, jog jie iš esmės prieštarauja jau minėtiems nuosekliems nukentėjusiojo bei liudytojo parodymams, bet ir vertinant tam tikras aplinkybes, o būtent – iš krovininio automobilio Mercedes Benz buvo išleista apie 55 litrai kuro, t. y. minėtos kuro talpos, akivaizdu, buvo pakankamai sunkios, atitinkamai nelogiška, jog esant visų trijų sumanymui pavogti kuro (ko jie iš esmės neneigė, nurodydami, kad rastas nupylimo žarnas ir paėmė šiuo tikslu), juolab kuro V. P. automobiliui, atitinkamus veiksmus būtų atlikęs tik V. A. Atitinkamai dėl E. J. parodymų, kad jis niekuo nesidomėjo, naršė telefone, nematė, kas išlipo iš automobilio ir pan., teismas irgi vertina, kad tokie paaiškinimai pakankamai nelogiški, įvertinus tiek nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad minėti trys asmenys iš pradžių pro juos bei krovininį automobilį vieną kartą pravažiavo, po to grįžo, t. y. buvo apžiūrima teritorija, aplinka ir pan., bei net ir įvertinus kaltinamųjų parodymus, kad žarnas jie rado (o ne turėjo iš anksto pasiruošę ir pan.), bei iš automobilio bagažinės buvo paimtos dvi plastikinės kuro talpos, nuošalioje aikštelėje buvo lipama iš automobilio ir einama link krovininio automobilio – kas leidžia kaip neįtikinamus vertinti minėtus E. J. parodymus, jog jis visiškai nedalyvavo veikoje, nieko nematė ir pan.
Taigi įvertinus visus šiuo argumentus, spręstina, kad visi kaltinamieji – V. A., E. J. ir v. P. – prisidėjo prie pasikėsinimo įvykdyti nurodytą nusikalstamą veiką, t. y. traktuotini kaip vykdytojai; visi jie žinojo ir turėjo jau minėtą nusikalstamą sumanymą – pagrobti kuro, įsibrovus į saugyklą, bei suvokdami tai, ėmėsi veiksmų šiam sumanymui įgyvendinti, t. y. šiuo atveju nustatyta ir jų tiesioginė tyčia (subjektyvioji pusė). Nurodyti veiksmai – pašalinus kliūtis (pagal nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kuro bakas prieš įvykį buvo užrakintas), panaudojant turimą žarną, patekus į saugyklą, dyzelinio kuro nupylimas į atsineštas kuro talpas, siekiant šį kurą pasisavinti, šiuo atveju visiškai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį (objektyviąją pusę), bei, kaip minėta, nustačius ir subjektyviąją pusę (kaltinamųjų tiesioginę tyčią), konstatuotina, kad kaltinamųjų kaltė pasikėsinus padaryti jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta pakankamais ir patikimais įrodymais.
Dėl bausmių skyrimo ir kitų klausimų
Sankcija už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamiesiems, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje.
V. A. – dirbantis, teistas (nors, pastebėtina, aktualios veikos padarymo metu buvo neteistas), daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko – ir už pakankamai šiurkščius administracinius nusižengimus;
E. J. – dirbantis, sukūręs šeimą, neteistas, administracine tvarka baustas;
V. P. – nedirbantis, šiuo metu teistas daug kartų (pastebėtina, kad ankstesni teistumai už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas buvo išnykę šios aktualios veikos padarymo metu), taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka, be kita ko – ir už pakankamai šiurkščius administracinius nusižengimus.
Taigi įvertinęs V. A. charakterizuojančius duomenis, konkrečią nusikalstamą veiką, be kita ko, kad ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai, jog jis pripažino kaltę (nurodė savo veiksmus ir pan.), nurodė, kad gailisi, kas šiuo atveju pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat tai, jog, kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas, dėl ko aktuali BK 55 straipsnio nuostata, teismas sprendžia, kad V. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant 1 (vieneriems) metams, bei skiriant jam pareigas būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p., 6 dalis).
V. A. atžvilgiu yra priimtas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jį įpareigojant visą bausmės laiką būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi/gydymusi gydymosi įstaigose; tęsti darbą, o jį praradus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos pastaruoju baudžiamuoju įsakymu ir šiuo nuosprendžiu, bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimą, skiriant jam nurodytas pareigas, kurios, teismo vertinimu, leistų pasiekti bausmei keliamus tikslus. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas pagal minėtą baudžiamąjį teismo įsakymą paskirtos ir atliktos bausmės laikas bei šioje byloje laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.
Skiriant bausmę E. J., pastebėtina, jog jo atsakomybė lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (nors E. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta, visgi šiuo atveju tai vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio pareiškimas). Todėl įvertinus jau minėtus jį charakterizuojančius duomenis, be kita ko, kad jis neteistas, bei pagal turimus duomenis, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir kitų ikiteisminio tyrimų, kas leidžia vertinti, jog visgi aktuali nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinis jo nusikalstamo elgesio pasireiškimas, kita vertus – administracine tvarka jis yra ne kartą baustas už įvairius nusižengimus, taip pat ir konkrečią nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes (nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nėra duomenų apie itin aktyvų jo veikimą ir pan.), be to, ir tai, jog aktuali veika padaryta pakankamai seniai (dėl atitinkamų aplinkybių užtruko baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, bei, kaip minėta, šiuo laikotarpiu naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta), teismas sprendžia, kad jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant 6 mėnesiams, skiriant jam pareigą visu šiuo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.). Į bausmės laiką įskaitytinas E. J. laikino sulaikymo laikas (t. 1, b. l. 50, 65; t. 2, b. l. 47, 62-64), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Pažymėtina, kad nors buvo prašoma E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. BK 37 straipsnis numato galimybę asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, bei tokia galimybė, kaip matyti, siejama su konkrečia padaryta nusikalstama veika (jos pobūdžiu, pavojingumo nedideliu laipsniu ir pan.), tačiau šiuo atveju prašymas pastarąjį institutą taikyti, kaip matyti, siejamas (argumentuojamas) daugiau su E. J. asmenybe, jo konkrečiais veiksmais. Vis dėlto šiuo atveju pačios veikos, įvertinus jos pobūdį, pavojingumą ir pan., vertinti, kaip mažareikšmės, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo, dėl ko nėra pagrindo E. J. taikyti minėtą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
Skiriant bausmę V. P., be aplinkybių, apibūdinančių konkrečią nusikalstamą veiką (nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir pan.), itin atsižvelgtina į kaltinamąjį neigiamai apibūdinančius duomenis – kaip minėta, nors nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo teistas (teistumai išnykę), visgi po šios nusikalstamos veikos padarymo jis teistas ne kartą, taip pat ir baustas administracine tvarka ne kartą, kas rodo atitinkamų jo priešingų teisei nuostatų buvimą ir pan. Kita vertus, parenkant bausmės rūšį, negali būti ignoruojama aplinkybė, jog ši veika padaryta jam esant neteistam BK prasme. Taigi šiuo atveju pripažintina, kad bausmės paskirtį atitiktų arešto bausmės skyrimas, konkretų jos dydį nustatant artimą vidurkiui, atsižvelgiant į, be kita ko, kad nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių (nors kaltinamasis nurodė, kad prisipažįsta, vis dėlto šiuo atveju prisipažinimas traktuotinas kaip formalus), nei sunkinančių aplinkybių. Į bausmės laiką įskaitytinas v. P. laikino sulaikymo laikas šioje byloje.
Pastebėtina, kad V. P. atžvilgiu yra priimtas 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Visgi atsižvelgiant į tai, kad pastarasis nuosprendis Liteko duomenimis neįsiteisėjęs, bausmės, paskirtos pagal jį bei šiuo nuosprendžiu nebendrintinos, pastebint, kad pastarasis klausimas gali būti išspręstas įsiteisėjus abiem nuosprendžiams, BPK 362 str. nustatyta tvarka.
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės (V. A. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 95); E. J. – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 62-64); V. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent, įsiteisėjus nuosprendžiui, žarnelės ir kuro talpos sunaikintinos (t. 1, b. l. 37-38).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, subendrinti bausmės, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu ir šiuo nuosprendžiu, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, ir skirti V. A. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į V. A. paskirtos subendrintos bausmės laikotarpį įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. baudžiamąjį įsakymą, bei V. A. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 2 d., 2.00 val. iki 2020 m. balandžio 2 d., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į E. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 2 d., 2.00 val. iki 2020 m. balandžio 2 d., 14.46 val. (1 para) ir nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 8.50 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. po 15.30 val. (2 paros), iš viso – 3 (tris) paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 2 d., 2.00 val. iki 2020 m. balandžio 2 d. (1 para), jį prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus daiktinių įrodymų saugykloje pagal 2020 m. balandžio 10 d. nutarimą ir 2020 m. balandžio 17 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK004255 (dvi tuščias talpas, 3 žarnas) – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.