- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-108-530/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29730-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. (toliau – T. S.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. T. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
1.1. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, T. S. 2015 m. lapkričio 18 d. paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra.
1.2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir T. S. pasiųstas atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmės dalį – 3 metus 9 mėnesius 29 dienas laisvės atėmimo.
1.3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi – į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikotarpis nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. 2 mėnesiai 8 dienos.
1.4. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir paskirta galutinė – 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.5. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 6 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. lapkričio 21 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 15 dienų.
2. Komisija 2019 m. lapkričio 25 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam T. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema (18 balų), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nesunkių ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį). Nutartyje akcentuojama, kad nuteistajam jau sykį buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog T. S. yra linkęs ignoruoti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (18 balų), tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 9 balai, kuriuos nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas gali ir privalo mažinti. Teismas sprendė, kad nors nuteistojo T. S. elgesys yra kreipiamas teigiama linkme, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
II. Skundo esmė
4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti 2019 m. lapkričio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neanalizavo esminių lygtinio paleidimo sąlygų, o didžiausią dėmesį skyrė nereikšmingoms ir neesminėms aplinkybėms, kurių vyksmas buvo įvykęs, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismo priimta nutartis prieštarauja teisės aktams ir teisingumo principui, dėl ko turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas.
4.2. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisės aktai nurodo, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei kad toliau jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principų įgyvendinimą. Nuteistasis pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi teismas įpareigotas Komisijos nutarimą tikrinti, analizuodamas padarytas išvadas tik BVK nuostatų apibrėžtyje.
Šalies argumentai
4.3. T. S. skunde nurodo, kad yra atlikęs vieną antrąją paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatytas 18 balų rezultatas. Jo nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo iki 18 balų nuo buvusių 38 balų. Pasak nuteistojo, sistemingas ir ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas paneigia žemesnės instancijos argumentą, kad ši pažanga nėra pakankama, taigi nuteistajam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
4.4. Skunde pažymi, kad jo elgesys yra išimtinai teigiamas, kadangi jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos, jis laikosi įstaigoje nustatytos tvarkos, vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų nepažeidinėjo, drausmine tvarka nė karto nebaustas, ne vieną kartą skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę. Be to, nuteistasis dalyvavo programoje skirtoje asmenims besirengiantiems būti išleistiems iš pataisos įstaigos bei kitose pozityvaus užimtumo programose. T. S. nurodo, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi. Pažymi, kad yra nustatytas tik vienas jo nusikalstamą elgesys didinantis veiksnys kriminogeninis veiksnys. Apibendrinant, nuteistasis pažymi, jog jis deda dideles pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, o apylinkės teismas savo nutartyje nurodė visiškai nereikšmingas bei teisiškai nepagrįstas išvadas, kurios tėra spėjamojo interpretacinio pobūdžio.
4.5. Taip pat skundo autorius nurodo, kad nelogiškas yra teismo argumentas netaikyti lygtinio paleidimo instituto remiantis, jog dar liko nemaža neatliktos bausmės dalis. Teismas remdamasis BVK 157 straipsnyje pateikta nuostata, turi atsižvelgti į atliktos/neatliktos bausmės santykio išraišką, nes priešingu atveju yra dirbtinai išplečiamas įstatymo taikymas. Taigi, tokiu būdu yra pakertamas nuteistojo tikėjimasis būti lygtinai paleistam į laisvę, dėl ko nuteistasis praranda norą taisytis. Nepagrįstas teismo argumentas, jog paleidus asmenį lygtinai, tai gali suformuoti nuteistajam klaidingą nuostatą dėl teisingumo principo sąvokos ir dėl per švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, dėl ko ateityje asmuo gali pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis yra įsisąmoninęs, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik tolimesnis bausmės atlikimas kita forma.
4.6. Skundo autorius nurodo, jog nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jo ateities planai yra ne konkretūs, tačiau teismas nepateikė tai patvirtinančių argumentų. Nuteistasis nurodo, kad paleistas lygtinai kreiptųsi į Užimtumo tarnybą, problemų dėl gyvenamosios vietos neturi (yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus). Priešingu atveju teismas turėtų nurodyti kaip nuteistasis turėtų įrodyti kreipimosi į Užimtumo tarnybą konkretumą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo T. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Šių duomenų visuma sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamojoje nutartyje, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Atlikus nuteistojo T. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 18 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant dar ir į tai, kad T. S. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime konstatuotos aplinkybės teismo neriboja.
9. Įvertinus T. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama T. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę T. S. atlieka už nusikalstamų veikų, kurios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, šie nusikaltimai yra pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šis nuteistojo T. S. teistumas nėra pirmas, praeityje jis buvo teistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kuris taip pat yra susijęs su žmogaus sveikata. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistajam jau sykį buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Taigi, įvertinus tai, kad nuteistasis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad teigiamos įtakos lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam nepadarė, ir šios aplinkybės rodo, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamo savo elgesio ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o tai rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
10. Vertinant nuteistojo galimybę tinkamai integruotis į visuomenę, vertinamas ir nuteistojo finansinis stabilumas jam išėjus į laisvę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje įgijo vidurinį išsilavinimą bei automechaniko specialybę. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo, siuvėjo specialybes, dirbo siuvimo bare. Atkreiptinas dėmesys, kad būdamas laisvėje jis dirbo tik neoficialiai, o po lygtinio paleidimo tik planuoja kreiptis į Užimtumo tarnybą, siekdamas susirasti darbą, jokių konkrečių darbo pasiūlymų šiuo metu nuteistasis neturi. Pažymėtina, kad nuteistasis būdamas laisvėje dažnai vartodavo alkoholį, kas taip pat rodo, jog pavartojus alkoholio jis gali vėl imti smurtauti, be to nuteistasis stengiasi pateisinti savo nusikalstamą veiką, teigdamas, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltas tiek alkoholis, tiek ir paties nukentėjusiojo elgesys, vengdamas savo atsakomybės dėl padarytų nusikaltimų. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai, aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam privaloma taikyti lygtinį paleidimą.
11. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šiuo metu T. S. nusikalstamo elgesio rizika siekia 18 balų ir yra vertinama kaip žema, tačiau statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 9 balai, iš ko seka, kad T. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar yra galima. Juo labiau, jog net ir šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas vienas jo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys, į kurio eliminavimą šiuo konkrečiu atveju ir turėtų būti nukreiptas T. S. elgesys, šiam ir toliau laisvės atėmimo bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis 2018 m. rugpjūčio 29 d. iš paprastosios grupės buvo perkeltas į lengvąją grupę, tai rodo, kad įkalinimo sąlygos jam buvo palengvintos atsižvelgiant į jo teigiamą elgesį pataisos namuose. Be to, 2019 m. gegužės 15 d. nuteistajam už gerą elgesį buvo suteikta teisė atostogų metu parvykti į namus. Kolegijos nuomone, toks elgesys rodo, kad nuteistasis T. S. savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. S. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą
13. Pažymėtina, jog apygardos teismo paskirtis yra patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, ką teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir atliko. Nuteistojo T. S. skunde formuojamas prašymas nurodyti kaip nuteistasis turėtų įrodyti kreipimosi į Užimtumo tarnybą konkretumą, nėra šio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.
14. Aukštesnysis teismas atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį nėra, nutartis paliekama galioti, o nuteistojo T. S. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. S. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.