Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-699-1109/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-23
Bylos Nr.
1-699-1109/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22367-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
R. K.
Advokatai
Daiva Galdikaitė, Vaidutis Paliukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-699-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22367-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,kaltinamajam R. B., jo gynėjui advokatui Vaidučiui Paliukui,nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Galdikaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2022 m. birželio 19 d., apie 12.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) verandoje, nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, tyčia dešinės rankos kumščiu smogdamas vieną smūgį jai į kairę ranką, ko pasekoje šios rankos delno nugariniame paviršiuje I ir II delnakaulių projekcijoje atsirado minkštųjų audinių patinimas, bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tyčia dešinės rankos kumščiu smogdamas vieną smūgį jai į veidą, ko pasekoje ji patyrė lūžį nosikaulio viduriniame trečdalyje, ekchimozes (poodines kraujosruvas) ir odos nubrozdinimą veide.

Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. kartu su sugyventine nuvyko į svečius pas draugę O., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Pusė to namo priklauso nukentėjusiajai R. K., kita pusė – jos sesei O. Atvykę kartu su sugyventine išgėrė degtinės. Jiems būnant verandoje, R. K. ir jo sugyventinė susiginčijo, ko pasekoje jo sugyventinė parkrito. Pamatęs nukritusią sugyventinę jis susinervino, užsipuolė R. K., du kartus sudavė jai per žandą, vieną kartą iš kairės, kitą iš dešinės. Galėjo nukentėjusiajai pataikyti ir į ranką. R. K. nevartojo alkoholio, o jis buvo išgėręs gal 3-4 stikliukus, nesijautė labai apsvaigęs. Kai baigėsi konfliktas, nukentėjusioji iškvietė policiją. Policija atvyko, apklausė jį, tikrino girtumą, jis įpūtė virš 3 promilių. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Su savo sugyventine sutaria, toliau kartu gyvena. Su R. K. po įvykio apie tai nekalbėjo, nebuvo ten ir neatsiprašė, nežinojo jos telefono numerio. Dabar nori jos atsiprašyti. Civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka, kad reikia atlyginti žalą, tačiau mano, kad 3000 eurų už neturtinę žalą šiek tiek per daug, galėtų būti kokie 300-500 eurų. Jis gauna 700-800 eurų, turi seną mašiną, nekilnojamojo turto neturi. Neįgalumo jam nustatyta nėra.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas pusiau jai ir jos seseriai O. C.. 2022 m. birželio 19 d., apie 12.00 val., pas jos seserį atvyko jos draugai A. V. ir jos sugyventinis R. (R.). Kilus konfliktui tarp jos ir A. V., jos apsistumdė. Jų konfliktą tuo metu išgirdo Al. sugyventinis R. (R.), kuris atbėgo prie jos (R. K.) neva apginti A. V., kumščiu tyčia vieną kartą trenkė jai į galvą, pataikė į nosį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nosis ir paakiai po įvykio pradėjo tinti, kitą dieną medikai jai nustatė nosies lūžį. Nosį skaudėjo apie dvi savaites. Po smūgio į nosį ji pradėjo šauktis pagalbos, tai išgirdo ir jai į pagalbą atbėgo jos sutuoktinis S. K.. Ji (R. K.) tuo metu nubėgo į kambarį praustis veidą ir stabdyti kraujavimą iš nosies. Žino, kad sutuoktinis iškvietė policiją. Po mėnesio nosis jai buvo operuota. R. taip pat trenkė jai kumščiu į ranką, į kurią tiksliai ranką trenkė, ji jau nepamena, bet pamena, kad ranką skaudėjo apie dvi dienas, ji buvo patinusi taip pat apie dvi dienas, tačiau kraujosruvų ar kitokių atvirų žaizdų ant rankos nebuvo. Sutinus buvo rankos delno kita (išorinė) pusė, riešo link. Trenkimo į ranką metu skausmas buvo stiprus, stiprus skausmas išliko visą dieną, o vėliau, kitomis dienomis, skausmas mažėjo. Dėl abiejų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio ji turėjo mėnesį su viršum nedarbingumo, nuolatos jautė skausmą, todėl gyvenime patyrė daug nepatogumų (1 t., b. l. 36–39, 61–63, 66–68).

Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jos sugyventinis. Kartu su sugyventiniu 2022 m. birželio 19 d., apie 09.30 val. nuvyko pas draugę O. C., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena O., yra padalintas į dvi dalis – vienoje namo dalyje gyvena jos draugė, o kitoje namo dalyje – jos draugės sesuo R. su savo vyru S.. Laiką leido trise: ji, R. B. ir O. C.. Visi buvo verandoje, gurkšnojo jų atsivežtą gėrimą. Kitoje namo pusėje buvo R. su Sauliumi, su jais jie nebendravo. Diskutuojant su O. C., jų pokalbį išgirdo R., tarp jos ir R. kilo žodinis konfliktas. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, o R. šaukdama ranka griebė jai už dešinės rankos riešo ir ėmė tempti. R. tempiant jai už rankos, ji nuslinko nuo lovos ir nukrito ant grindų. Jai nukritus, R. B. atsistojo ir, ją gindamas, priėjęs prie R., delnu sudavė R. vieną smūgį į veidą. Iškart po to R. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir jiedu su sugyventiniu išvyko į namus (1 t., b. l. 71–74).

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, vasaros metu, pas jo žmonos R. seserį O. atvyko A. V. ir apie 50 metų amžiaus vyras. Jis dienos metu, apie 10.00 - 12.00 val., prie savo gyvenamo namo šienavo žolę. Prieš išeidamas šienauti, matė, kaip O., A. ir tas vyras vartojo alkoholinius gėrimus verandoje. Nustojęs pjauti žolę, išgirdo, kad žmona šaukiasi pagalbos. Ką tiksliai šaukė, nepamena. Pamatė, kad iš verandos žmona išbėgo kruvinu veidu, paprašė jo iškviesti policiją, ką jis ir padarė (1 t., b. l. 82–84).

Liudytojas V. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, šiltuoju metų laiku, dienos metu, jam paskambinusi žmona R. ir pasakė, jog jos motinai R. kažkoks vyras trenkė į nosį. Po šios žinios jo žmona vyko pas savo motiną į namus. Nei jis, nei jo žmona įvykio nematė. Vėliau sužinojo, kad R. K. nuo smūgio nosis lūžo (1 t., b. l. 87–88).

Liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 metais, birželio mėn., dienos įvardinti negali, prieš pietų metą, ji nuvažiavo pas tėvus į namus. Įvykio dieną nuvykusi pamatė, kaip kažkokia moteris su peiliu stovi namo tarpduryje ir rėkia, kad visus papjaus. Tada pastebėjo ateinančią savo mamą R., jos maikė buvo kruvina, nosis patinusi, mama minėjo, kad skauda nosį. Taip pat mama skundėsi, kad skauda ranką, ranka buvo patinusi. Negali pasakyti, kuri ranka tai buvo. Ji įvykio nematė, bet mama pasakojo, kad jai grumtynių metu minėta moteris nutraukė nuo kaklo grandinėlę, o vėliau prie jos mamos R. atėjo tos moters sugyventinis ir smogė kumščiu į nosį. Kokiu būdu buvo sumušta ranka, nežino. Tiek moteris, tiek jos sugyventinis buvo neblaivūs, abu buvo agresyvūs. Vėliau į namus atvažiavo policija, apsiklausė jos mamą, paklausinėjo moterį su jos sugyventiniu ir išleido namo (1 t., b. l. 91–93).

Iš PRĮR (policijos registruojamų įvykio registro) duomenų (ROIK 0122000357074) matyti, kad Kauno AVPK Kauno r. PK 2022 m. birželio 19 d. 11.51 val., buvo gautas telefoninis S. K. pranešimas apie tai, kad bendrame kieme kaimynas su kompanija vartoja alkoholinius gėrimus, neblaivus kaimynas grasina peiliu, praskėlė jo žmonai nosį (1 t., b. l. 9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2022 m. birželio 19 d. 12.08 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), patikrinus R. B. neblaivumą, jam nustatytas 3,49 promilių girtumas (1 t., b. l. 12­–13).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21–29).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto D. B. išvados Nr. G 1176/2022 (02) matyti, kad į teismo medicinos ekspertus nukentėjusioji R. K. kreipėsi 2022 m. birželio 20 d., nurodė, jog 2022 m. birželio 19 d., apie 12.00 val., ją sumušė R., tyčia kumščiu smogdamas jai į ranką ir į galvą, pataikydamas į nosį. Nukentėjusiajai R. K. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su kietu buku daiktu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 115–116).

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto D. B. išvados Nr. pG 2081/2022 (02) matyti, kad ji surašyta remiantis VšĮ LSMUL Kauno ligoninės epikrizės iš ligos istorijos Nr. (RKL)A22-5820 duomenimis. Nustatyta, kad R. K. dėl įvykio patirtos nosies traumos 202 m. liepos 13 d. – 2022 m. liepos 14 d. buvo gydyta chirurgijos klinikose. Į gydymo įstaigą kreipėsi 2022 m. birželio 21 d. Jai konstatuotas nosikaulio lūžis viduriniame trečdalyje, ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimas veide. Dėl nosikaulio lūžio jai buvo atlikta nosies kaulų repozicijos operacija. Konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu, nosies kaulo lūžio, kuris sugyja per ilgesnį negu 10 dienų laikotarpį, R. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 120–122).?

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. B. tyčiniais veiksmais sukėlus R. K. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų A. V., S. K., V. T., R. T. parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, PRĮR duomenimis, tarnybiniu pranešim ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini). tarp jo sugyventinės ir R. K. kilo konfliktas, kurio metu jo sugyventinė nukrito ant žemės, dėl ko, puldamas ją ginti, jis kelis kartus trenkė R. K. per veidą, galėjo pataikyti ir į ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios R. K. parodymai, jog 2022 m. birželio 19 d. adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir A. V. kilus žodiniam konfliktui jos apsistumdė, puldamas ginti savo sugyventinę A. V., R. kumščiu tyčia vieną kartą trenkė jai į galvą, pataikė į nosį, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, nosis ir paakiai po įvykio pradėjo tinti, kitą dieną medikai jai nustatė nosies lūžį. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad R. trenkė jai kumščiu į ranką, kurią jai skaudėjo smūgio metu ir apie dvi dienas po įvykio, ranka buvo patinus, po įvykio ji turėjo mėnesį su viršum nedarbingumo, nuolatos jautė skausmą, todėl gyvenime patyrė daug nepatogumų. Liudytoja A. V. patvirtino, kad 2022 m. birželio 19 d., jai su sugyventiniu nuvykus aplankyti draugės, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir R. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jai nukritus ant grindų, R. B. ją gindamas delnu sudavė R. smūgį į veidą. Liudytojas S. K. nurodė, kad būdamas lauke išgirdo, kaip žmona šaukiasi pagalbos, išbėgusi į verandą kruvinu veidu prašė jo, kad jis iškviestų policiją. Tą patvirtino ir nukentėjusiosios dukra R. T., kuri parodė, kad įvykio dieną nuvykusi pas tėvus į namus pamatė savo mamą su kruvinais marškinėliai, mama jai pasakojo, kad prie jos priėjo R. B. ir smogė jai kumščiu į nosį. Liudytoja taip pat patvirtino, kad mamos nosis buvo kruvina, tiek nosis, tiek ranka buvo patinę, mama skundėsi nosies ir rankos skausmais. Iš PRĮR duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 19 d. 11.51 val. S. K. pranešė, kad neblaivus kaimynas praskėlė jo žmonai nosį. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), R. B. nustatytas 3,49 promilių girtumas.

Kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų nurodytas sužalojimo aplinkybes, mechanizmą, o būtent tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti smūgiais į veidą bei ranką, patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad R. K. konstatuotas nosikaulio lūžis viduriniame trečdalyje, ekchimozės (poodinės kraujosruvos) ir odos nubrozdinimas veide. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. R. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl įvykio patirtos nosies traumos R. K. 2022 m. liepos 13 d. – 2022 m. liepos 14 d. buvo gydyta chirurgijos klinikose, jai buvo atlikta nosies kaulų repozicijos operacija.

Iš visų šių įrodymų visumos darytina išvada, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo neteisėto elgesio – tyčinio smūgių sudavimo, pasekmė ir yra tiesiogiai susijęs su šiais veiksmais priežastiniu ryšiu.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. B. 2022 m. birželio 19 d., apie 12.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) verandoje, nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą, tyčia dešinės rankos kumščiu smogdamas vieną smūgį jai į kairę ranką, ko pasekoje šios rankos delno nugariniame paviršiuje I ir II delnakaulių projekcijoje atsirado minkštųjų audinių patinimas, bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, tyčia dešinės rankos kumščiu smogdamas vieną smūgį jai į veidą, ko pasekoje ji patyrė lūžį nosikaulio viduriniame trečdalyje, ekchimozes (poodines kraujosruvas) ir odos nubrozdinimą veide.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajai į vieną iš jautriausių ir gyvybiškai svarbių organų – galvą, veidą, taip pat smūgiuodamas į ranką, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą. Tai, kad ranka sudavė ne vieną smūgį, rodo, jog kaltinamasis norėjo aptartų neigiamų pasekmių, bet savo sąmonėje jų nedetalizavo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Nors kaltinamasis teigia, kad jis taip gynė savo sugyventinę A. V., tačiau vien tai, kad A. V. susistumdė su R. K., nepatvirtina, jog buvo kilęs ir prasidėjęs realus, pavojingas kėsinimasis jos sveikatai ar gyvybei, todėl kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoj gintis.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad R. B. veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir žada žalas atlyginti. Taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. VĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje anksčiau nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 160), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 161), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis dirbantis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje R. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai priteisti iš R. B. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, (1 t., b. l. 138–140). Ieškinyje nurodo, kad dėl tyčinių ir neteisėtų R. B. veiksmų, kuriais buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, ji patyrė 3000 eurų neturtine žalą, kurią sudaro išgyvenimai bei nepatogumai. Jai buvo labai nemalonu, kad prieš ją buvo smurtaujama jos gyvenamojoje vietoje, kurioje bet kuris asmuo jaučiasi saugiausiai. Dėl R. B. smūgių jai ne tik ant kūno liko kraujosruvos, bet ir buvo sulaužyta nosis, dėl ko ji patyrė nepatogumus, kurie trukdė kvėpuoti. Jai skaudėjo ne tik sulaužytą nosį, bet ir veidą. Ji jautėsi pažeminta, nes buvo sužalota savo namuose, o vėliau turėjo vaikščioti su sužalota nosimi matant kitiems žmonėms. Ji patyrė neigiamus išgyvenimus, nes kadangi R. B. jai smogė staiga, be priežasties, ji nors ir stengėsi, bet neturėjo jokios galimybės apsiginti ir išvengti smurto savo atžvilgiu. R. B. smogdamas ranka padarė jai nosikaulio lūžį viduriniame trečdalyje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą. Gydant sulaužytą nosį ji taip pat jautė skausmą, negalėjo nosies liesti rankomis. Besitęsiantis skausmas vis priminė patirtą smurtą, neigiamus išgyvenimus. Ji yra darbingo amžiaus, dirba, todėl jautė nepatogumus vis nebūdama tikra ar aplinkiniai žmonės nepastebi jos sužaloto veido. Dėl atsiradusių sužalojimų ji žmonių akyse galėjo atrodyti kaip nežinia į kokias istorijas galinti įsivelti moteris, kaip nepatikimas žmogus, nepatikima darbuotoja. Ji patyrė nervinę įtampą, didelį stresą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, atsirado nerimo, nesaugumo jausmas. Patyrė ir iki šiol patiria daug nepatogumų ne tik dėl galimų kitų žmonių klausimų apie patirtus sužalojimus, bet ir dėl laiko gaišimo susijusio su vykimu pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus aiškinantis įvykio aplinkybes.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. taip pat paaiškino, kad po kaltinamojo smūgių sudavimo ji blogai jautėsi porą savaičių, jai labai skaudėjo. Jai buvo atlikta operacija, ji gulėjo ligoninėje parą laiko. Jai iš pradžių ištino nosis, jai pasakė, kad nosis sulaužyta. Nepraėjo mėnuo ir jai padarė operaciją, mėnesį su trupučiu ji buvo nedarbinga. Po operacijos buvo uždėta langetė. Jai operavo nosies dalį prie akių, po operacijos tą vietą irgi skaudėjo. Po 4 dienų turėjo būti anūko krikštynos, ji buvo pasiruošusi ten dalyvauti, tačiau jos akys, nosis buvo ištinę, negalėjo niekur tokia eiti. Vyras turėjo visur vykti, o ji turėjo namuose sėdėti. Buvo sumažintos bendravimo galimybės. Gėrė vaistus nuo skausmo. Nemiegojo naktimis, juto depresiją, tai truko apie porą savaičių. Namuose gėrė raminančias arbatas. Dėl depresijos nesikreipė į gydytoją, raminančių vaistų negėrė.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, civilinio atsakovo atstovo parodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys tenkinamas visa apimtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sukeltas fizinis skausmas ir lūžo nosis. Dėl paties įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – bendravimo galimybių sumažėjimą. Byloje rašytiniais įrodymais ir nukentėjusiosios nustatyta, jog nukentėjusiajai reikėjo daryti operaciją, po kurios ji turėjo nešioti ant nosies įtvarą, nosis buvo ištinusi, liečiant skausminga, todėl jautė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, turėjo būti namuose, negalėjo dalyvauti anūko krikštynose. Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta tyčia, be jokios aiškios priežasties, sužalotas vienas jautriausių ir svarbiausių kūno organų – nosis, kuri ypatingai reikšminga užtikrinant normalų žmogaus egzistavimą, be to sužalojimai visiems matomi, jų neįmanoma paslėpti. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nerimą, suprastėjo miegas. Visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamų kaltinamojo neteisėtų tyčinių veiksmų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra adekvati patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų nepažeidžia, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant iš R. B. R. K. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 377,53 eurų žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už pacientės R. K. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 377,53 eurų (1 t., b. l. 127–130). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo R. B. priteistina 377,53 eurų suma Kauno teritorinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusioji R. K. taip pat prašo priteisti išlaidas už jai suteiktą atstovės advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktų rašytinių duomenų – pinigų priėmimo kvitų (2 t., b. l. 43–46), matyti, kad nukentėjusioji patyrė 700 eurų dydžio išlaidas už atstovės advokato padėjėjos konsultaciją (1 val.), civilinio ieškinio parengimą (2 val.), dalyvavimą apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 val.), susipažinimą su ikiteisminio tyrimo metu surinktais dokumentais (1 val.), pasiruošimą bylos nagrinėjimui (1 val.), atstovavimą jai teismo posėdyje.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nustatyta, jog byloje nukentėjusiajai teisinę pagalbą suteikė advokato padėjėja Daiva Galdikaitė. Ji parengė civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiosios atstovavimas buvo susijęs su civiliniu ieškiniu, kuris tenkinamas visa apimti, teikta teisinė pagalba, atstovė dalyvavo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, darytina išvada, kad išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteistinos visa apimtimi.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotas į popierinį paketą, perduotas saugojimui į Kauno AVPK Kauno rajono PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 95–96), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų per 3 (tris) mėnesius sveikatos priežiūros socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. B. priteisti 377,53 eurų.

R. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. B. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

R. K. iš R. B. priteisti 700 eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, supakuotą į popierinį paketą, perduotą saugojimui į Kauno AVPK Kauno rajono PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 95–96), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė